Išskirtinis Akvakultūros sektorius, eksperto teigimu, tampa prestižiniu darbdaviu
Dar 1992 – aisiais tuometės mūsų Vyriausybės kvietimu padėti įveikti pereinamojo laikotarpio ekonominių iššūkių į Lietuvą atvykęs ir ją „atradęs“ norvegas verslo konsultantas Kolbjorn Midttun šiandien ne tik kalba lietuviškai, bet yra tapęs ne vieno sėkmingo investicinio projekto ekspertu bei startuolio krikštatėviu, pastaraisiais metais ėmęsis plėtoti akvakultūros verslą Baltijos šalyse.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ buvęs Valdybos pirmininkas K. Midttun su didžiuliu entuziazmu pristato akvakultūros vystymo galimybes mūsų šalyje ir neabejoja tuo, kad augančiam verslui bus būtini mokslu grįsti sprendimai, tyrimai, inovacijos ir svarbiausia – specialių žinių ir kompetencijų turintys specialistai. Todėl jaunuolius, svarstančius, kokią studijų kryptį šiemet rinktis, Norvegijos ekspertas ragina nedvejojant nerti į akvakultūros programas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA).
Profesijos amplitudė – nuo mokslininko iki žūklės gido
„Turint omenyje Europos žaliojo kurso kryptį, akvakultūros sektorius Lietuvoje neišvengiamai augs, nes tai tvarus ir rentabilus verslas. Todėl jauni žmonės, kurie akvakultūros krypties studijas pradės dabar, jau savaime bus žingsniu priekyje. Maža to – šios studijos suteikia gerų galimybių savarankiškam darbui, naujovių pažinimui, moksliniams tyrimams ir kelionėms, nes visoje Europoje veikia platus mokslo tyrimų įstaigų ir stočių tinklas. Ši profesija – teorijos ir praktinių įgūdžių derinys, suteikiantis galimybę žengti net keliomis karjeros kryptimis – biologijos, biotechnologijos, technologijos, vadybos, inžinerijos ir kt. Akvakultūros studijas baigęs žmogus gali sėkmingai tapti gamybininku, išskirtinių kompetencijų ekspertu, mokslininku, technologijų kūrėju ir procesų valdytoju, politikos patarėju atstovaujamo sektoriaus klausimais, aplinkosaugininku, žūklės gidu “, – akvakultūros profesionalų perspektyvomis neabejoja K. Midttun, pastebintis, kad VDU ŽŪA akvakultūros mokymo bazė šiuo metu yra viena moderniausių visame Baltijos regione, todėl į ją atlikti įvairių mokslinių tyrimų atvyksta ir Norvegijos įmonių atstovai. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad abiturientai turi net dvi pasirinkimo galimybes: VDU ŽŪA jie gali studijuoti Vandens ir žemės ūkio inžinerijos bei Biologinių sistemų valdymo programas. Šiose programose yra puiki galimybė gilinti žinias akvakultūros srityje, studijuojantieji įgis reikiamų kompetencijų ir galės save realizuoti sėkmingai plėtojamoje akvakultūros industrijoje.
Sektoriaus plėtrą skatina pasaulyje auganti žuvies paklausa
Pats iš Norvegijos, šalies su giliomis žuvininkystės tradicijomis, kilęs Kolbjorn Midttun yra įsitikinęs, kad ir Lietuva būtent dabar turi didžiulių perspektyvų vystyti akvakultūros sektorių, ypač organinės žuvininkystės srityje, nes žuvies ir kitų žuvininkystės produktų paklausa visame pasaulyje sparčiai auga.
Daugiau nei 30 metų Lietuvą pažįstantis Kolbjorn Midttun mus įvardija kaip šalį, užsienio investuotojams patrauklią dėl vietos žmonių aukšto išsilavinimo lygio, palankios vietos Europos žemėlapyje ir verslo plėtros iniciatyvų. Investuotojų dėmesys dažniausiai yra nukreipiamas į pasaulyje sparčiai kintančias technologijas, o akvakultūros pramonė ir yra būtent tokia sritis. Naujausiomis technologijomis grindžiamas akvakultūros sektorius jau yra tapęs neatsiejama Norvegijos tapatybės dalimi. Pernai šis sektorius eksportavo 1,2 mln. t produktų už 74,2 mlrd. NOK (8,8 mlrd. JAV dolerių, 7,2 mlrd. Eur). Akvakultūra Norvegijoje pagal apimtis ir perspektyvas prilyginama naftos produktų gamybos bei energetikos sektoriams.
„Akvakultūra visame pasaulyje neatsitiktinai yra viena sparčiausiai augančių pramonės šakų. Mokslo tyrimai rodo, kad iš žuvies gaunami baltymai ypač naudingi žmogaus sveikatai, o šių baltymų gamybos būdas, skirtingai nei mėsos, nekenkia gamtos ekosistemų tvarumui. Tad nėra abejonių, kad akvakultūros sektoriaus pagaminami produktai artimoje ateityje viršys jūrų žvejybos apimtis. Sparčiai diegiamos technologinės naujovės dar pagreitins šį procesą: atsiras galimybės auginti įvairesnes rūšys, auginti sveikiau, kurti inovatyvius produktus, o biotechnologijos padės sukurti tvaresnius pašarų gamybos modelius. Todėl norėdami sukurti tikrą žiedinę ekonomiką, turime padėti akvakultūrai tapti kertine jos dalimi“, – akvakultūros plėtros perspektyvas globaliu mastu komentuoja K. Midttun.
Norvegijos jaunimo raginti jau seniai nereikia
Pašnekovo teigimu, tam, kad akvakultūros verslas vyktų sėkmingai, reikia tvirtos tiekimo grandinės, reikšmingai didesnių gamybos apimčių ir gerų logistikos sprendimų. Tačiau kaip itin svarbų trukdį akvakultūros plėtrai Baltijos šalyse norvegų ekspertas įvardija vietos specialistų trūkumą.
Midttun pasakoja, kad šios krypties studijos tarp Norvegijos jaunimo yra itin populiarios, nes jas baigusiųjų atlyginimai labai geri, o karjeros perspektyvos jauniems žmonėms puikios. Norvegija per ateinančius 10 metų planuoja gerokai padidinti akvakultūros produkcijos kiekius, todėl ir jos darbo rinkai dar ilgai reikės daug kvalifikuotų specialistų.
