Kandidatas į VDU rektorius prof. dr. T. Krilavičius: Universitetas privalo padėti spręsti Lietuvai ir žmonijai aktualiausius iššūkius
„Ar šiandien turime prabangą formuluoti abstrakčias universiteto misijas, neatsižvelgdami į labai konkrečius laikmečio iššūkius? Likime ištikimi sau, puoselėkime humanistinę kultūrą, tačiau paklauskime savęs: ar esame pakankamai atviri žmogui, visuomenei, valstybei? Tik neužsisklendę siauruose, griežtai specializuotuose akademiniuose laukuose mes galime įgyvendinti misiją, kurią mums diktuoja pati realybė ir laikmetis“, – sako kandidatas į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus poziciją VDU Informatikos fakulteto dekanas, Taikomosios informatikos katedros profesorius Tomas Krilavičius.
Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys T. Krilavičius mano, kad VDU turi visas galimybes save įtvirtinti kaip pasaulinį ugdymo lyderį, kuris puoselėja senąsias universiteto vertybes, o tuo pačiu yra pasirengęs prisitaikyti ir kurti naujas žinių perteikimo, dalijimosi bei taikymo formas.
„VDU jau šiandien yra pajėgus pasiūlyti sprendimus Lietuvai (ir ne tik) reikšmingiems iššūkiams atliepti. Išskirtinės VDU kompetencijos ir patirtis formuojant tarpdisciplinines komandas leidžia universitetui pozicionuotis kaip mobiliai, dinamiškai ir praktinius veikimo būdus siūlančiai aukštojo mokslo institucijai. Tokią universiteto poziciją stiprinsime siųsdami aiškią žinutę politikams ir verslui: VDU gali imtis lyderystės“, – pasak mokslininko, tai yra maksimalios skubos strateginis prioritetas, kurį sąlygoja geopolitinė situacija regione, klimato kaita, dirbtinio intelekto (DI) ir kitų technologijų skvarba.
Anot T. Krilavičiaus, VDU yra pilnai pasiruošęs įveiklinti savo kompetencijas spręsdamas ekstremalių situacijų valdymo ir gynybos, dirbtinio intelekto taikymo ir skaitmenizavimo, klimato kaitos padarinių valdymo iššūkius ir įgyvendindamas Lietuvos kultūros sklaidos pasaulyje (kultūrinės ambasadorystės) misiją.
„Šiandienė situacija verčia skirtingais aspektais apmąstyti ir įvertinti, kaip įvairios ekstremalios situacijos (karai, epidemijos, gamtos stichijos) gali paveikti mūsų gyvenimą ir kaip turėtume elgtis susiklosčius tokioms situacijoms. Tai – užduotis ne tik valstybei, bet ir mokslininkams, kurie, sujungdami skirtingas kompetencijas, pasitelkdami kolegas iš kitų institucijų, gali modeliuoti skirtingus scenarijus ir siūlyti sprendimus“, – teigia profesorius.
Pasak mokslininko, VDU turi prisidėti rengiantis įvairioms šalies egzistencinį stabilumą supurtančioms situacijoms: geopolitinėms provokacijoms, karo grėsmėms, naujų epidemijų protrūkiams, klimato kaitos paskatintiems procesams. Labai svarbus vaidmuo, pažymi T. Krilavičius, čia tenka tarpdisciplininėms universiteto mokslininkų komandoms: jos privalo ruošti ekstremalioms sąlygoms pritaikytus veikimo modelius, leisiančius apsaugoti tiekimo grandines, susisiekimą, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas būtinas šalies gyvavimo funkcijas. Ne mažiau reikšmingu universiteto siekiu profesorius laiko ir pagalbą valstybei, šiai užtikrinant tinkamą piliečių parengtį, edukuojant ir ruošiant juos reikiamai elgtis įvykus ekstremalioms situacijoms, – nuo tinkamos piliečių edukacijos gali priklausyti ekstremalių situacijų suvaldymo sėkmė ir piliečių saugumas.
Galiausiai, susiklosčius sudėtingiausioms saugumo sąlygoms, akcentuoja T. Krilavičius, kaip niekad svarbu tampa išsaugoti žodžio laisvę, ir akademinės bendruomenės uždavinys šiuo atveju – ribų klausimo refleksija: „Privalu apginti galimybes diskutuoti, klausti, kvestionuoti visas pozicijas. Per daug toli nuėjome, kad rizikuotume Lietuvoje sukurti rusiją ar įvesti makartizmą.“
Dar vienoje iššūkių nestokojančioje – dirbtinio intelekto – srityje, kaip teigia mokslininkas, universitetas gali pasiūlyti sprendimus, kurie technologijas pritaikytų žmonėms, o ne žmones verstų taikytis prie technologijų. Kaip mokytojų rengimo lyderiui VDU privalu kurti, vertinti, tikrinti ir siūlyti sprendimus, kaip geriausiai DI integruoti į edukaciją. Apskritai, mano profesorius, svarbia universiteto misija laikytina ir pagalba valstybei apsibrėžiant savo santykį su naujausiomis technologijomis.
