Jaunoji mokslininkė Greta: tai, kas šiuo metu laikoma atliekomis, ateityje gali tapti naudingu ištekliumi
Maisto technologijų srityje vis daugiau jaunų žmonių atranda prasmingą kelią, leidžiantį derinti mokslą, kūrybą ir tvarumo idėjas. Viena jų – jaunoji mokslininkė Greta Grikštaitė-Prapiestė, kurios istorija įkvepia siekti žinių, pasitikėti savimi ir nebijoti keisti krypties, kol atrandi tai, kas iš tiesų „veža“.
Sukaupta patirtis padiktavo gyvenimo kelią
Šiandien Greta – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantė, nagrinėjanti, kaip iš šalutinių augalinių žaliavų galima sukurti naujus, aplinkai draugiškus produktus. Tačiau kelias iki čia nebuvo tiesus ir lengvas – jį lydėjo paieškos ir atkaklus darbas.
Mintimis grįždama į mokyklos laikus, Greta sako tada aiškios krypties neturėjusi – kaip ir daugeliui bendraamžių, jai trūko užtikrintumo dėl studijų pasirinkimo. „Vis dėlto mokykloje visada mėgdavau matematikos pamokas, o laisvalaikiu dažnai eksperimentuodavau virtuvėje. Šis derinys natūraliai paskatino pirmąją mano profesiją rinktis konditeriją. Jos mokantis per vienerius metus įgijau ne tik daug žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir supratau, kad maisto sritis yra tai, su kuo noriu sieti savo ateitį. Ši patirtis padėjo aiškiau atrasti save ir sustiprino pasiryžimą eiti šiuo keliu“, – pasakoja Greta.
„Profesinio bakalauro laipsnį įgijau kolegijoje – baigiau maisto technologijų studijų programą, ir žinojau, kad tikrai noriu tęsti mokslus, susijusius su maistu. Pasidomėjusi magistrantūros studijų galimybėmis, pasirinkau VDU ŽŪA papildomųjų studijų programą Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga ir vėliau sėkmingai tęsiau studijas čia. Manau, kad ši programa ypač tinka jaunuoliams, kuriems įdomi sveika mityba, šiuolaikinės maisto tendencijos, maisto chemija ir procesai, lemiantys maisto kokybę. Taip pat tiems, kuriems rūpi ekologija ir mūsų planetos ateitis. Studijų metu galima ne tik sužinoti, kas yra kokybiškas ir sveikas maistas, kokių maistinių medžiagų reikia žmogui, bet ir atrasti, kaip prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo. Papildomosios studijos suteikė platų žinių pagrindą, o magistrantūros studijų metu turėjau galimybę gilintis į man įdomias temas ir atlikti pirmuosius rimtesnius tyrimus. Todėl moksleiviams, svarstantiems apie savo ateitį, tikrai rekomenduočiau rinktis VDU ŽŪA – čia galima atrasti daug erdvės augti, tobulėti ir moksliniais tyrimais prisidėti sprendžiant aktualius šiandienos iššūkius“, – neabejoja jaunoji mokslininkė.
VDU Žemės ūkio akademijos doktorantė Greta Grikštaitė-Prapiestė
Kiekvienas pasiekimas suteikia motyvacijos tobulėti
Iš Klaipėdos kilusiai Gretai studijų metais Kaunas tapo antraisiais namais. Daug laiko praleidusi automobiliu keliaujant tarp studijų ir gimtojo miesto, galiausiai Greta su šeima nusprendė persikelti gyventi į Kauną. Aktyvi jaunoji mokslininkė gyvenimo prasmę atranda ne tik studijose, bet ir namuose – čia jos laukia trejų metukų sūnus ir vyras. „Žinoma, gyvenime mano mintys sukasi ne tik apie mokslus – esu mama, todėl kasdienybėje netrūksta įvairių veiklų. Laisvalaikį su šeima mėgstame leisti keliaudami“, – pasakoja doktorantė ir priduria, kad šiuo metu su šeima vis labiau stengiasi pažinti Kauną ir jo apylinkes.
