Jaunųjų agronomių tyrimuose – inovatyvūs sprendimai agrosektoriui
Agrosektoriui žengiant koja kojon su naujausiomis technologijomis, nuolat auga kompetentingų, inovacijas kuriančių specialistų poreikis. O kai šie specialistai į pasaulio ateitį žiūri atsakingai – kuriami ir priimami inovatyvūs sprendimai, leidžiantys spręsti su tvarumu, aplinkosauga ir visuomenės gerove susijusius iššūkius. Vedina gamtos ir technologijų sinergijos siekiu formuojasi ir naujoji agronomų karta. Tokios yra ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) jaunosios mokslininkės Austėja Švereikaitė ir Justina Deveikytė – baigusios bakalauro ir magistrantūros studijas, doktorantūros studijoms pasirinko tą pačią Akademiją – tapusią neatsiejama jų gyvenimo dalimi.
Kelias VDU ŽŪA – nuo studentės iki darbuotojos ir mokslininkės
Ūkininkų šeimoje gimusi, užaugusi ir šiuo metu pati esanti jaunoji ūkininkė A. Švereikaitė atėjus laikui užpildyti prašymą studijuoti jau buvo tvirtai užtikrinta, kokį kelią nori pasirinkti. Tada dar moksleivė stojimo į aukštąją mokyklą paraiškoje net nedvejodama pirmuoju ir vieninteliu numeriu A. Švereikaitė įrašė studijų programą Agronomija.
„Kadangi esu glaudžiai susijusi su žemės ūkiu – tai yra mano gyvenimo neatsiejama dalis, kurioje pati aktyviai dalyvauju ir vystau veiklą, – pasirinkimas studijuoti šioje programoje vieninteliame universitete, kuris ją siūlo, buvo natūralus žingsnis. Norėjau įgyti žinių, kurios būtų ne tik teorinės, bet ir praktiškai pritaikomos mano kasdienėje veikloje. Dar būdama bakalauro antro kurso studentė, pasirinkau baigiamojo darbo vadovą – prof. dr. Kęstutį Romanecką, kuris tapo ne tik mano vadovu, bet ir svarbiu įkvėpimo šaltiniu moksle. Dar ankstyvoje studijų stadijoje šis profesorius įtraukė mane į vykdomus eksperimentinius tyrimus. Dėka profesoriaus turėjau progą prisijungti prie mokslininkų komandos, kurioje kartu dirbome atliekant bendrus tyrimus, dalijomės idėjomis ir siekėme rezultatų. Šis įsitraukimas į eksperimentinę veiklą man atvėrė naujas galimybes – pradėjau domėtis tyrimais, gilintis į detales, ieškoti naujų sprendimų ir metodų. Šis kelias mane vedė toliau, kai prof. dr. K. Romaneckas tapo ne tik mano magistro, bet ir doktorantūros studijų vadovu. Įsitraukdama į mokslinę veiklą pamačiau mokslo grožį, ir tai buvo lemiamas momentas, kai supratau, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla man yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo aistra“, – pasakoja doktorantė.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė
Studijuodama bakalauro studijų programoje Agronomija A. Švereikaitė buvo tvirtai apsisprendusi baigusi studijas grįžti į gimtinę ir darbuotis tėvų ūkyje. Tačiau šiandien pašnekovė sako, kad laikas, praleistas Akademijoje, įnešė kitų minčių. „Atradusi polinkį mokslui kol kas koreguoju savo gyvenimo tikslus ir planuoju likti universitete. Įstojusi į doktorantūros studijas, gavau darbą Agronomijos fakultete, jame esu atsakinga už studijų viešinimą. Šiais metais papildomai pradėjau dirbti ir kaip jaunesnioji mokslininkė. Ateityje, apgynusi disertaciją, planuoju likti Akademijoje, toliau tęsti vykdomus mokslinius darbus ir pradėti pedagoginę veiklą“, – planus vardija A. Švereikaitė.
Agronomija + Pedagogika = išpildytos svajonės
J. Deveikytė, baigdama 12 klasę ir atėjus laikui apsispręsti, kuriuo keliu sukti renkantis studijas, svarstė kelis skirtingus variantus. Priėmusi sprendimą studijuoti bakalauro studijų programoje Agronomija, vėliau, turėdama daug noro ir užsidegimo, „pasimatavo“ ir mokytojos profesiją, ir mokslininkės kelią.
