Dar nesate girdėję apie rūšių pažinimo ralius? Metas suklusti besirenkantiems profesiją
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) neseniai pasiekė džiugi žinia: Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (angl. Association for European Life Sciences Universities – ICA) organizuotose varžybose „Biologinės įvairovės iššūkis“ Akademijos komanda užėmė garbingą ketvirtąją vietą. Šios komandos vadovas gamtininkas, visuomenininkas, keliautojas VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius dr. Žydrūnas Preikša įsitikinęs, kad gyvosios gamtos raliai (taip lietuviškai vadinamos biologinės įvairovės pažinimo varžybos) yra puikus būdas turiningai ir aktyviai praleisti laisvalaikį, praplėsti akiratį, paskata visuomenei prisiimti atsakomybę už biologinės įvairovės išsaugojimą, o tokių ralių dalyviams moksleiviams – ateityje tapti VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija studentais.
Du mėnesius vykusias varžybas vainikavo puikūs rezultatai
„Tarptautinių varžytuvių „Biologinės įvairovės iššūkis“ iniciatorius – Nyderlandų Vageningeno universitetas, prie kurio kvietimo tapti dalyviais antri metai prisijungiame ir mes. Akivaizdu, kad dar šiek tiek sustiprinę pajėgas galime tapti ir nugalėtojais“, – su šypsena kalba VDU ŽŪA lektorius dr. Ž. Preikša, pastebintis, kad šiemet tarp 18-os dalyvavusių komandų pirmąją vietą pelniusio Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto komanda užregistravo 1927 rūšis, antrąją vietą užėmusio Belgijos Liuveno universiteto komanda – 1717 rūšių, trečiosios vietos laimėtojai olandai iš Vageningeno universiteto – 1575 rūšis. Ketvirtosios vietos laimėtojai lietuviai fiksavo 1205 rūšis.
Lektorius dr. Ž. Preikša atskleidžia, kad pagal nustatytą reglamentą varžybos vyko beveik du mėnesius – nuo gegužės 2 d. iki birželio 28 d., ir buvo leidžiama registruoti tik tas rūšis, kurias pavyko aptikti savo aukštųjų mokyklų teritorijose.
„Iš tiesų didžiausias iššūkis dalyvaujant tokiose varžybose yra tai, kad rūšį reikia ne tik rasti, bet ir identifikuoti, ir tik tada įrašyti į organizatorių nurodytą duomenų bazę. Tarkime, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenė puikiai pažįsta paukščius, tačiau norint identifikuoti aptiktus grybus, kerpes, skirtingas uodų rūšis ar VDU ŽŪA tvenkinyje vegetuojančius dumblius teko paplušėti ieškant informacijos literatūroje bei internete. Šiuo metu yra sukurta speciali internetinė platforma, į kurią galima įkelti visame pasaulyje egzistuojančių gyvybės formų nuotraukas, o dirbtinis intelektas pateikia atsakymą, kas tai gali būti. Tuomet, kai atsakymą patvirtina bent vienas prie platformos prisijungęs ekspertas profesionalas, galime teigti, kad individą identifikavome teisingai“, – aiškina pašnekovas, pastebintis, kad tarptautinės varžytuvės „Biologinės įvairovės iššūkis“ kaip ir visi kiti analogiški renginiai rėmėsi sąžiningumo principu tikintis, kad į duomenų bazę bus įrašytos iš tiesų realiai aptiktos ir teisingai identifikuotos rūšys.
Skatina pastebėti ekosistemų būklę, skirtumus, tarpusavio ryšius
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius dr. Ž. Preikša jau daugiau nei dešimtmetis pats yra aktyvus rūšių ralių organizatorius Lietuvoje. Pirmosios tokios vieną parą trukusios varžytuvės buvo suorganizuotos 2013 m. Punios šile. Vėliau specialistus ir mėgėjus gamtos stebėtojus suvienijantys renginiai yra vykę Neries, Kurtuvėnų, Biržų, Dubysos, Labanoro regioniniuose parkuose ir įvairiose kitose biologine įvairove turtingose vietovėse.
Rūšių raliai gali būti momentiniai – trunkantys parą, ir tęstiniai – kelių mėnesių ar visų metų trukmės.