Klimato kaitos padarinių valdymas – ne mažiau reikšmingų uždavinių diktuojanti sritis. T. Krilavičius neabejoja, kad klimato kaitos poveikis jau šiandien yra gerokai didesnis, negu kam nors galėtų atrodyti. „Keičiasi mūsų miškų struktūra – spygliuočiams darosi per šilta ir per sausa. Lietuvoje atsiranda naujų gyvūnų ir augalų rūšių, kurios keičia mums įprastas. O kartu atkeliauja ir naujos ligos. Šios permainos kelia iššūkių nusistovėjusioms gamtos ekosistemoms, ūkininkams, verslui ir mums visiems“, – anot jo, VDU mokslininkai ir šiandien atlieka daug įdomių ir prasmingų tyrimų (pavyzdžiui, „Forest 4.0“ kompetencijų centre yra taikomas dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai miškininkystės iššūkiams spręsti), bet labiau fokusuotos ir universiteto remiamos veiklos atneštų svaresnių rezultatų.
Kandidatas į VDU rektorius siūlo įtvirtinti jau esamus universiteto prioritetus: studijas, kurios ruošia išsilavinusius piliečius, gebančius mokytis visą gyvenimą ir kritiškai mąstyti; mokytojų rengimą; fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus; visuomenės iššūkių sprendimą, dalijimąsi su ja žiniomis ir visuomenės švietimą; VDU kaip sportiškiausio universiteto Europoje pozicijų užtikrinimą.
Anot jo, universitete studentas neturėtų būti traktuojamas kaip tuščias indas, į kurį reikia prikrauti žinių, studentas yra augantis kolega, studijuojantis ir kartu su mokslininkais aktyviai dalyvaujantis tyrimuose. Universitetas turėtų būti atviras ir įtraukus bet kokio amžiaus, rasės, galimybių, socialinio sluoksnio ir kultūros žmonėms, o mokymasis jame turėtų vykti kiekvienam priimtinu tempu.
2025–2030 metų plane T. Krilavičius išskiria šias kryptis: šiuolaikinę vadybą ir skaitmenizavimą, universiteto bendruomenės narių poreikius, tvaraus universiteto finansavimo užtikrinimą, studijų tarptautiškumo plėtrą, universiteto bendruomenės stiprinimą, VDU, kaip artes liberales universiteto, identiteto stiprinimą ir mokslinę lyderystę.
„Stipriausias universitetas regione, veikiantis pagal artes liberales principus, telkiantis bendruomenę, kuriančią Lietuvos, Europos ir pasaulio ateitį. Universitetas atsisako griežtų ribų tarp disciplinų, tarp mokslo ir studijų, tarp akademinio ir išorinio pasaulių. Lyderiaujantys mokslininkai formuoja mobilias komandas, įtraukiančias ir studentus, reaguojančias į Lietuvos ir pasaulio iššūkius“, – tokį VDU regi profesorius.
„Šiuolaikinis universitetas gali atlikti savo misiją tik bendradarbiaudamas su verslu ir valstybe – tik šių trijų partnerių (triple helix) bendras darbas gali užtikrinti efektyvų ekonominį ir socialinį vystymąsi. Verslas ir valstybė turi matyti universitetą kaip patikimą ir nepakeičiamą partnerį kuriant naujus sprendimus ir formuojant valstybės politiką“, – neabejoja kandidatas į VDU rektorius.
„Universitetas, kuriam rūpi ne tik specializuotos studijų programos ir profesijos, bet ir aktualių praktinių klausimų sprendimas, mokymasis mokytis, darbas komandoje ir visą gyvenimą trunkantis žmogaus augimas. Universitetas, prisijaukinęs modernius procesų optimizavimo ir skaitmenizavimo procesus, sugrąžinančius mokslininkams jų laiką mokslui ir mokymui“, – taip VDU ateitį mato T. Krilavičius ir priduria, kad universitetas turėtų būti erdvė, iš kurios nesinori išeiti: čia galima mokytis, dirbti, ilsėtis, kurti, diskutuoti ir linksmintis.