„Besimokydama mokykloje nežinojau, kur noriu studijuoti, dvejojau ir kur stoti: ar eiti mokytojos kelio link ar ateitį sieti su gamtos mokslais. Įstojusi į bakalauro studijų programą Agronomija, kartu savanoriškai tyrinėjau ir augalų biotechnologijų subtilybes – tai man buvo ir yra itin įdomi sritis. Tačiau giliai širdyje kirbėjo klausimas: o kaip būtų susiklostęs gyvenimas, jeigu būčiau tapusi mokytoja? Vedina šia mintimi pasinaudojau VDU teikiamomis plačiomis galimybėmis ir baigiau gretutinių studijų programą Pedagogika. Vėliau dirbau įmonėje, užsiimančioje aliejinių ir pluoštinių augalų selekcija, veislių palaikymu ir sėklininkyste, taip pat dirbau mokytoja vienoje Kauno r. pagrindinėje mokykloje. Turėjau galimybę palyginti skirtingus sektorius, o gavusi pasiūlymą įsidarbinti Akademijoje, pasirinkau tolimesnę karjerą sieti su aukštojo mokslo institucija“, – pasakoja jaunoji mokslininkė, šiuo metu dirbanti ir VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės referente.
Bakalauro studijos, J. Deveikytės teigimu, padėjo tvirtus agronomijos žinių pamatus. Magistrantūroje jaunosios agronomės žinių bagažas tik plėtėsi: studentai lankė verslo įmones ir čia formavosi suvokimas apie išsilavinusių specialistų poreikį agrosektoriuje. „Matėme, kad žemės ūkyje dirbama su šiuolaikiška ir modernia technika, tad po truputį plėtėsi ir mano pasaulėžiūra, jog aš kaip specialistė turiu būti plačios erudicijos. Turiu suprasti, ko reikia augalui ir kaip jam tai duoti palankiai, kartu gaunant geriausius rezultatus. Neretas magistrantas derina studijas ir darbą – tai įvardyčiau kaip vieną iš privalumų, kadangi dirbdami jie pamato vyraujančias tendencijas, o grįžę į studijas Akademijoje, su dėstytojais gali tiesiogiai diskutuoti rūpimais klausimais, pateikti savo įžvalgų. Doktorantas turi daugiau laisvės planuotis savo tyrimus ir moklinę veiklą. Žinoma, su didesne laisve atsiranda ir didesnė atsakomybė. Turime tam tikrus reikalavimus, kuriuos privalome įgyvendinti. Bet rašant mokslinius straipsnius įdomu gilintis į savo tiriamą objektą, pradedi žvelgti į jį visai kitaip“, – mokslo ypatybes pasakoja doktorantė J. Deveikytė.
„Visada buvau kruopšti, atsakinga, smalsi ir pareiginga, bet apie doktorantūrą nebuvau pagalvojusi. Turbūt pastebėjusios šias ar kitas atliepiančias doktorantui būdingas mano savybes, pagalvoti apie galimybę stoti į doktorantūrą pasiūlė VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė ir prof. dr. Natalija Burbulis. Dvejojau, kuklinausi, tačiau mane labai traukė pedagogės darbas. Paragavusi darbo mokykloje dirbant biologijos mokytoja, norėjau išbandyti dar ir kitas alternatyvas. Dabar studijuodama jau trečiame doktorantūros kurse džiaugiuosi, kad galėsiu grįžti prie pedagogės pašaukimo ir įprasminti savo darbo pastangas tiesioginiame darbe su studentais – dėstysiu studijų dalyko Selekcija ir sėklininkystė laboratorinius darbus. O baigusi studijas ir turėdama daktaro laipsnį labai norėčiau dėstyti dar daugiau, taip pat plėtoti mokslinius tyrimus ir žadinti smalsumo gyslelę kituose studentuose“, – ateities planus vardija J. Deveikytė.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės referentė, doktorantė Justina Deveikytė
Moksliniai tyrimai – agrosektoriaus pažangai
A. Švereikaitės disertaccijos tema – „Endogeninių rotacijų su įsėliniais tarpiniais pasėliais poveikis kukurūzų agrocenozei“. „Eksperimente kukurūzų monopasėlyje yra auginami įsėliniai tarpiniai augalai, kurie keičiami kitais vaismainio principu. Kukurūzai kaip antsėlis lieka tas pats. Tai vidinė arba „endogeninė“ rotacija. Terminas „endogeninė rotacija“ yra panaudotas pirmą kartą. Tokios hipotezės ir kompleksinės plačios apimties tyrimai tiek pasauliniu mastu, tiek Lietuvoje yra atliekami pirmą kartą. Endogeninė (įsėlių) rotacija turėtų išspręsti kukurūzų atsėliavimo neigiamą poveikį dirvožemiui, aplinkai ir pasėlio fitosanitarinei būklei“, – teigia jaunoji mokslininkė, pridurdama, kad remiantis šio tyrimo išvadomis galima paminėti, jog tarpsėjos sistemos ne tik didina ekonominį derlių, bet ir pagerina kitas ekosistemų funkcijas.
