Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidiumo posėdyje – diskusija apie šiuolaikines teisines rizikas vadovo veikloje ir kaip jas valdyti
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijai priklausančioje VDU Žemės ūkio akademijoje kovo 28 dieną vyko prezidiumo posėdis. Prezidiumui priklauso ir VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.
Posėdis pradėtas advokatų kontoros „Magnusson“ advokato Algirdo Miškinio pranešimu „Šiuolaikinės teisinės rizikos vadovo veikloje. Kaip jas suvaldyti?“. Prieš kviesdamas pasisakyti advokatą A. Miškinį, VDU absolventas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas įvardijo pranešimo aktualumą. „Čia susirinkę žmonės yra vadovai, savininkai, verslo žmonės, turime atsakomybę už kitus, turtą, asmenis“, – apie rizikų valdymą kalbėjo KKPDA prezidentas M. Horbačauskas.
Advokato A. Miškinio teigimu, verslas ir rizika yra nuolatiniai palydovai. „Verslui privalu valdyti rizikas. Tačiau ar visi jas valdo? Verslininkus galima padalinti į tris grupes: tie, kurie į rizikas dažniausiai nekreipia dėmesio, antroji grupė – tie, kurie rizikas hiperbolizuoja, trečioji – tie, kurie stengiasi adekvačiai reaguoti į rizikas ir jas suvaldyti“, – vardijo A. Miškinis. Pranešimo metu advokatas aptarė verslui aktualias rizikas: tarp dažniausiai vyraujančių yra politinė rizika, kapitalo judėjimo rizika, valstybinė rizika, komercinė rizika, bankinė rizika, valiutinė rizika, teisinės gynybos praradimo rizika. Pasak advokato, įtakos rizikoms turi ir pasaulyje vyraujanti situacija – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje. „Anksčiau rizikos buvo menamos, teorinės. Jos dažniausiai būdavo suvaldomos. Dabar susiduriame su dideliais pokyčiais. Išvardintos rizikos finale tampa teisine rizika, nes jos visos, jeigu įvyksta, trukdo realizuoti sandorį, sutartį, atsiranda sutartyse aprašyti praradimai“, – teigė A. Miškinis. Pranešimo metu kalbėdamas apie rizikų grandines advokatas paminėjo ir sankcijas Rusijai bei Baltarusijai. „Sankcijos skirstomos į dvi dalis – asmenines, skirtas konkretiems piliečiams, ir sektorines sankcijas, kuomet jos yra skiriamos tam tikriems sektoriams“, – vardijo A. Miškinis. „Dirbant su Rusijos, Baltarusijos rinka arba čia, Lietuvoje, galime susidurti ir su priešprieša, konfrontacija, kuri pastebima iš, pavyzdžiui, Rusijos ir Baltarusijos. Jų valdžių veiksmus galima skirstyti į dvi dalis: verslo palaikymo priemonės, kurios skiriamos rusiškoms ir baltarusiškoms įmonėms, kita dalis – kontrsankcijos (nustatomas nedraugiškų valstybių sąrašas, valiutinių operacijų ribojimas ir kt.)“, – teigė advokatas. Verslo santykiai tarp šalių įforminami sutartimis. „Sutartys nutraukiamos dviem būdais: sutartis įvykdoma, nutraukiama vienašališkai arba šalių susitarimu. Kas bendro su sankcijomis? Turint ryšių su Rusijos arba Baltarusijos sankcionuotu subjektu arba Lietuvos subjektu, kurio galutinis naudos gavėjas yra sankcionuotas, turite nedelsiant nutraukti sutartį be jokių išlygų. Tačiau yra ir kitas variantas – socialiniuose tinkluose plinta akcijos – Ukrainos palaikymas ir kalbama apie sandorių nutraukimą iš vertybinių paskatų“, – kalbėjo A. Miškinis. Susitikimo metu advokatas kėlė klausimą – ar sutartys yra nutraukiamos lengvai? A. Miškinis susirinkusiems vadovams davė patarimą – būtina skaityti informaciją, kuri parašyta teisinėje sutarties dalyje, o taip pat apie sutarties dalis diskutuoti ir su teisininkais.
Pasibaigus posėdžiui dalyviai buvo pakviesti apsilankyti VDU Žemės ūkio akademijos Akvakultūros centre. Čia svečius pasitiko VDU Žemės ūkio akademijos Akvakultūros centro vadovas Alvydas Žibas. Mokslininkas svečiams pristatė žuvų veisimo bei auginimo subtilybes ir pasidalijo gerąja patirtimi.
