Herbologų dėmesys Žemaitijos regiono augalų įvairovei | VDU Žemės ūkio akademija

Herbologų dėmesys Žemaitijos regiono augalų įvairovei

Ilgos birželio mėnesio dienos ir trumpos naktys, retsykiais prapliumpantis gaivus vasaros lietus ir šėlstantis vėjas lydėjo Lietuvos herbologų draugijos mokslinės ekspedicijos dalyvius Žemaitijos regiono vingiuotais keliais, ežerais, kalvomis, miškais, laukais… Pirmąją ekspedicijos dieną apsilankėme Justinos ir Lauryno Kaučikų regeneraciniame ūkyje “Smėlynė” (Alksnyniškė, Šiaulių r.). Iš Lauryno senelio paveldėtoje žemėje jaunieji ūkininkai įsikūrė 2018 m. Šiuo metu jie didelį dėmesį skiria lengvos granuliometrinės sudėties smėlio dirvožemio derlingumo atstatymui ir didinimui, biologinės įvairovės gausinimui. Į ūkį integravo apie 60 galvijų bandą, vištas, žąsis ir kitus gyvulius. Herbologų dėmesys krypo ir į gausią ūkyje esančią augalų rūšių įvairovę – nuo pažeme besidriekiančios čiobralapės smiltės (Arenaria serpyllifolia), dirvinės veronikos (Veronica arvensis), vienagraižės kudlės (Pilosella officinarum), vienametės klėstenės (Scleranthus annuus) iki pievas įvairiomis spalvomis išmarginančių augalų rūšių – baltojo šakinio (Silene pratensis), dirvinio godulio (Lycopsis arvensis), krūminio builio (Anthriscus sylvestris), pievinio katilėlio (Campanula patula), pievinio snapučio (Geranium pratense), rudeninės snaudalės (Leontodon autumnalis). Dažnas čia ir smetimžemis augalas – gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus). Popietę leidome Vaivos ir Giedriaus ekologiniame – biodinaminiame ūkyje “Miško sodai” (Visvainiai, Plungės r.). Ūkis įkurtas 2013 m. Žemaitijos nacionaliniame parke, greta aukštapelkės. Todėl, pasak ūkio šeimininkės, jie nuolat gyvena harmonijoje su gamta, tausoja aplinką. Didelį dėmesį skiria komposto gamybai, biodinaminių preparatų naudojimui, augalų įvairovei. Ūkyje apstu įvairiausių daržovių, vaisių, vaistažolių, prieskoninių žolelių. Čia auginamos ir retai daugelio daržuose aptinkamos augalų rūšys: balzaminis skaistenis (Tanacetum balsamita), dažinė mėlžolė (Isatis tinctoria), kvapioji garduoklė (Myrrhis odorata), mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum), paprastoji šantra (Marrubium vulgare), skėtinė marenikė (Chimaphila umbellata), vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis), vaistinė šunlielė (Cynoglossum officinale) ir kt. Ūkyje rengiamos edukacijos, o užsukę lankytojai tiesiogiai iš savininkų gali įsigyti šviežių daržovių, įvairių vaistažolių ir prieskoninių žolelių mišinių, sirupų, netgi medžio ir tekstilės gaminių. Ūkiuose pasisėmę daug žinių ir gerų emocijų pirmąją ekspedicijos dieną užbaigėme grožėdamiesi vaizdingomis Platelių ežero pakrantėmis ir apylinkėmis.

Antrąją ekspedicijos dieną Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių lankytojų centre klausėmės įdomaus gidės Aušros pasakojimo apie nacionalinį parką, lankytinas vietas ir saugomas vertybes, biologinę įvairovę, lankėme Platelių miestelio įžymias vietas. Ekspedicijos dalyviai daug teigiamos energijos pasisėmė vaikščiodami įvairių augalų išpintais labirintais bei stebėdami įvairių formų geometrines figūras. Mokslinę ekspediciją vainikavo apsilankymas Audronės ir Kazio Žilių ekologiniame šeimos ūkyje Gėluvoje, Raseinių r. Ūkis jau daugiau nei 19 metų pripažintas ekologiniu nuo lauko iki stalo – viskas čia užauginama ir perdirbama vietoje. Ūkyje auginamos Lietuvos genofondui priklausančios nykstančios Lietuvos baltųjų veislės kiaulės bei mėsiniai Šarolė galvijai.  Įrengta ES reikalavimus atitinkanti sertifikuota skerdykla bei mėsos perdirbimo cechas. Mėsos gaminiai parduodami ūkininkų turgeliuose, mugėse, kai kuriuose prekybos centruose, kurie turi ūkininkų produkcijai skirtus skyrius. 200 ha žemės plote auginamos daugiametės žolės, žieminiai ir vasariniai javai. Laukai tręšiami ūkyje sukauptu mėšlu. Herbologų akį patraukė šeimos išpuoselėta sodybos aplinka, įvairiaspalviai gėlynai, sukurta darni ir tvari ūkio sistema, kurioje viskas veikia sinchroniškai su gamta.

Parengė prof. dr. Aušra Marcinkevičienė
Nuotraukos doc. dr. Rimanto Vaisvalavičiaus