Erasmus+ Profesionalų vizitai Žemės ūkio akademijoje
2024 metų balandžio mėn. pabaigoje ir gegužės pirmomis dienomis Žemės ūkio akademijoje lankėsi Vojciechas Styburskis (Wojciech Styburski) – ūkininkas, žemės ūkio konsultantas bei sėkmingai veikiančios konsultacinės įmonės „Agrointegracija“ direktorius iš Poznanės regiono Lenkijoje.
Styburskis vizito metu skaitė paskaitą ir vedė seminarą studentams bei Kauno regiono ūkininkams Žemės ūkio akademijoje. Taip pat lankėsi Žemaitijoje, Rietavo seniūnijoje, kur vedė seminarą vietos ūkininkams.
Paskaitų ir seminarų metu Vojciechas Styburskis supažindino ŽŪA studentus bei Lietuvos žemdirbius su produktyvumo didinimo metodais bei pasiekimais savo ūkiuose Lenkijoje: „Seniai supratau, kad ūkininkai turėtų integruotis į didesnes gamintojų grupes. Kitaip mus „integruos“ didelės, dažnai tarptautinės kompanijos – pieninės, mėsos gamintojai, pašarų gamintojai ir pan. Ir tada mes neturėsime ką pasakyti…“.
2016 metais Vojciechas sujungė savo žinias ir kompetencijas su Jaroslavu Valčaku (Jarosław Walczak), kuris taip pat konsultavo ūkininkus, ir kartu Lenkijoje įkūrė unikalią konsultavimo įmonę „Agrointegracja“, kuri padeda kurti ir valdyti gamintojų grupes. Šiuo metu jie bendradarbiauja su 150 tokių grupių, kurių dauguma užsiima pieno gamyba ir kiaulių auginimu, o jų įmonėje šiuo metu dirba 37 darbuotojai.
Gamintojų grupės turi galimybę gauti specialią ES paramą, kuri skirstoma per Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūrą (Lietuvoje – NMA) ir išmokama per penkerius metus nuo gamintojų grupei teikiamos paramos . Pirmaisiais metais – 10 procentų grupės parduodamos produkcijos, bet ne daugiau kaip 100 000 Eur. Tada kiekvienais metais mažėja, iki 6 procentų penktais metais. Reikalavimai tokios grupes veiklai labai griežti, kaip ir kontrolė. Gamintojų grupė, kurią turi sudaryti ne mažiau kaip penkeri nariai, veikia kaip žemės ūkio kooperatyvas. Ji superka produkciją iš savo narių, ją parduoda ir tada atsiskaito su nariais.
Grupė turi siekti kelių tikslų, tarp jų: pritaikyti savo produkcijos kokybę prie rinkos reikalavimų, kartu organizuoti pardavimus, saugoti gyvūnų gerovę, stengtis tausoti aplinką ir naudoti alternatyvius energijos šaltinius – sako p. Styburskis.
Styburskis gali pateikti daugybę gamintojų grupių pavyzdžių, kurios nepasiekė šių tikslų ir buvo išformuotos. Tokios grupės dažnai kelia sau nerealius ir brangius tikslus, kurių neįmanoma pasiekti, pavyzdžiui: įsigyti brangios technikos arba pastatyti savo mėsos perdirbimo gamyklą ar pieninę. „Vietoj to, mes mokome juos pasiekti puikių rezultatų su palyginti nedidelėmis investicijomis“ – pabrėžia Styburskis. Jis pateikia pavyzdį: pirmaisiais bendradarbiavimo su „Agrointegracja“ metais pieno gamintojų grupė savo pardavimus padidino 16 proc., o pieno primilžį iš vienos karvės – 8 proc. Formulė paprasta: gerinti bandos sveikatingumą, genetiką ir šėrimą.