Šiais metais lektorius dr. Ž. Preikša yra sutelkęs „Facebook“ grupę į Laumžirgių stebėjimo ralį. Šių žavių vabzdžių Lietuvoje yra 69 rūšys. Ralis tęsis visą aktyvųjį laumžirgių skraidymo sezoną.
VDU Žemės ūkio akademijos lektorius dr. Žydrūnas Preikša
„Ralis turėtų paskatinti visuomenės domėjimąsi laumžirgiais ir minimaliai padedant ekspertams išmokti juos atpažinti. Asmuo, įkeliantis nuotrauką, jau pats privalo įvardyti užfiksuoto individo rūšį. Džiugu, kad yra išleisti Lietuvos drugių, laumžirgių vadovai, o neseniai pasirodė ir Lietuvos voragyvių knyga. Aukštos poligrafinės kokybės žinynai labai palengvina rūšių pažinimo ralių dalyvių veiklą“, – pastebi pašnekovas. Jo įsitikinimu, žmogus gamta rūpinasi tuomet, kai ją pažįsta. O rūšių pažinimo raliai – puiki priemonė pastebėti ekosistemų būklę, skirtumus, tarpusavio ryšius.
„Dalyvaudami rūšių pažinimo raliuose žmonės pradeda suprasti, kad jiems reikia vis daugiau ekologijos žinių, kad vienos ar kitos rūšies neįmanoma aptikti atsitiktinėse vietose, todėl dėl vieno egzemplioriaus gali tekti nubristi į pelkę, dėl kito – į pievą ar tankų lapuočių mišką“, – gyvosios gamtos pažinimo ralių reikšmę komentuoja pašnekovas.
Klimato krizės kontekste didėja ekologų profesionalų vaidmuo
VDU ŽŪA lektorius dr. Ž. Preikša atkreipia dėmesį, kad nors visuomenės dėmesys biologinės įvairovės išsaugojimui ir auga, Lietuvoje labai trūksta gyvosios gamtos profesionalų, t. y. taikomosios ekologijos specialistų.
„Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos ar kitų priežasčių nelikus buveinių ar stipriai pablogėjus jų būklei ir sumažėjus jų plotams nyksta arba jau yra išnykusios mums įprastos augalų ir gyvūnų rūšys. Gamtos apsaugos sektoriuje reikalingi profesionalai, kurie geba ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti ekologinės būklės duomenų, naujų objektų poveikio aplinkai analizę bei pateikti prognozes ir mokslu grįstas rekomendacijas“, – ekologijos specialistų poreikį argumentuoja lektorius dr. Ž. Preikša.
Pašnekovo teigimu, siekiant įgyvendinti aplinkosaugos strategijas, dėl kurių yra susitarusi Europa ir kitos pažangios pasaulio šalys, ekologijos specialistų vaidmuo dar augs. Todėl jauniems, naujų žinių ir kompetencijų įgijusiems ekologijos profesionalams atsiveria plačios galimybės tiek privačiame sektoriuje, kuriame verslo įmonės patiria vis didesnį spaudimą dėl aplinkos taršos ir joms reikia profesionalių ekologinių sprendimų, tiek valstybiniame sektoriuje – Aplinkos apsaugos agentūroje, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, Saugomų teritorijų direkcijose, savivaldybėse bei kitur.
„VDU ŽŪA vykdoma bakalauro studijų programa Taikomoji ekologija ir magistrantūros studijų programa Ekologija ir klimato kaita yra išskirtinės. Klimato krizės kontekste jos apjungia daug aktualių svarbių temų. Mokydami studentus į aplinką žvelgiame kaip į ekosistemų visumą – analizuojame ne atskirus komponentus, o aptariame visas tris (vandens, agro- ir miškų) ekosistemų grupes bei tai, kaip jos tarpusavyje sąveikauja ir viena kitą veikia. Taip pat studentai įgyja daug biologijos mokslo žinių, gebėjimą identifikuoti rūšis. Tad jaunus žmones, šiuo metu tebesvarstančius apie profesiją, raginčiau rinktis ekologo kelią, nes jis ir be galo įdomus, ir labai prasmingas“, – reziumuoja lektorius dr. Ž. Preikša.
