Bronislovas Ruplys (1930-2020)
2020 m. lapkričio 9 d. eidamas devyniasdešimt pirmuosius metus išėjo anapilin ilgametis buvusio Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar VDU) Hidrotechnikos katedros docentas dr. Bronislovas Ruplys.
Velionis gimė 1930 m. rugsėjo 15 d. Mockūnų kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje ūkininkų šeimoje. 1955 m. su pagyrimu baigęs LŽŪA Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetą, tęsė studijas aspirantūroje ir kartu dirbo Vandens ūkio projektavimo institute projektuotoju. 1960 m. Kijeve apgynęs disertaciją apie geofiltracijos tyrimus ir jų taikymą projektuojant betono užtvankas ant neuolinių pagrindų, jis tęsė aktyvią mokslinę ir pedagoginę veiklą Hidrotechnikos katedroje, 1965 m. jam buvo suteiktas docento vardas.
B.Ruplys išvystė elektrohidrodinaminių analogijų metodo taikymą geofiltracijos reiškinių tyrimams Lietuvoje, sumodeliavo geofiltraciją daugiau kaip 50-yje objektų, tame tarpe Kauno HE ir Kruonio HAE, paskelbė per 100 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, parašė du hidrotechninių statinių vadovėlius, per 15 mokymo leidinių, dalyvavo rengiant 5 statybos techninius reglamentus, buvo nuolatinis hidrotechnikos ir geofiltracijos klausimų konsultantas ir ekspertas. Palaikė glaudžius ryšius su gamyba, profesinėmis organizacijomis – Lietuvos hidrotechnikos ir žemėtvarkos inžinierių sąjunga, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos hidroenergetikų asociacija ir kt. Docentą drąsiai galima pavadinti Lietuvos užtvankų tėvu.
Jau būdamas užtarnautame poilsyje jis buvo Žemės ūkio enciklopedijos rengimo grupės konsultantas, talkino Technikos enciklopedijos bei Visuotinės Lietuvių enciklopedijos rengėjams, Amerikos biografijų institutui, parašė su bendraautoriais mokymo knygas ,,Hidrotechninė statyba‘‘ ir ,,Hidrotechnikos statinių projektavimas‘‘.
Įdomus faktas: baigęs aktyvią veiklą universitete docentas daugiau kaip 25 metus kiekvieną dieną eidavo į darbą, savo nuošalų kabinetą Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete.
Docento hobi – tiriamoji veikla, kuri leido jam iki garbios senatvės išlikti novatoriumi, konsultantu, idėjų kūrėju.
Atsisveikiname su žmogumi, kuris visais savo gyvenimo tarpsniais buvo ir išliko nepalenkiamas, ištikimas savo įsitikinimams, tiesos nuostatoms, visa širdimi atsidavęs savo profesijai. Prisiminsime jį kaip nuostabų pedagogą, mokslininką, kovotoją už subalansuotą hidrotechnikos ir hidroenergetikos plėtrą Lietuvoje.
Amžinojo poilsio velionis atguls tėviškėje, Vabalninko miestelio kapinėse.
Velionio artimiesiems, draugams ir jo mokiniams reiškiame gilią užuojautą.
VDU Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto kolektyvas
