Erasmus+ projekto MARIPET antrasis tarptautinis partnerių susitikimas Kaune
Daugiau kaip trijų milijardų planetos gyventojų pragyvenimas priklauso nuo jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės. Tačiau šiandien matome, kad 30 procentų pasaulio žuvų išteklių yra pereikvojami. FAO apskaičiavo, kad 2018 m. iš viso pagaminta 179 milijonai tonų žuvies, apie 88 % minėto kiekio buvo tiesiogiai panaudota žmonėms vartoti, o likusi dalis (12 %) buvo apibūdinta kaip naudojama „ne maistui” ir „atliekos”. Priegaudos ir žuvų išmetimo į jūrą mažinimas yra svarbus žvejybos valdymo klausimas. Ne tik ekologinis poveikis biologinei įvairovei, bet ir ekonominiai nuostoliai yra itin reikšmingos problemos visame pasaulyje. Siekiant sumažinti šį poveikį, atliekama daug tyrimų, ieškant optimaliausių žvejybos būdų. Vykdant žvejybą dugniniais tralais, ypač Viduržemio jūros vandenyse, per vieną žvejybą sužvejojama daugiau kaip 40 žuvų rūšių. Tarp jų yra rūšys, kurios taip ir nepasiekia kranto – išmetamos į jūrą dėl įvairių priežasčių, Didelė žvejybos produkcijos dalis (35 proc. viso pasaulio laimikio) yra arba prarandama, arba iššvaistoma.
Erasmus+ programos projektas „Inovatyvi mokymo programa, skirta įvertinti jūrinės žvejybos atliekų, kaip žaliavos, panaudojimą naminių gyvūnų pašaro gamybai darnios Europos kontekste“ [MARIPET] skirtas ugdyti supratimą, kad naminių gyvūnų ėdalo pramonėje būtų galima naudoti tuos sugautus žvejybos laimikius, kurie paprastai išmetami į jūrą. Nors žuvų miltai ir žuvų taukai, kurie yra vertingiausios ėdalo sudedamosios dalys žuvų pašarų pramonėje, buvo gaminami naudojant brokuotas ir išmetamas žuvis, ekonomiškai vertingiems produktams sukurti vis dar reikia didelių investicijų. Iš tiesų, dauguma į jūrą išmetamų žuvų gali būti naudojamos kaip „biologiškai tinkamas žalias maistas” (BARF). BARF dieta įgyvendinama tam tikromis proporcijomis derinant maisto produktus, kurie yra naudingi ir maistingi katėms ir šunims. Tai reiškia biologiškai tinkamus žalius maisto produktus, kurie tinkami katėms ir šunims, nes tokia dieta kuriama atsižvelgiant į kačių ir šunų mitybą jų evoliuciniame procese. Pagrindinė MARIPET projekto tema apima visą kelią nuo jūros aplinkos iki naminių gyvūnėlių ėdalo gamyklos ir kiekvienas žingsnis čia yra svarbus. Projekto veikloje kartu su patyrusiais ekspertais ir institucijomis bus parengta mokymo programa, apimanti visą procesą – bus sukurta inovatyvi 5 modulių mokymo programa, virtuali mokymo(si) aplinka; skirta naminių gyvūnėlių pašaro gamintojams, ekspertams, bus parengtas naminių gyvūnėlių parašo gamybos iš žvejybos atliekų vadovas / el. knyga, organizuojami mokymo seminarai, sklaidos renginiais visose projekto šalyse. Taip pat bus sukurta interaktyvi platforma, siekiant užtikrinti sukurtos mokymo medžiagos pasiekiamumą tikslinių grupių atstovams.
Projektas pradėtas vykdyti 2022 02 28 ir sausio 10-11 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko jau antrasis tarptautinis projekto partnerių susitikimas. Susitikimo metu aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, diskutuota apie mokymo programos modulių rengimą. Susitikimo dalyviai apsilankė VDU Žemės ūkio akademijoje įsikūrusiame Akvakultūros centre, kuriame centro vadovas A. Žibas supažindino su čia taikomomis technologijomis, atliekamais moksliniais tyrimais, auginamomis žuvų rūšimis, iškylančiais kasdieniais iššūkiais ir pasidžiaugė centro pasiekimais. Susitikimo su Žemės ūkio akademijos kanclere prof. Dr. Astrida Miceikiene ir Miškų ir ekologijos fakulteto dekanu prof. Dr. Vitu Marozu metu buvo apžvelgti pasiekti projekto rezultatai, aptartos bendradarbiavimo galimybės organizuojant studijas ir vykdant mokslinius tyrimus.
UAB Baltic Facility Management Akvariumo priežiūros vadovas Tadas Laurinavičius projekto dalyvius susipažino su PLC Mega įsikūrusio akvariumo įdomybėmis. Tai didžiausias ir aukščiausias akvariumas Pabaltijo šalyse, patenka į aukščiausių akvariumų pasaulyje dešimtuką. Akvariumas yra 10 m aukščio ir 4 m pločio, jo ilgis 11 m, vandens talpa – 170 tūkst. litrų. Akvariume palaikoma vidutinė 25 laipsnių šilumos vandens temperatūra, ištirpinta daugiau kaip 10 tonų druskos. Vandens kokybė ir temperatūra palaikoma kompiuterinėmis sistemomis. Akvariume gyvena apie 170 daugiau nei 45-ių skirtingų rūšių tropikų žuvų, kilusių iš Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų, Raudonosios, Viduržemio, Karibų jūrų. T. Laurinavičius sulaukė daug klausimų apie žuvų gyvybingumo užtikrinimą, maitinimą, gerovę, sugyvenimą ir ekosistemos funkcionavimą. Didelį projekto susidomėjimą sukėlė akvariumo techninėse patalpose įrengta karantino sistema, kuri naudojama naujų žuvų aklimatizacijai ir susirgusių gydymui, techniniai įrenginiai, užtikrinantys akvariumo gyventojų gyvybingumą.
Projektą koordinuoja Ege universitetas (Turkija), projekto partneriai: Balikesyro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Islandijos žemės ūkio universitetas, Izmiro metropolijos municipalitetas (Turkija) Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas, ir Vytauto Didžiojo universitetas.
Kitas projekto susitikimas vyks Dubrovniko universitete (Kroatija) birželio mėn.
Numatoma projekto pabaiga 2024 02 28.
