Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.

Paplitęs Siaurės Amerikos rytinėje dalyje. 5-9 zona. Grynųjų medynų nesudaro. Auga kartu su ąžuolais, riešutmedžiais, karijomis ir kt. lapuočiais.

Gelsvažiedis tulpmedis pasiekia 50 – 60 m aukštį ir 1 m, o kartais ir 2 – 3 m skersmenį. Savitos formos yra gelsvažiedžio tulpmedžio lapai. Jie yra 7-20 cm ilgio, 8-20 cm pločio, su išliežiu ir 2-3 poromis skiaučių. Lapo pamatas plačiai pleištiškas ar nežymiai širdiškas. Lapų viršus ryškiai žalias, žvilgantis, apačia šviesiai žalia. Rudenį lapai nusidažo aukso geltonumo spalva.

Žiedai pavieniai ūglių viršūnėse, taurės formos, panašūs į tulpės žiedą.

Į Europą atvežtas jau 1688 metais. Auginamas daugelyje botanikos sodų.

Lietuvoje auginamas palyginus negausiai. Du daugiau kaip 100 metų amžiaus medžiai auga Veliuonos parke. Jaunesnių gelsvažiedžio tulpmedžio medžių auga Obelynėje, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode Kaune ir kitose Lietuvos vietose.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos arboretumo kolekciniame skyriuje auga keletas jau pradedančių derėti medelių. Šiaurės Amerikos skyriuje pasodinta nauja dešimties gelsvažiedžių tulpmedžių grupė.

Gelsvažiedis tulpmedis dauginamas sėklomis, o veislės skiepijamos įvairiais būdais.

Šaltiniai: 1. Navasaitis M., Dendrologija – Vilnius, „Margi raštai” 283-284 p., 2004;
2. Vikipedija.