Kitas pavyzdys. „Olandijos ar Danijos kiaulių augintojų paršavedė vidutiniškai turi 32 paršelius, o Lenkijoje – tik apie 20. Kol nepasieksime Danijos ir Olandijos lygio, nebūsime konkurencingi, o kiauliena iš Olandijos ir Danijos konkuruos mūsų pačių rinkoje. Šiandien 40 procentų penimų paršelių įvežama iš Danijos“ – sako p. Styburskis.
Stuburskis savo 60 hektarų ploto ūkį naudoja kaip bandymų poligoną, kuriame išbando savo idėjas prieš rekomenduodamas jas kitiems ūkininkams. Šiandien ūkyje yra 100 penimų kiaulių ir 80 „Limuzinų“ veislės galvijų. Jie šeriami išskirtinai savo laukuose išaugintomis ekologiškomis tarpinėmis kultūromis ankštinių augalų ir žolių – silosu. Jie duoda tokį pat didelį derlių kaip kukurūzai, o baltymų kiekis sausojoje medžiagoje siekia 20%. Tokiu būdu Styburskiui pavyko 35 procentais sumažinti išlaidas pašarams ir padidinti kasdienį karvių svorio prieaugį iki dviejų kilogramų.
„Galvijų šėrimas – itin sėkmingas eksperimentas, kuris yra mano mokslo ir verslo žinių bei praktinės patirties rezultatas“ – sako V. Styburskis. Šiandien iš šios patirties turi naudos ir kiti ūkininkai. Šiais laikais, prasidėjus karui Ukrainoje, realybė labai pasikeitė. Lenkijoje grūdai labai atpigo. „Reaguodami į šią situaciją dėl užpildytų grūdais sandėlių, pakeitėme galvijų šėrimo racioną. Silosą iš žolių ir tarpinių kultūrų pardavėme pieninių karvių augintojams, o penimų gyvulių šėrimą pakeitėme tik visaverčiais pašarais“. Šis modelis suteikia daug privalumų:
- sumažėjo darbo sąnaudos;
- sumažėjo gamybos kaštai ( nuo 9,8 PLN iki 9,1 PLN per dieną);
- pagerėjo gyvulių prieaugis iki 1,7 kg per dieną;
- išsisprendė grūdų sandėlyje problema.
Šis modelis apima šėrimą tik koncentruotais pašarais (ypatinga grūdų ir vitaminų sudėtis) plius nesmulkinti šiaudai bei vanduo.
Vojciechas Styburskis anksti suprato, kad gyvenimas Lenkijos kaime yra ne tik žemės ūkio veikla, bet ir gyvenimo būdas bei jo kokybė. Tai, be kita ko, reiškia: papildomas darbo vietas ir galimybę naudotis tokiomis paslaugomis kaip vaikų darželis ar kirpykla kaimo vietovėje. Todėl Styburskio įmonė jaunimui padeda steigti mažus verslus. Pavyzdžiui, jauna mergina gretimame kaimelyje baigė kineziterapijos ir reabilitacijos studijas ir negalėjo susirasti darbo. „Padėjome jai įsigyti ortopedines lovas, kurių žmonėms reikia reabilitacijos laikotarpiu. Dabar ji nuomoja jas ir verslas klostosi puikiai“.
Styrburskio vizija – efektyvus ir konkurencingas Lenkijos žemės ūkis: draugiškas aplinkai, besirūpinantis dirvožemiu ir gyvūnais bei išnaudojantis didžiulį potencialą. Jis mano, kad tos 150 gamintojų grupių, kurias jis įkūrė ir šiandien padeda veikti, išsibarsčiusios beveik visoje Lenkijoje, yra tik sėkmingos veiklos pradžia.
Vojciecho Styburskio ūkis apmia 60 ha plotą (50 nuosavybės teise ir 10 nuomojamų). Darbuotojų skaičius: 1 nuolatinis ir keli sezono metu. Metinė apyvarta: 980 000 PLN (apie 228000 EUR) Produkcija: kiaulės, galvijai ir kelios augalinės kultūros.
Erasmus+ profesionalo vizitą Žemės ūkio akademijoje organizavo – Bioekonomikos plėtros fakulteto Prof. Dr. Jan Žukovskis.
