Diskusija apie inžinerijos krypties specialistų vaidmenį šiuolaikiniame agrariniame sektoriuje
Kokio jaunojo specialisto laukia šiandienos agroverslas, kokių kompetencijų studijų metais privalo įgyti pasirinkusieji inžinerijos mokslus – bendro vardiklio atsakymams į šiuos klausimus ieškota Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusioje apskrito stalo diskusijoje „Inžinerijos krypties specialistų vaidmuo šiuolaikiniame agrariniame sektoriuje”. Renginyje dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos sekcijos, VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetų bei darbdavių atstovai.
VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetų dekanai doc. Rolandas Domeika ir doc. Algis Kvaraciejus pastebėjo, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos mokslo taryba šiuo metu gerai vertina VDU ŽŪA technologijos mokslo sritį bei vykdomas studijų programas. Akademijai tapus VDU dalimi, atsirado galimybė veiklą pakelti į aukštesnį kokybinį lygmenį – kurti mokslo klasterius, plėtoti tarpdisciplininius tyrimus bei tobulinti studijų programas, atsižvelgiant į šalies agroverslo poreikius bei lūkesčius. Todėl renginio tikslas – išklausyti darbdavių nuomones, kokių specialistų jie laukia – įgijusių daugiau bendrųjų universitetinių kompetencijų ar bazinių inžinerinės specialybės žinių.
Darbdavių atstovė „Agrokoncerno“ įmonių grupės administracijos personalo direktorė Rasa Šapkauskienė teigė, kad šioje įmonių grupėje dirba daug VDU ŽŪA absolventų. Tarp jų – ir užimantieji vadovaujančias pozicijas. „Suprantama, jaunas žmogus negali atsinešti visų išsamių žinių, kokių pageidaujama vienokio ar kitokio profilio įmonėje, tačiau akademijoje jis įgyja konkrečią inžinieriaus specialybę. Ir tai yra labai gerai. Vienintelė problema – inžinierių parengiama per mažai“, – konstatavo R. Šapkauskienė.
UAB „Linas Agro“ Grūdų centro vadovas Alvydas Ramanauskas, pritardamas R. Šapkauskienės nuomonei, pasigedo diskusijoje dalyvaujančių valstybės politikos formuotojų, kurių pareiga siūlyti instrumentus, skatinančius jaunus žmones rinktis agroverslui aktualias specialybes, o baigus studijas kurtis regionuose.
„Neabejojame, kad mūsų įmonėje dirba patys geriausi VDU ŽŪA absolventai. Tačiau kalbant apie inžinerinės krypties studijų programų tobulinimą, norėtųsi, kad į jas būtų įtraukta daugiau ekonomikos ir vadybos dalykų. Nes inžinierius yra ne tas žmogus, kuris stovi prie staklių. Jis vadovauja komandai bei turi sugebėti priimti ekonomiškai efektyviausius sprendimus“, – neabejojo A. Ramanauskas, pastebėdamas, kad studijų procese labai reikšminga grandis yra ir studentų mokomosios praktikos, į kurias ne tik jaunuoliai, bet ir darbdaviai turėtų žiūrėti labai atsakingai. „Po kokybiškai praleisto laiko praktikos metu studentas dėstytojams pateiks visiškai naujo lygmens klausimus. O jei jis to nesugebės ar nenorės, geras inžinierius iš tokio žmogaus vargu ar išaugs“, – prognozavo A. Ramanauskas.
UAB „Linas Agro“ atstovas taip pat siūlė priemones, kurios galėtų padėti pritraukti daugiau abiturientų rinktis inžinerijos studijas VDU ŽŪA. „Agroverslo įmonės nuolat rengia įvairius renginius ūkininkams. Turint omenyje, kad šalyje jau formuojasi ūkininkų šeimų dinastijos, vyresniąją kartą turėtume agituoti kreipti savo atžalas ŽŪA inžinerinių studijų link“, – ragino A. Ramanauskas.
Lietuviškos žemės ūkio technikos gamybos įmonės „Laumetris“ vadovas Kazys Čiurila neabejojo, kad į įmonę ateinantis inžinerijos specialistas visų pirma turi atsinešti bazinių technologijos žinių, o jam padirbėjus porą metų taps aišku, kuriame sektoriuje žmogui sekasi geriausi – konstravimo, gamybos ar prekybos.
AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas atkreipė dėmesį į, jo nuomone, itin svarbias jaunų žmonių ugdymo „dedamąsias“ – pilietiškumo ir atsakomybės ugdymą. „Savo ruožtu patys taip pat jaučiamės socialiai atsakingi ir geriausiai besimokančius VDU ŽŪA studentus skatiname stipendijomis“, – kalbėjo R. Norvilas. Jis neabejojo, kad universitetinis inžinerinis išsilavinimas šiandien neįmanomas be programavimo įgūdžių. Nes ateities specialistams nepakaks sugebėti „paspausti mygtuką“ – jie privalo būti šių „mygtukų“ kūrėjais. R. Norvilas pritarė kitų kolegų nuomonei, kad kokybiškos gamybinės praktikos agroverslo įmonėse studentams yra taip pat svarbios kaip ir teoriniai dalykai.
Inžinieriaus specialybės reikšmę ne tik verslui, bet ir viešajam sektoriui renginio metu akcentavo Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės tvarkymo skyriaus vedėja Daiva Mikalauskienė, pastebėjusi, kad įstaigoje, kurios darbai susiję su žemėtvarka, kraštotvarka bei geodezija, tarp 1000 darbuotojų tik mažiau nei pusė yra įgiję šios krypties universitetinį išsilavinimą.
„Šiuo metu kyla vis naujų iššūkių, susijusių su sparčiai modernėjančiomis informacinėmis sistemomis, paslaugų perkėlimu į interneto erdvę. Tad inžinieriai, baigę studijas ir turintys darbui būtinų specialybės žinių, pas mus labai laukiami“, – teigė D. Mikalauskienė.
VDU ŽŪA atstovai Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto doc. Vilimantas Vaičiukynas, Žemės ūkio inžinerijos fakulteto profesorius Vytenis Jankauskas pastebėjo, kad parengti specialistus, kurių kompetencijų „puokštė“ atitiktų visus šiuolaikinio agroverslo lūkesčius yra atsakinga užduotis akademijai, todėl būtų tikslinga inžinerijos krypties studijų laiką ne trumpinti, kaip to pageidautų finansinius resursus taupantys politikai, o priešingai – remiantis Vokietijos pavyzdžiu ilginti iki 5 metų. Tai leistų suformuoti platų absolventų akiratį nuo inžinerinės idėjos atsiradimo iki jos materializavimo, suvokiant įvykstančių klaidų priežastis bei pasekmes.
Apibendrindamas diskusijos metu dalyvių išdėstytas mintis VDU ŽŪA vicekancleris doc. Vidmantas Butkus teigė regintis tris kertinius klausimus, kuriuos reikėtų spręsti kompleksiškai. Pirmasis jų – studijų programų tobulinimas atsižvelgiant į darbdavių lūkesčius. Taip pat aktyvus, nuoseklus, jau pirmaisiais studijų metais prasidedantis studentų ir įmonių bendradarbiavimas, kuris leistų į įmonės veiklą absolventams įsilieti jau ne kaip naujokams, bet kaip pasirengusiems konkretų darbą dirbti specialistams.
„Yra ir trečiasis didžiausias probleminis klausimas – švietimo politikos požiūris į inžinerines studijas, į kurias be gerų matematikos ir fizikos žinių nepateksi. Deja, pakėlus konkursinio balo kartelę patekti į universitetą nebuvo padaryta nieko, kad miesto ir kaimo vaikai turėtų galimybę mokytis vienodo lygio mokyklose. Ir ne kartelę šiandien reikia nuleisti, o į regionus pritraukti gerus mokytojus. Bet buvo nueita lengviausiu keliu – kadangi pernai dalis inžinerijos studijoms skirtų valstybės finansuojamų krepšelių liko neišnaudota, šiemet į šiuos mokslus priėmimas sumažintas dar 343 vietomis“, – situaciją komentavo V. Butkus, ragindamas sektoriui reikalingų specialistų rengimo klausimu su politikais aktyviau diskutuoti ir patiems darbdaviams.
