Kaip ir kuo galime nustebinti išrankius vartotojus?
Kaip gimsta verslo idėja? Kas svarbu dirbant su nauju produktu? Kokie bendruomeninio verslo ypatumai? Ar tiesioginis bendravimas su vartotojais sukuria papildomą vertę? Tokie klausimai kilo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studijų programos Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga antrakursiams, kurie studijuoja su antrepreneryste ir inovacijomis susijusį studijų dalyką, dėstomą VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtrso fakulteto docentės dr. Jurgitos Zaleckienės.
Padėti ieškoti atsakymų į šiuos klausimus sutiko prekinio ženklo „Garlic moon“ įkūrėja ir vystytoja Dovilė Ilevičienė bei vietinių gamintojų ir amatininkų bendruomenės „Merkio slėnio skoniai ir amatai“ atstovė Rasa Ilinauskaitė.
Gali ieškoti idėjų arba pačios idėjos tave susiranda. Taip nutiko Dovilei prieš kelerius metus. Tai buvo visiškai naujas ir lietuvių gomuriui neįprastas produktas. Kelias nuo idėjos iki konkretaus produkto ilgas ir jis vis dar tęsiasi. Žinančių ir vartojančių šį produktą yra vis daugiau, bet dar ir dabar vyksta vartotojų supažindinimas su šiuo produktu. Dalyvavimas mugėse, parodose – nepigi, bet atsiperkanti investicija.
„Kaip klientas sužinos apie produktą, jeigu su produktu nesupažindinsi? Tai nuolatinis darbas. Visur, kur kviečia pristatyti produktą, einu. Laikui imlu, bet matau prasmę. Nauji ryšiai, naujos patirtys augina. Svarbu tai daryti nuoširdžiai, su dideliu tikėjimu ir užsidegimu. Kiekviename žingsnyje“, – teigia D. Ilevičienė.
D. Ilevičienės asmeninio archyvo nuotr.
Kelių aktyvių žmonių iniciatyva Varėnos rajone buvo pradėtas vystyti bendruomeninis verslas. Sekmadieniais veikiančiame turgelyje siūlomi vietoje užauginti, pagaminti produktai: medus, žolynų arbatos, aliejus, uogos, daržovės, sūriai, miltai, kepiniai. Tokių produktų vartotojai nori. Tačiau problema, kad kaimiškose vietovėse nuolatinių gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Tad pagrindiniai klientai – miesto gyventojai, kurie į miškingą, dainomis ir legendomis apipintą kraštą atvyksta daugiausiai tik vasaroti. Susitikimas ir bendravimas su vartotojais leidžia vieniems kitus geriau pažinti, stiprina abipusį ryšį bei pasitikėjimą. Siekiant mažinti verslo sezoniškumą gimė „savitarnos šaldytuvo“, „skrajojančio turgelio“, „Dzūkijos keliautojo lauknešėlio“, įvairių edukacijų idėjos ir programos. Bendruomeninio verslo stiprybė – pasitikėjimas ir stiprus vertybinis pagrindas.
„Sutelkus bendraminčių pastangas galima nukeliauti gana nemažą kelią, tačiau idėjų ir entuziazmo ne visada pakanka. Palaikymas iš kitų suinteresuotųjų, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos, turizmo verslo vystytojų, be galo svarbus ir reikalingas“, – teigia R. Ilinauskaitė.
„Merkio slėnio skoniai ir amatai“ archyvo nuotr.
Paklaustos, ar būta nesėkmių ir klaidų, abi paskaitos viešnios atsakė – tikrai taip. Ir ne viena. Dirbant bei veikiant tai neišvengiama. Neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Klaidas bei iššūkius paskaitos viešnios įvardijo kaip verslo varomąją jėgą.
Straipsnį parengė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jurgita Zaleckienė