Kaip sako pati Greta, doktorantūros studijos – tai naujas etapas, suteikiantis ne tik daug atsakomybės, bet ir galimybę prisidėti prie mokslo pažangos bei ieškoti sprendimų, kurie galėtų būti pritaikyti praktikoje. „Apie doktorantūrą pasvajodavau jau studijų metais, tačiau iš pradžių trūko pasitikėjimo savo jėgomis. Baigusi magistrantūros studijas pajutau, kad noras tik stiprėja, todėl padrąsinta profesorių, šeimos ir draugų, ryžausi stoti. Šiandien labai džiaugiuosi šiuo sprendimu – iššūkių netrūksta, bet kiekvienas mažas pasiekimas suteikia didžiulės motyvacijos tobulėti. Kalbant apie ateitį, kol kas mano planas – sėkmingai įveikti ketverių metų doktorantūros kelią. Šis etapas man atrodo prasmingas ir užpildantis, todėl stengiuosi mėgautis procesu bei pasiimti kuo daugiau – tiek žinių, tiek naujų pažinčių, tiek galimybių pažvelgti į pasaulį plačiau“, – vardija Greta.
„Savo tyrimuose daugiausia dėmesio skiriu šalutiniams produktams – tai, kas dažnai laikoma atliekomis, iš tikrųjų gali turėti didelę vertę. Magistrantūros studijų metu dirbau su morkų lapų pesto, o dabar doktorantūroje nagrinėju braškių šalutinius produktus – lapus, šaknis ir išspaudas. Braškės yra vienos populiariausių uogų pasaulyje ir jų suvartojama tikrai daug, tad ir tokių atliekų susidaro nemažai. Nors dažniausiai jos kompostuojamos arba naudojamos pašarams, tyrimai rodo, kad jose yra gausu mūsų organizmui naudingų medžiagų. Mano tikslas – atrasti būdus, kaip šiuos junginius išgauti taikant aplinkai draugiškus metodus. Ilgainiui tokie rezultatai galėtų būti pritaikyti labai praktiškai – pavyzdžiui, maisto papildų ar kosmetikos gamyboje. Kitaip tariant, tai, kas šiandien laikoma atlieka, ateityje galėtų tapti vertingu ištekliumi“, – sako doktorantė.
Žaliavos suteikia galimybę kurti inovatyvius produktus ir tausoti gamtą
Doktorantė Greta tikina: maisto švaistymo tema jai svarbi ne tik universiteto aplinkoje, bet ir kasdienybėje – namuose. „Nuolat domiuosi, kaip gyventi tvariau ir palikti kuo mažiau atliekų. Seku įvairius nuomonės formuotojus, kurie dalijasi idėjomis bei receptais, ir būtent iš vieno užsienio tinklaraštininko sužinojau apie morkų lapų pesto. Nusprendžiau pabandyti pasigaminti pati – rezultatas patiko, tad kilo mintis šią idėją pritaikyti ir moksliniame darbe. Magistrantūros studijų metu tyriau ne tik šio padažo cheminę sudėtį, tinkamiausias laikymo sąlygas bei galiojimo laiką, bet ir atlikau juslinę analizę“, – sako jaunoji mokslininkė ir priduria, kad degustatoriai pesto įvertino labai palankiai – padažas sulaukė daug gerų atsiliepimų.
Gretos teigimu, antrinių žaliavų panaudojimas yra labai svarbus žingsnis siekiant tvarumo. Dažnai tai, ką vadiname atliekomis, iš tiesų dar gali turėti daug vertingų savybių. „Panaudodami šalutinius produktus, mažiname atliekų kiekį, efektyviau išnaudojame išteklius ir prisidedame prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Be to, toks požiūris ne tik padeda saugoti aplinką, bet ir skatina kurti naujus, inovatyvius produktus – nuo maisto papildų iki kosmetikos ar net naujų maisto gaminių. Tai reiškia, kad tas pačias žaliavas galime panaudoti keliems tikslams, išgaudami daugiau naudos ir kartu tausodami gamtą“, – sako doktorantė.