Šios naujos žinios ateityje leis kurti naujos kartos tvarias energetinės ar pašarinės reikmės agrocenozes, didinant pasėlio bioįvairovę ir daugiafunkciškumą per endogenines (įsėlių) rotacijas. „Tai leis apsirūpinti pigia žaliava biokuro, biodujų ir elektros gamybai, atpigins gyvulininkystės technologijas. Atlikti tyrimai sudarys prielaidas efektyviau apsirūpinti augaline biomase energetinėms ir/ar pašarinėms reikmėms, minimalizuojant neigiamą poveikį aplinkai ir dirvožemiui. Tyrimų rezultatus bus galima naudoti kuriant produktyvias energetinių/pašarinių agrocenozių rotacijas bei gaminant inovatyvų aukštos kokybės biokurą/pašarą iš vietinių žaliavų“, – pasakoja doktorantė.
A. Švereikaitės asmeninio archyvo nuotr.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė J. Deveikytė tyrinėja kvapiuosius bazilikus. Anksčiau tyrimus atlikusi su trimis veislėmis, dabar jų augina dešimt skirtingų veislių. „Šis darbas leido man dar geriau pažinti kvapiųjų bazilikų pasaulį ir atrasti įspūdingą jų įvairovę. Kiekviena veislė viena nuo kitos skiriasi ne tik spalva – nuo sodriai žalios iki elegantiškai violetinės, bet ir lapų forma: „Marseillais“, „Bordeaux“ ir „Thai“ lapeliai yra smulkūs ir grakštūs, o „Genovese“ lapai – didesni ir mėsingi. Skiriasi ir augalų struktūra: šakojimosi intensyvumas, aukštis bei bendra masė, kur žaliųjų bazilikų augalai dažniausiai užauga didesni nei violetiniai. Taip pat išsiskiria aromatas – „Cinnamon“ ir „Thai“ veislės džiugina ypatingai sodriu kvapu. Be to, kiekviena veislė turi savitas, išskirtines skonines savybes, kurios praturtina kulinarinius eksperimentus. Kalbant apie tyrimo aktualumą, nuolat ieškoma saugių, veiksmingų ir aplinką tausojančių metodų, kaip padidinti biologiškai aktyvių junginių kiekį augaluose. Mano tyrimai sutelkti į įvairių aplinkos sąlygų, tokių kaip sausra ar aukšta temperatūra, modeliavimą bei biologinių preparatų poveikio analizę. Iki šiol gauti rezultatai rodo, kad aminorūgščių panaudojimas gali pagerinti kvapiųjų bazilikų biologines savybes“, – tyrimą aptaria jaunoji mokslininkė.
