Jaunimui laikas apsispręsti: kaupti ar ne privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose
Kiekvienų metų pradžioje 40 m. amžiaus dar nesulaukę ir darbo pajamų turintys gyventojai yra automatiškai įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą su teise narystės atsisakyti.
Apsisprendimo terminas – pusė metų. Jeigu žmogus neatsisako kaupti, jis tampa antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviu nuo tų pačių metų liepos 1 d. Todėl dabar laikas apsispręsti dėl pensijų kaupimo ir priimti teisingą sprendimą iki nurodyto termino.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Kaupti atsisakiusiam asmeniui apie galimybę primenama kas trejus metus
Konkreti pensijų kaupimo bendrovė asmeniui yra parenkama atsitiktiniu būdu, bet gyventojas gali keisti bendrovę. Kaupti atsisakiusiam asmeniui prisijungti prie pensijų kaupimo pakartotinai siūloma kas trejus metus iki sukanka 40 m. Kai žmogus sulaukia 40 metų, jis vėliau į antrosios pakopos kaupimo sistemą nebeįtraukiamas.
Visi kiti Lietuvos gyventojai bet kada gali kreiptis į savo pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę ir pradėti kaupti savarankiškai. Šiuo atveju asmens amžius nėra svarbus.
Kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose atrodo taip:
Galima pradėti kaupti ir kitaip
2021 m. pradėjęs kaupti gyventojas mokėjo 2,4 proc., valstybė – 0,9 proc. Tuomet 2022 m. reikia mokėti atitinkamai 2,7 proc. ir 1,2 proc., o nuo 2023 m. pagal standartinį tarifą – 3 proc. ir 1,5 proc.
Pavyzdžiui, jeigu asmens atlyginimas per mėnesį iki mokesčių yra 1 500 Eur ir kaupiama iš karto 3 proc. nuo savo atlyginimo, tai pensijų įmoka yra 45 Eur (1 500 Eur x 3 proc. = 45 Eur). Iš valstybės biudžeto lėšų už į pensijų fondą pervedama dar 21,59 Eur (1 439,63 Eur x 1,5 proc. = 21,59 Eur). Iš viso per mėnesį kaupti skiriama 66,59 Eur. Jeigu gyventojas kaupti pradeda automatiškai įtrauktas į antrosios pakopos pensijų sistemą, įmokos pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo metų liepos 1 dienos.
Be to, nepriklausomai nuo gyventojų amžiaus, į antrosios pakopos pensijų fondus šiais metais bus įtraukti gyventojai, kurie 2019 m. sustabdė kaupimą. 2022 metai yra pirmieji, kai asmenys, 2019 m. atsisakę kaupimo arba jį sustabdę, yra pakartotinai į jį įtraukiami. Todėl gyventojai turėtų tai žinoti ir nuspręsti, ar nori pakartotinai pradėti kaupti pensijai.
Išmokos priklauso nuo sukauptos sumos
Kai gyventojas kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove sudaro savarankiškai, tuomet įmokos pagal sudarytą sutartį pradedamos skaičiuoti nuo sutarties įsigaliojimo, o pagal įstatymą sutartis įsigalioja trečio mėnesio pirmą dieną nuo sutarties įregistravimo „Sodros“ registre. Pensinės išmokos priklauso nuo sukauptos sumos ir yra parodytos čia:
| Pensijų išmokos rūšis | Pensijų dalyvio sukauptas turto dydis, Eur | Pensinių išmokų mokėtojai |
| Vienkartinė pensijų išmoka
|
Mažiau arba lygu 5 000 | Pensijų kaupimo bendrovė |
| Periodinės pensijų išmokos
|
5000-9999 | Pensijų kaupimo bendrovė |
| Pensijų anuitetas (pasirenkamas vienas iš trijų variantų):
• Standartinis pensijų anuitetas • Standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu laikotarpiu • Atidėtasis pensijų anuitetas ir periodinės išmokos |
10 000 ir daugiau | Pensijų kaupimo bendrovė (periodinės išmokos) ir Sodra (anuitetai) |
| Pensijų anuitetas (pasirenkamas vienas iš trijų variantų):
• Standartinis pensijų anuitetas • Standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu laikotarpiu • Atidėtasis pensijų anuitetas ir periodinės išmokos |
60 000 ir daugiau | Pensijų kaupimo bendrovė (periodinės išmokos ir vienkartinė išmoka) ir Sodra (anuitetai) |
| Šaltinis: https://www.lb.lt/lt/pensiju-ismokos#ex-1-1 | ||
Kaupimas prasmingas 25–30 metų kaupiant nepertraukiamai
Ekspertai sutaria, kad toks kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupimas nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų, tačiau sprendimą kiekvienas gyventojas turi priimti individualiai atsižvelgdamas į savo darbo užmokesčio dydį ir šeimos poreikius. Mokslininkai teigia, kad senatvėje norint gyventi patogiai ir užsitikrinti stabilias pajamas, gyventojo pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70–80 proc. iki tol buvusio jo atlyginimo.
Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmosios pakopos pensija senatvėje sudarys apie 30–40 proc. dabartinio žmonių atlyginimo dydžio. Papildomai taupant antrosios pakopos pensijų fonduose, tikėtina, kad asmens pensija išaugs iki 40–50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Likusią pajamų dalį gyventojai turėtų sukaupti kaupdami trečiojoje pensijų kaupimo pakopoje ar kitais būdais.
