Gamtos balsai karo fone: lietuviai ir ukrainiečiai surėmė pečius vardan nykstančių rūšių išsaugojimo
Rusijos karo prieš Ukrainą fone tarptautinis bendradarbiavimas įgauna naujas prasmes – jis tampa ne tik žmonių solidarumo, bet ir rūpesčio gamtiniu paveldu išraiška. Vienas iš ryškių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – ekspedicija į Ukrainos Polesės regioną, kur susitiko aplinkosaugai neabejingi penkių šalių atstovai. Šioje misijoje tyrėjai, nepaisant geopolitinių iššūkių, bendromis jėgomis ėmėsi vertinti paukščių, ypač – retųjų rūšių – būklę bei galimybes išsaugoti jų buveines.
Ukrainiečiams – lietuvių žinios ir patirtis
Keturias dienas trukusiai ekspedicijai vadovavo VDU Žemės ūkio akademijos asist. dr. Žydrūnas Preikša, o bendras tikslas subūrė 15 žmonių iš 5 šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Ukrainos. Į ekspediciją Ukrainoje grupės vadovas vyko kartu su dviem Akademijos alumnais – gamtosaugos specialistu Renatu Jakaičiu ir girininku Kęstučiu Jarmalavičiumi.
„Šia ekspedicija siekėme įvertinti Ukrainos Polesės, Pripetės upės baseino pelkių būklę ir jose gyvenančias retas paukščių rūšis. Pagrindiniu akcentu tapo meldinė nendrinukė, kaip globaliai nykstanti rūšis ir kaip vienintelis toks smulkus paukštis giesmininkas, kuris yra ties išnykimo riba ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Taip pat siekėme suskaičiuoti ir kitas minėtoje teritorijoje esančias retas bei dažnas rūšis, įvertinti buveinių būklę. Dar vienas vykusios misijos tikslas – pagal standartizuotą metodiką apmokyti ukrainiečius vykdyti apskaitą ir aprašyti buveines naudojantis naujausiomis technologijomis. Ekspedicijos metu teritorija buvo padalinta maršrutais ir kiekvienas dalyvis turėjo įvertinti jam paskirtą plotą, skaičiuoti paukščius, įvertinti buveines. Tokie veiksmai buvo atliekami ryte ir vakare“, – ekspedicijos Ukrainoje eigą komentuoja asist. dr. Ž. Preikša.
Skaudūs karo padariniai: keičiasi ir žmonės, ir gamta
Paklaustas, kokia meldinės nendrinukės populiacijos būklė šiuo metu, mokslininkas sako, kad situacija įvairiose šalyse yra skirtinga. „Meldinės nendrinukės išlikimą lemia trys pagrindinės populiacijos: Biebžos pelkės Lenkijoje, Polesės zona Ukrainoje ir Baltarusijoje. Prieš 15 metų meldinei nendrinukei būtent gamtinis regionas Ukrainos Polesėje buvo antra vieta pasaulyje pagal svarbą. Anksčiau šioje teritorijoje buvo skaičiuojama apie 3000 paukščių, tai reiškia, apie 30 proc. pasaulinės populiacijos. O šiuo metu, palyginti su minėtu skaičiumi, paukščių suskaičiavome labai mažai“, – teigia pašnekovas, priduriantis, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pastaraisiais metais meldinių nendrinukių suskaičiuojama apie 300.
Nors Polesės regiono tiesioginiai karo veiksmai nepasiekė, tačiau situacija Ukrainoje pakeitė ir žmonių, ir gamtos gyvenimą. „Dalyvaujant šioje ekspedicijoje teko pastebėti, kad daugiausia šiame regione liko gyventi moterys, vaikai, garbaus amžiaus žmonės. Jaunų, vidutinio amžiaus vyrų – suprantama – čia liko mažuma. Žinoma, ir aplinkinių teritorijų priežiūra sumažėjusi – anksčiau gyventojai daugiau šienaudavo, ganydavo gyvulius, o šiuo metu buveinės keičia savo prizmę: nebelieka darbo jėgos. Anksčiau ganytos, šienautos ir buvusios atviros teritorijos dabar tapo apaugusios krūmais ir nendrėmis“, – situaciją komentuoja ekspedicijos vadovas.
Ukrainos Polesės pelkynai – viena vertingiausių gamtinių teritorijų Europoje. R. Jakaičio nuotr.
Net ir sunkiausiomis sąlygomis kuriami tiltai tarp šalių
Pasak mokslininko, apleistos teritorijos paukščių populiacijoms daro neigiamą, neretai, negrįžtamą poveikį. „Pelkės turi būti atviros – būtent ten kuriasi visos retos rūšys. Pelkėms apaugus nendrėmis ir krūmais, retos rūšys nyksta ir tuomet minėtose teritorijose kuriasi dažnai sutinkamos paukščių rūšys. Taip kyla grėsmė prarasti ypatingai retas rūšis“, – sako mokslininkas.
Ekspedicija sulaukė ir kitų Ukrainos aplinkosaugos institucijų dėmesio – kartu su specialistais ekspedicijos dalyviai diskutavo apie galimas tolimesnes bendradarbiavimo gijas. „Pasidalijome rekomendacijomis, kaip ateityje reikėtų prižiūrėti, tvarkyti buveines“, – sako Ž. Preikša ir priduria, kad ši iniciatyvia – prasmingas pavyzdys, kaip net ir sunkiausiomis sąlygomis galima kurti svarbius tiltus tarp šalių – per mokslą, ekologinę atsakomybę ir bendrą rūpestį ateitimi.