Pavyzdžiui, kaip nurodoma literatūroje, bazilikai gali pagerinti neretam žmogui nepriimtiną ožkos sūrio kvapą ir skonį. Kvapusis bazilikas turi aromatinių junginių, kurie gali padėti užmaskuoti stiprų ožkos pieno skonį. Šie augalai ne tik skanūs, bet ir naudingi mūsų sveikatai – kvapieji bazilikai savyje kaupia gausybę biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip flavonoidai, polifenoliai, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme. Tai gali sumažinti lėtinių ligų (širdies ligų, vėžio ir diabeto) riziką. Augalas prisideda prie imuniteto stiprinimo, nes turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, kurios organizmui padeda organizmui kovoti su infekcijomis, palaiko kvėpavimo takų sveikatą, padeda sumažinti pilvo pūtimą, skatina virškinimo fermentų gamybą, ramina nervų sistemą ir kt. Fenoliniai junginiai ir flavonoidai sustiprina baziliko antioksidacinį aktyvumą, todėl jis puikiai tinkamas naudoti funkciniuose maisto produktuose bei kaip natūralus konservantas. Be to, baziliko eterinis aliejus pasižymi išskirtinėmis antimikrobinėmis savybėmis, kurios atveria galimybes jį naudoti kaip efektyvų maisto konservavimo priedą. Jis ne tik pailgina įvairių maisto produktų galiojimo laiką, bet ir slopina per maistą plintančių patogenų augimą, užtikrindamas didesnį produktų saugumą ir kokybę. Ne paslaptis, kad šiandieniniai vartotojai vis dažniau renkasi natūralumą – maisto produktus be sintetinių priedų, praturtintus natūraliais konservantais“, – teigia J. Deveikytė, pridurianti, kad kvapiųjų bazilikų bioaktyvių medžiagų kiekis ir inovatyvus jų panaudojimas tampa ne tik aktualus, bet ir itin svarbus sprendžiant sveikatai palankesnės mitybos klausimus.
J. Deveikytės asmeninio archyvo nuotr.
Pamatas sėkmingai karjerai dedamas nuo pirmos studijų dienos
A. Švereikaitė kaip vieną iš VDU Žemės ūkio akademijos išskirtinumų įvardija unikalų požiūrį ir nuoseklų dėmesį kiekvienam studentui. „Jau pirmosiomis studijų dienomis atsiskleidžia dėstytojų atsidavimas ir draugiškas požiūris, kuris padeda studentams jaustis svarbia akademinės bendruomenės dalimi. Čia ne tik suteikiama erdvė tobulėti, bet ir skatinamas atvirumas idėjoms, iniciatyvumui bei asmeniniam augimui. Toks asmeninis požiūris sukuria tvirtą pasitikėjimo atmosferą, kurioje studentai jaučiasi saugūs klausti, diskutuoti ir išbandyti save įvairiose srityse. Kitas svarbus aspektas – dėmesys praktiniam mokymuisi ir asmeniniam tobulėjimui. Universitetas suteikia galimybių įsitraukti į įvairius projektus, tyrimus ir papildomas veiklas, kurios ne tik praturtina studentų žinias, bet ir padeda užmegzti ryšius su profesine aplinka. Dėstytojai skatina įsitraukti į mokslines iniciatyvas, dalyvauti seminaruose ar konferencijose, o tai suteikia praktinės naudos ir studentams leidžia pasiruošti sėkmingai karjerai“, – privalumus vardija pašnekovė.
Turėdama trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros – patirties, A. Švereikaitė gali užtikrintai įvardyti, kodėl moksleiviai turėtų rinktis studijas būtent VDU Žemės ūkio akademijoje. „Agronomijos fakultetas siūlo aukštos kokybės studijų programas, orientuotas į žemės ūkio mokslų plėtrą. Universitete turime daug laboratorinių bei praktinių darbų, kuriuos atliekame, o ne tik klausome teorinių žinių. O Bandymų stotyje galime sėkmingai darbuotis atliekant baigiamuosius darbus. Studentai mokomi apie naujausias technologijas, kurios žemės ūkyje padeda siekti efektyvesnių ir ekologiškesnių sprendimų. Bendradarbiavimas su ūkininkais, įmonėmis, agroverslo atstovais studentams leidžia susipažinti su savo srities specifika, taip pat užmegzti ryšius su potencialiais darbdaviais. Be to, kiekvienas studentas turi galimybę išvykti į ERASMUS studijų mainus, pasimokyti kitame universitete, kitoje šalyje“, – vardija VDU ŽŪA doktorantė.
