BIO-CROP: biologiškai pagrįstų agroekosistemų transformacijos Baltijos ir Šiaurės regionuose taikant integruotą estafetės principo augalininkystę
2026 m. kovo 2 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedroje pradedamas įgyvendinti jos inicijuotas tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Biologiškai pagrįstų agroekosistemų transformacijos Baltijos ir Šiaurės regionuose taikant integruotą estafetės principo augalininkystę“ / Bio-Based Agroecosystem Transitions in the Baltic and Nordic Regions Through Integrated Relay Cropping Systems (BIO-CROP).
Projekto idėjos autorius ir koordinatorius – VDU ŽŪA prof. dr. Kęstutis Romaneckas.
Projektą Lietuvoje finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal tarptautinės programos „Agroecology call 2“ antrąjį kvietimą. Iš 104 pateiktų paraiškų į antrąjį etapą buvo atrinkti 33 projektai, o BIO-CROP pateko tarp 19 finansuojamų iniciatyvų. Projekto registracijos numeris – VDU-S-359 / S-Agroecology-26-1. LMT projekto įgyvendinimui skyrė 200 000 eurų, o bendras viso projekto biudžetas siekia 1 748 000 eurų.
BIO-CROP yra bendradarbiavimu grįstas mokslinių tyrimų ir inovacijų projektas, skirtas paspartinti perėjimą prie agroekologinio ūkininkavimo Baltijos ir Šiaurės regionuose. Projekte kuriamos ir diegiamos integruotos estafetės principo augalininkystės sistemos, pritaikytos regiono klimatinėms, agronominėms ir socialinėms bei ekonominėms sąlygoms. Šios sistemos integruoja augalų įvairovę, alelopatines rūšis ir ūkyje gaminamas biologinės kilmės priemones, siekiant gerinti dirvožemio sveikatą, didinti biologinę įvairovę, mažinti priklausomybę nuo išorinių išteklių ir stiprinti ilgalaikį ūkių atsparumą. Spręsdamas tradicinių monokultūrų ir intensyvia chemizacija grįstų praktikų ribotumus, BIO-CROP tiesiogiai prisideda prie Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, ES dirvožemio strategijos iki 2030 m. ir BŽŪP tikslų kurti tvaresnes ir atsparesnes maisto sistemas.
BIO-CROP siūlo naują, sisteminiu požiūriu pagrįstą pasėlių projektavimo metodą, paremtą vertikaliu ir laiko atžvilgiu koordinuotu augalų išdėstymu, derinant javus, ankštinius augalus, tarpinius pasėlius ir alelopatines rūšis inovatyviose estafetės principo augalininkystės konfigūracijose. Šios sistemos kuriamos kartu su ūkininkais ir konsultantais per Gyvąsias laboratorijas (Living Labs) – realiomis sąlygomis veikiančias eksperimentines platformas septyniose šalyse. Gyvųjų laboratorijų modelis leidžia ūkininkams, mokslininkams, politikos formuotojams ir vertės grandinės dalyviams bendrai kurti, išbandyti ir vertinti agroekologines praktikas tiesiogiai ūkiuose, esant skirtingoms dirvožemio ir klimato sąlygoms. Toks dalyvaujamasis požiūris didina siūlomų sistemų aktualumą, įgyvendinamumą ir jų diegimo mastą.
Siekiant paremti sprendimų priėmimą ir žinių sklaidą, BIO-CROP kuria ir testuoja praktines inovacijas, įskaitant lauko tyrimų protokolus, agroekologinio mokymo modulius, skaitmenines žinių dalijimosi platformas ir ūkininkams pritaikytus sprendimų paramos įrankius. Šie rezultatai skirti suteikti suinteresuotosioms šalims – nuo smulkiųjų ūkininkų iki politikos formuotojų – praktiškai pritaikomas, moksliškai pagrįstas ir realia ūkininkavimo patirtimi paremtas žinias. Sistemų veiksmingumas vertinamas taikant aplinkosauginį gyvavimo ciklo vertinimą (LCA), ekonominę rizikos ir naudos analizę bei socialinio poveikio vertinimą, naudojant standartizuotas metodikas ir dalyvaujamuosius metodus.
Projekte taip pat integruojamos jaunimo ir lyčių lygybės įtraukties strategijos, siekiant užtikrinti moterų, jaunųjų ūkininkų ir ūkininkų šeimų aktyvų dalyvavimą tiek lauko veiklose, tiek sprendimų priėmimo procesuose. Skatinant kartų bendradarbiavimą ir pripažįstant moterų vaidmenį ūkio ekonomikoje, BIO-CROP siekia, kad agroekologinė transformacija būtų įtrauki ir socialiai tvari.
Konsorciumą sudaro devynios institucijos iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Turkijos. Plati partnerystė sudaro sąlygas tarpvalstybiniams palyginimams ir tarpusavio mokymuisi, praturtina rezultatus ir sudaro prielaidas jų pritaikymui kituose Europos kontekstuose. Gyvųjų laboratorijų patirtis Prancūzijoje ir žinių perdavimas iš Turkijos suteikia papildomų perspektyvų už pagrindinio projekto regiono ribų.
BIO-CROP kuria ne tik mokslines žinias – jis siūlo pritaikomas, praktines kryptis, vedančias į klimatui atsparias, ekonomiškai gyvybingas ir visuomenėje priimtinas ūkininkavimo sistemas. Įrodymais pagrįstos politikos rekomendacijos, vertės grandinės įžvalgos ir bendruomenėse sukurti sprendimai prisidės prie naujų paskatų ir institucinių modelių kūrimo agroekologiniam ūkininkavimui. Sujungdamas agroekologijos mokslą su ūkininkų žiniomis ir politikos inovacijomis, BIO-CROP siekia nustatyti naują tvaraus žemės ūkio standartą šalto klimato Europoje ir pasiūlyti transformacinių pokyčių modelį platesniu mastu.
