Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
Didžioji tuja – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medžių rūšis. Paplitusi Siaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakraščiuose nuo pietrytinės Aliaskos iki šiaurės vakarinės Kalifornijos. Arealo šiaurinėje dalyje kalnuose auga iki 900 m, pietinėje – iki 2100 m aukščiau jūros lygio. Grynuosius medynus sudaro retai. Auga daug greičiau už vakarinę tują, ypač nuo 30 metų. Gyvena apie 1000 metų. Didžioji tuja tai visžalis vienanamis, plokščiomis lanksčiomis šakelėmis pasidabinęs medis. Savo tėvynėje pasiekiantis aukštį nuo 50 iki 70 m ir skersmenį iki 6 m, stiebo tūrį net iki 500 m3.
Didžioji tuja yra svarbi miškininkystėje. Ji duoda lengvą, ilgai išsilaikančią medieną su balta balana ir raudonai rudu branduoliu. Didžiosios tujos mediena dar vadinama „raudonuoju kedru”. Įdomu tai, kad į didžiosios tujos medieną negalima kalti geležinių vinių, nes jie greitai surūdija, o reikia naudoti variuotus ar cinkuotus vinis.
Į Europa didžioji tuja buvo atvežta 19 a. antroje pusėje pirmiausia kaip parkų medis. Vokietijos miškuose pirmą kartą pasodinta apie 1890 metus.
Lietuvoje vyresnio amžiaus didžiųjų tujų yra tik keletas – Veliuonos parke, Akademijos (Kėdainių r.) parke, Kintų girininkijos sodyboje dviliemenė didžioji tuja. Keletas dabar jau artėjančių prie 90 metų amžiaus didžiųjų tujų auga Tado Ivanausko sodyboje – Obelynėje.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos arboretumo kolekciniame skyriuje ir medynų parke labai gražiai auga didžiosios tujos gojeliai. Kolekcinio skyriaus gojelyje atskiri medžiai po 30 metų pasiekė 18 m aukštį ir 53 cm skersmenį.
Didžioji tuja dauginama sėklomis, o vertingiausi medžiai gyvašakėmis ir skiepijimu.
Šaltiniai: 1. Navasaitis M., Dendrologija – Vilnius, „Margi raštai” 241-242 p., 2004;
2. Vikipedija.
