Europos žaliasis kursas paliečia vis daugiau organizacijų – pokyčiai vyksta ir muitinėje
Europos žaliojo kurso veiksmų planas įgauna pagreitį, vis daugiau organizacijų turi permąstyti ir peržiūrėti savo veiklos procesus, prisitaikyti prie vykstančių ir būsimų pokyčių. Aptarti šiuos pokyčius 7-oje Muitinės praktikos asociacijos konferencijoje buvo pakviestos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto docentės.
Doc. dr. Erika Besusparienė šių metų gruodžio 8 d. 7-oje Muitinės praktikos asociacijos konferencijoje skaitė pranešimą „Europos žaliasis kursas: iššūkiai ir galimybės“, kurį parengė kartu su kolege doc. dr. Milita Vienažindiene. Mokslininkės pristatė kelis kertinius Europos žaliojo kurso veiksmus, kurie tiesiogiai palies prekes importuojančias įmones, logistikos įmones, muitinės tarpininkus, muitinę ir importuotų prekių vartotoją.
Doc. dr. M. Viežindienė pažymėjo, kad prekės tiekimo grandinėje logistikos įmonės susidurs su naujais iššūkiais dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų furgonų išmetamo CO2 normų mažinimo kiekio, kuris iki 2030 m. turi būti sumažintas iki 50 proc., o 2035 m. – iki 100 proc. „Ši pažanga gali būti pasiekta tik užtikrinant alternatyvius degalus bei vertinant transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį, todėl Europos komisija iki 2025 m. turi parengti bendrą Europos Sąjungos (ES) metodiką dėl CO2 kiekio vertimo visame lengvųjų automobilių ir furgonų gyvavimo cikle“, – komentavo doc. dr. M. Vienažindienė. Doc. dr. E. Besusparienė pastebėjo, kad dažnai tiekimo kaštai yra „paslėptos išlaidos“ prekės vertėje, todėl sudėtinga prognozuoti kiek galimai didėtų prekių vertė dėl prekių gabenimo, naudojant alternatyvius degalus.
Doc. dr. E. Besusparienė išskyrė naują CO2 mokestį, kuris Europos žaliajame kurse įvardytas, kaip pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas (angl. carbon border adjustment mechanism). „Pirmieji veiksmai dėl mokesčio įvedimo jau pradedami nuo 2023 m. sausio 1 d. Naujasis CO2 mokestis pagal pirminį planą palies importuojamą cementą, plieną ir geležį, aliuminį, trąšas ir elektrą. CO2 mokestis bus pradėtas taikyti nuo 2026 m. ir pilnai atsisakius taršos leidimų nuo 2030 m. liktų tik šis mokestis. Europos komisijos skaičiavimais dėl šio mokesčio ES biudžetas pasipildytų vidutiniškai kasmet (2026-2030 m.) apie 1 milijardų eurų. Taigi, tokiomis pačiomis apimtimis verslui padidėtų išlaidos. Nors pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas skirtas užkirsti kelią patekti taršioms prekėms į ES rinką ir taip netiesiogiai trečiąsias šalis prisidėti pereinant prie tvaresnės gamybos, dažnai rinkoje pastebima, kad „žalesnės“ prekės kainuoja brangiau“, – įžvalgomis dalinosi VDU ŽŪA mokslininkė.
Dalyvaudama diskusijoje „Žalioji ekonomika, tarifinio klasifikavimo aktualijos“ doc. dr. E. Besusparienė pažymėjo, kad sėkmingam žiedinės ekonomikos plėtojimui būtinas verslo, valdžios ir aukštojo mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Mokslininkė kartu su diskusijos moderatore Milda Stravinske aptarė, kad klaidingas stereotipas, jog žalioji ekonomika nutolusi nuo muitinės srities. Šiai dienai diskutuojama ar importuojant atliekas skirsis jų vertė, jeigu atlieka bus utilizuojama ar perdirbama. Remiantis apskaitos teorijomis, kai kaina nustatoma „išlaidų plius“ metodu, atliekų vertė gali būti tokia pati, nepriklausomai nuo tolesnio naudojimo. Tačiau diskutuojant apie sandorio metodą, kuris paremtas derybomis, galima sutikti skirtingas vertes, kai utilizuojamų atliekų kaina (vertė) bus mažesnė (pardavėjas linkęs greičiau atsikratyti atliekomis) ir atliekos, kurias galima panaudoti pagal žiedinės ekonomikos principus bus vertingesnė ir daroma prielaida, kai kaina (vertė) bus didesnė. O tai tiesiogiai susiję prekių (šiuo atveju atliekų) muitinių įvertinimu ir mokamų mokesčių muitinei apskaičiavimu. Diskusijoje dalyvavusi UAB „Muita“ muitų atitikties skyriaus vadovė Jurgita Stanienė pažymėjo, kad nuo šiol kils keblumų, kaip tokias importuotas atliekas klasifikuoti.
Įvykusi 7-oje Muitinės praktikos asociacijos konferencija dar labiau atskleidė įvairių sričių persipynimą, ir kaip svarbu skirtingų verslų atstovams persiorientuoti naujuose pokyčiuose siekiant tvaresnės ateities.
Muitinės srityje dirbantys ar norintys žengti į šią sritį, tai gali padaryti nuotoliniu būdu Vytauto Didžiojo universiteto, Socialinių mokslų kolegijos ir Muitinės praktikų asociacijos organizuojamuose Muitinės tarpininko kursuose. VDU studentams taikoma 20% nuolaida. Pateikus studento pažymėjimą suteikiamas nuolaidos kodas.
7-osios Muitinės praktikų konferencijos akimirkos:
