Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
Reliktinis medis, C. Darvino pavadintas gyvąja iškasena. Natūraliai auga tik Pietryčių Kinijoje, Jancy upės baseino pietinėje dalyje, šiltame ir drėgname klimate, kalnų miškuose, iki 1500 m aukščiau jūros lygio. Jis yra vienintelis iki mūsų dienų gyvenantis išmirusios ginkmedinių (Ginkgoaceae Engelm.) šeimos atstovas. 2018 m. pranešta, kad Kinijoje rastas apie 5000 m. amžiaus senumo ginkmedis Tian Mu Shan Mountain rezervate. Tai seniausias augantis dviskiautis ginkmedis Žemės planetoje.
Šiuo metu plačiai auginamas visuose žemynuose vidutinio klimato juostoje. 5-9 zona.
Rytų Azijoje šis medis auginamas dėl valgomų sėklų, o taip pat kaip šventovių medis.
Į Europą iš Japonijos dviskiautį ginkmedį atgabeno olandų jūrininkai ir nuo 1730 m. auginamas kaip dekoratyvus medis.
Lietuvoje seniausias, daugiau kaip 100 metų, medis auga Švėkšnos parke. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos arboretume yra keletas pasodintų ginkmedžio medelių, kurių augimas dar palyginus su kitais medžiais – skurdokas.
Medis – dvinamis. Užauga iki 30-40 m aukščio ir iki 2-4,5 m skersmens. Auga vidutiniškai sparčiai. Vyriškųjų medžių laja iš pradžių kūgiška, vėliau ritiniška, neplati, apie 5-6 m skersmens. Moteriškieji medžiai žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Lapai paprasti vėduoklės formos, iki 10 cm ilgio ir tokio pat pločio, viršūnėje dažniausiai su giliu išliežiu, dalijančiu lapą į dvi skiautes. Sulapoja gegužės pradžioje. Lapai nukrinta spalio mėnesį. Rudenį lapai ryškiai geltoni. Sėkla – slyvos kauliuko formos, 2-3 cm ilgio, 1,5 cm pločio, balsva, lygiu paviršiumi, dvibriaunė, plonasienė, stambiu branduoliu, mėsingu, geltonu, stipraus nemalonaus kvapo apvalkalu. Prinoksta sporifikacijos metais, rudenį, baigiant kristi lapams. Sėklos valgomos.
Dviskiautis ginkmedis dauginamas sėklomis, o vertingiausi egzemplioriai – gyvašakėmis ir skiepijimu.
Šaltiniai: 1. Navasaitis M., Dendrologija – Vilnius, „Margi raštai” 107-108 p., 2004; 2. Vikipedija.
