Hidroponinė technologija galvijų ūkiuose – mažesnės sąnaudos ir aukštesnė kokybė
Europos politikai sutaria, kad esant dabartinei situacijai būtina siekti, jog Europos maisto sistema taptų kuo tvaresnė ir atsparesnė būsimoms krizėms, o tai galima pasiekti bendradarbiaujant verslui ir mokslininkams. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) sėkmingai dirba šia kryptimi – VDU ŽŪA mokslininkų vadovaujama ir dešimt partnerių sutelkusi Europos inovacijų partnerystės (EIP) grupė vykdė projektą, kuriuo siekė padėti žemės ūkio produktų gamintojams mažinti ūkių kaštus ir kelti produktyvumą, taip padidinant atsparumą krizėms ir konkurencingumą. Sėkmingai projektą įvykdę VDU ŽŪA mokslininkai bei partneriai atvirai dalijasi gerąja patirtimi ir džiaugiasi, kad įdiegtos technologijos naudojamos pasibaigus projektui, o tai – geriausias įrodymas, jog EIP projektai reikšmingai prisideda prie teigiamų pokyčių.
Žalias sveikas pašaras – visus metus
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė, projekto „Konkurencingas ūkis“ vadovė doc. dr. Jurgita Baranauskienė pasakoja, kad ši idėja kilo iš žemdirbių poreikių. „Dalyvaujame bendrose veiklose su ūkininkais – seminaruose, parodose, konferencijose. Pokalbių metu jiems kyla pagrindiniai klausimai – kaip sumažinti produkcijos gamybos kaštus ir pakelti produkcijos kokybę. Siekdami padėti atsakyti į šiuos klausimus ir turėdami hidroponikos specialistų, pasiūlėme išbandyti hidroponinę technologiją ir užsiauginti žalią sveiką pašarą gyvuliams atlikti šėrimo bandymus – pasižiūrėti, kaip keičiasi produkcijos kiekis, kokybė ir įvertinti viską ekonomiškai“, – apie projekto idėją kalba doc. dr. J. Baranauskienė.
„Siekėme, kad projekte dalyvautų kuo įvairesni ūkiai, nes sėkmė priklauso nuo darbo ikiprojektinėje stadijoje. Projektas yra planuojamas kuo aiškiau, kruopščiau, detalizuojamos veiklos, išgryninami lūkesčiai, viskas labai aiškiai aptariama, suderinama su partneriais, suvienodinamos žinios, lūkesčiai. Tuomet projekto metu lieka tik vykdyti suplanuotas veiklas ir džiaugtis rezultatais. Projektas buvo tikrai sėkmingas ir naudingas ūkininkams“, – kalba doc. dr. J. Baranauskienė.
Kviečių želmenys mažina sąnaudas ir gerina kokybę
Projekto „Konkurencingas ūkis“ partnerio VDU ŽŪA Mokomojo ūkio Gyvulininkystės padalinio vadovas Vitas Riškevičius atkreipia dėmesį į hidroponinės technologijos taikymo galvijų ūkiuose ekonominę naudą. „Iš kilogramo grūdų užauginame 6–7 kilogramus daigų. Manau, kad tai labai aiški ekonominė vertė. Galvijai suėda visus daigus nepalikdami net šaknų. Pastebėjome, kad su želmenimis ir kitas kartu gaunamas pašaras įsisavinamas geriau, gaunama daugiau pieno. Keičiasi ir pieno kokybė – pieno riebalų vidurkis yra: riebalai 4,6, baltymai – 3,6, koeficientas išeina 1,388. Tai reiškia, kad uždirbame daug pieno – parduodami 100 tonų pieno, papildomai gauname 35 tonas“, – pasakoja V. Riškevičius ir pastebi, kad želmenys keičia ir skonines pieno savybes – juntamas vasariniam pienui įprastas skonis.
Anot VDU ŽŪA Mokomojo ūkio gyvulininkystės padalinio vadovo, projekto metu atlikti tyrimai parodė, kad nors kviečių želmenys duoda daug naudos, tačiau jie negali tapti pagrindiniu pašaru – gyvuliams būtinas subalansuotas racionas. „Pastebėjome, kad želmenų kiekį reikėtų riboti iki 2 kilogramų, nes pakyla natrio kiekis piene ir didėja įmitimas, tuomet pradeda mažėti pieno kiekis, nes karvė pradeda auginti priesvorį vietoje pieno gamybos. Jau aštuntus metus auginame želmenis ir manau, kad darome gerą darbą“, – patirtimi dalijasi V. Riškevičius.
Bendradarbiaujant sukuriami geriausi sprendimai
Projekto „Konkurencingas ūkis“ partnerio VDU ŽŪA Mokomojo ūkio direktorius Vilius Venskutonis sako, kad mokslininkų ir praktikų sinergija duoda puikius rezultatus. „Sukurta ir praktikoje įdiegta hidroponinė žaliųjų pašarų auginimo technologija leidžia gauti didelį kiekį maistingų ir vitaminingų pašarų gyvuliams su minimaliu grūdų suvartojimu. Žaliuosius pašarus galima auginti iš avižų, miežių, rugių, žirnių, vikių, taip pat iš ankštinių augalų ir javų mišinio, naudojant grynus grūdus, kurių daigumas ne mažesnis kaip 90%. Ūkyje želmenys derinami su kitais pašarais, pritaikant prie atskirų karvių grupių raciono“, – pasakoja V. Venskutonis ir atkreipia dėmesį, kad žaliuoju pašaru gali mėgautis ne tik raguočiai, šis viduržiemio „delikatesas“ puikiai tinka ir kiaulių bei paukščių racionui.
Interviu sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
