Didžėjus Arnas apie šiuolaikinę inžineriją ir „ofisą ant ratų“: šiandien pasiektas lygis – ne riba
Kai širdyje gyvena smalsumas, noras kurti ir siekti prasmingų dalykų, net nauji, nepažinti keliai tampa savaime aiškūs. Būtent taip baigęs mokyklą pasijuto Arnas Katilius – jaunas vaikinas iš Kuršėnų, kuriam mintis apie inžinerijos studijas kirbėjo jau seniai, bet aiškaus plano dar nebuvo. Sprendimą lėmė ne tik loginiai argumentai, bet ir vidinis jausmas, kad pasirinkta kryptis – arti širdies. Studijos Arnui tapo ne tik naujo etapo pradžia, bet ir galimybė susikurti gyvenimą, kuriame dera žinios, darbas ir laisvalaikio pomėgiai. Šiandien Arnas – ne tik studentas, bet ir vienos didžiausių agrosektoriaus įmonių darbuotojas, didžėjus, muzikos mylėtojas ir aktyvus vaikinas, kuris tiki, kad viskas prasideda nuo drąsos būti savimi.
Didžėjavimas ir inžinerija – (ne)suderinama?
„Didžėjaus pultą čiupinėjau nuo mažens. Laikui bėgant šis pomėgis tapo ir papildoma veikla. Groju privačiuose renginiuose, viešose erdvėse, pavyzdžiui, miestelių šventėse. Didžėjavimą galėčiau palyginti su inžinerija. Tenka ne tik didžėjauti, bet ir statyti garso įrangą – čia taip pat yra tam tikri inžineriniai sprendimai. Beje, apie inžineriją galvojau dar būdamas moksleiviu, tik nebuvau apsisprendęs, kurią kryptį pasirinkti. Pradėjau domėtis studijų galimybėmis Kaune. Mano akį patraukė studijų programa Tvarioji inžinerija, nes tuo metu ji buvo nauja. Pradėjau domėtis giliau, susipažinau su mokomaisiais dalykais. Įstojau ir manau, kad nesuklydau“, – savo pasirinkimą komentuoja pašnekovas.
Aktyvus studentas gyvenimą tapo ryškiomis spalvomis – perspektyvios studijos, turiningas laisvalaikis. Šią paletę neseniai papildė ir dar vienas komponentas – Arnas įsidarbino vienoje didžiausių agrosektoriaus, VDU Žemės ūkio akademijos partnerių, įmonėje. „Pirmame studijų kurse gavau skatinamąją stipendiją. Tąkart vykau į įmonę dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. O šiais metais, kai Akademijoje vyko Karjeros diena, apsilankiau įmonės stende ir pasiteiravau apie praktikos arba darbo galimybes. Vėliau įmonė su manimi susisiekė, o dabar jau dirbu dirvožemio tyrimų srityje – esu tiksliosios žemdirbystės pagalbinis darbuotojas. Važiuoju į ūkius ir pagal iš anksto numatytą planą tyrimams imu mėginius“, – darbo specifiką aptaria studentas.
Studijų metu įgytos žinios ir įgūdžiai jau „dirba“ ir praktikoje – Arnas sako, kad darbe neretai tenka prisiminti dirvožemio tyrimų specifiką, planų sudarymą ir kt. „Mano darbe svarbu lankstumas, tikslumas, atsakingumas ir kruopštumas“, – pagrindines darbe reikalingas savybes aptaria Arnas.
Naujame gyvenimo etape – patirtys, pamokos ir iššūkiai
Iš Kuršėnų kilęs Arnas sako, kad baigus mokyklą ir įstojus į universitetą gyvenimas atverčia naują, patirčių ir pamokų kupiną knygos lapą, skatinantį augti kaip asmenybę. „Prasideda kitas etapas: palikęs gimtuosius namus ir išvykęs studijuoti į kitą miestą tapau daug savarankiškesnis. Atsiranda daugiau pareigų. Visos šios patirtys užaugina pareigingą, savarankišką žmogų. Studijos plečia akiratį, įgyju ne tik inžinerines žinias, bet ir bendrą išprusimą“, – teigia vaikinas ir priduria, kad nors jis jau antrakursis, tačiau tiki ir žino, kad studijų metu jo dar laukia reikšmingas ir naudingas studijų laikas.
Šiais metais mokyklą baigiantys jaunuoliai vasaros laukia su jauduliu širdyse – laukia egzaminų sesija, o vėliau – ir svarbus pasirinkimas, klausimas, reikalaujantis atsakymo: kuriuo gyvenimo keliu eiti toliau. „Moksleiviams palinkėčiau klausyti savo širdies ir rinktis tą sritį, kurioje mato savo ateitį. Nereikia bandyti kažkam įtikti ir priimti „primetamus“ dalykus. Dar – dalyvaukite studijų mugėse, domėkitės, skaitykite apie studijų galimybes, nuvykite į norimą universitetą: pajauskite jo aurą, aplankykite fakultetus. Ir viskas ateis savaime“, – patarimais dalijasi Arnas.
Nors Arnas šiuo metu – antrakursis, tačiau mintyse jau dėlioja asmenines ateities perspektyvas.
„Galvoju apie magistrantūros studijas. Žinoma, norėčiau tęsti karjerą, kuri būtų susijusi su mano specialybe. Galbūt kažkada svarstysiu apie savo verslo kūrimą“, – sako Arnas ir priduria, kad ateitį norėtų sieti su inžinerijos kryptimi, o didžėjavimą priskirti hobiui arba papildomam darbui.
Ar inovacijos turi tobulėjimo ribą?
Arnui apie agrosektorių yra tekę girdėti įvairiausių stereotipų, tačiau vaikinas sako jau spėjęs ne kartą įsitikinti – žemės ūkis yra kuriantis proveržį. „Faktas, prieš 20–30 metų žemės ūkis nebuvo toks inovatyvus, tačiau šiais laikais agrosektorius kupinas naujovių ir technologijų: dronai, įvairūs, modernūs traktoriai – tai yra „ofisas ant ratų“. Šiandien pasiektas lygis – ne riba. Manau, kad žemės ūkis ateityje tobulės dar labiau. Keisis kartos, žmonės bus dar labiau išmanūs ir technologijas žemės ūkyje norės pritaikyti dar labiau. Nors agrosektorius ir šiuo metu yra inovatyvus, tačiau tobulėjimui ribų nėra. Todėl ir tvariosios inžinerijos specialistų karjera – perspektyvi. Pats matau, kad šiuo metu trūksta specialistų, kurie gebėtų dirbti su naujausiomis technologijomis. Vieno pokalbio su agroverslo įmonės atstovu metu stebėjomės, kodėl inžinerijos krypties studijų programos nėra populiarumo viršūnėje – juk konkurencingi atlyginimai ir perspektyvi karjera laukia kiekvieno, norinčio tobulėti“, – sako Arnas ir baigdamas pokalbį priduria: akivaizdu, po studijų tiek jo, tiek grupiokų tikrai laukia veržli ateitis, kupina galimybių.
Arno istorija – tai įrodymas, kad šiuolaikinė inžinerija – ne tik apie sudėtingus skaičiavimus ar techniką, bet ir apie kūrybiškumą, inovacijas bei nuolatinį augimą. Pasirinkęs kelią, kuris atitinka jo vertybes ir interesus, Arnas ne tik siekia profesinių aukštumų, bet ir išlieka savimi – aktyviu, smalsiu ir veržliu žmogumi.
