Į Raudonąją knygą įtrauktų stumbrų migracija: pastebėti netoli Kauno miesto ribos
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša kartu su kolegomis ne vienerius metus rūpinasi į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įtrauktų stumbrų populiacijos ateitimi.
Stumbrų bandose – ne viena dešimtis individų
Stumbrus pažymėjus palydoviniu ryšiu duomenis siunčiamais antkakliais, mokslininkai turi galimybę stebėti šių didingų gyvūnų migracijos kelius.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša
Lietuvoje šiuo metu gyvena 4 pagrindinės stumbrų grupės. „Panevėžio rajono bandą sudaro apie 50 individų, gyvenančių netoli Pašilių stumbryno, iš kurio stumbrai ir buvo išleisti į laisvę. Kėdainių rajono banda – didžiausia, skaičiuojanti daugiau nei 150 individų. Trečioji banda – apie 75 individai, iki 2023 metų pabaigos gyvenusi Kėdainių rajone, prie fosfogipso kalnų. Gruodžio mėnesį ši banda sėkmingai kirto automagistralę „Via Baltica“ ir 2024 m. migravo pietų kryptimi, suskilusi į mažesnes grupes, kurios šiuo metu gyvena: Kauno rajone prie Lapių gyvenvietės – apie 30 individų, Kauno rajone ties Vandžiogala – apie 10 individų; Babtų–Varluvos miškų biosferos poligone prie A1 automagistralės priešais Sitkūnus – 11 individų; netoli Sausinės, prie Kauno miesto ribos, šalia logistikos centrų – 34 individai“, – vardija Medžioklėtyros laboratorijos vadovas.
Be šių grupių Dzūkijoje stebima ketvirtoji iki 30 individų banda, atklydusi iš Baltarusijos – dauguma jų yra patinai. Alytaus rajone keli pavieniai patinai pastebėti atklydę iš Lenkijos.
Kas dominuoja stumbrų hierarchijoje?
„Stumbrų bandų struktūra labai įvairi: mažos bandos – dažniausiai sudarytos iš patelių su jaunikliais; didelės mišrios bandos – jose aptinkami stambūs, subrendę patinai, kurie dominuoja hierarchijoje ir kontroliuoja grupės elgesį bei judėjimą; pavieniai individai – tai dažniausiai nusenę patinai, kurie dėl sveikatos problemų, tokių kaip artritas, gyvena atskirai“, – teigia VDU ŽŪA mokslininkas.
Pasėliams daroma žala kelia nerimą
Pasak dr. A. Kibišos, stumbrų veikla daro reikšmingą poveikį žemės ūkiui. Didelės bandos dažnai traukia į pasėlių laukus, kur ieško maisto. „Kėdainių rajone, kur gyvena didžiausia banda, ūkininkai patiria nuostolių dėl laukuose besimaitinančių stumbrų. Jonavos, Kauno ir Dzūkijos regionuose, kur neseniai įsikūrė naujos bandos, stumbrų daroma žala taip pat kelia nerimą“, – sako mokslininkas.
Modernus stumbrynas – didesniam populiacijos stiprinimui
Pietų Lietuvoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Stegaliuose, atidarytas modernus 100 hektarų stumbrynas, skirtas stumbrų populiacijos stiprinimui ir integracijai į gamtą. Šis projektas jau duoda rezultatų – stumbrai pamažu išleidžiami į laisvę. „Stumbrynas suskirstytas į kelis aptvarus, kuriuose gyvenantys stumbrai sudaro įvairių genetinių linijų grupes: reprezentaciniame aptvare laikomi trys patinai, sugauti ir atvežti iš Kėdainių rajono laisvųjų bandų. Antrajame aptvare gyvena Kėdainių bandos patelės kartu su iš Vokietijos atvežtu, puikios genetikos patinu. Šis patinas su septyniomis patelėmis jau susilaukė trijų jauniklių, kurie kartu su motinomis bus išleisti į laisvę 2025 metais. Trečiajame aptvare buvo apgyvendintos patelės, atvežtos iš laisvėje gyvenusių Kėdainių rajono bandų. Jos stumbryne praleido adaptacijos laikotarpį ir 2023 metų spalio mėnesį buvo išleistos į gamtą. Šių metų pavasarį dvi iš jų jau atsivedė palikuonių, kurių tėvas – iš Baltarusijos Oziorų atklydęs patinas. Šis patinas poravimosi laikotarpiu buvo perkeltas į trečiąjį aptvarą ir sėkmingai prisidėjo prie populiacijos genetikos stiprinimo“, – teigia dr. A. Kibiša.
Stumbryno veikla demonstruoja pažangų požiūrį į rūšies valdymą ir prisideda prie stumbrų sėkmingo grįžimo į Lietuvos miškus.
