Kitaip minima Pasaulinė žemės diena skatina pradėti kitaip gyventi
Šiais metais Pasaulinę žemės dieną minime kitaip – be šiai progai skirtų renginių, inkilų kėlimo akcijų ir žmonių apsikabinimų. Viešojoje erdvėje pasigirsta teiginių, kad COVID-19 gamta tikslingai sukūrė tam, kad vartotojišką visuomenę krestelėtų ir paragintų pradėti gyventi kitaip – tvariau, taupiau, atsakingiau bei įdėmiai įsiklausant į tai, ką rekomenduoja žemės ūkio, miškų ir vandens išteklių mokslas.
Išteklių skaitiklis sukasi bauginančiai sparčiai
„Žemės diena 2020“ tema – „veiksmai dėl klimato“ – pasirinktina neatsitiktinai, nes būtent klimato pokyčiai šiandien yra didžiausias iššūkis žmonijos ateičiai ir gyvybės palaikymo sistemoms, kurios daro mūsų planetą tinkamą gyventi. Pastarųjų dienų situacija dėl visame pasaulyje išplitusio koronaviruso iš tiesų galėtų tapti atskaitos tašku visuomenei susimąstyti ir stabdyti vartojimo intensyvumą.
Nevyriausybinė organizacija „Global Footprint Network“ (GFN) yra konstatavusi, kad pernai visas kiekis gamtinių išteklių, kurių turėjo pakakti metams, buvo išeikvotas iki liepos 29 d. Ir šis procesas nuolat intensyvėja: 1993 m. pereikvojimo data buvo spalio 21-oji, 2003 m. – rugsėjo 22 – oji.
„Didžiausia planetos problema – mes, žmonės, su mūsų valstybių politinėmis struktūromis, industrinėmis revoliucijomis, dūmijančiais pramonės kaminais ir automobiliais, beatodairišku vartojimu ir švaistymu. Tačiau žemės ištekliai yra riboti – ypač vandens. Nesinorėtų to prognozuoti, bet kada nors rimta priežastimi kilti trečiajam pasauliniam karui gali būti paprasto vandens trūkumas“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kancleris prof. Antanas Maziliauskas.
Profesorius pastebi, kad pasaulio gyventojų skaičius per antrąją 20 a. pusę išaugo daugiau nei du kartus ir sparčiai auga toliau – per parą gimsta apie 200 tūkst. naujagimių, t.y. du Panevėžio dydžio miestai. O sparčiai auganti žmonija atitinkamai daugiau vartoja.
„Vien šiemet per mažiau nei tris mėnesius jau netekome daugiau kaip milijono ha miško, 1,5 milijono ha derlingos žemės vien dėl dirvožemio erozijos, dar 2,5 milijono ha dirbamos žemės tapo dykuma. Jau išleidome į atmosferą 7,7 milijardus t anglies dvideginio, arba 82 mln. t kasdien. Sutikime, kad skaitiklis sukasi bauginančiai sparčiai“, – su nerimu kalba pašnekovas.
Ekologinių katastrofų priežastis – noras daugiau uždirbti ir daugiau vartoti
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto direktorė prof. Laima Česonienė šiandien su nerimu primena, kad Lietuvoje vien per trumpą laiką įvyko keli aplinkos teršimo skandalai: padangų gaisras Alytuje įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“, kurio metu 10 parų į aplinką – orą, dirvožemį, gruntinius vandenis – plito pavojingos cheminės medžiagos, įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte beveik nevalytos nuotekos leistos į Kuršių marias, iš sostinės įmonės „Esco“ Nerimi plaukusios plastiko atliekos Nerimi.
„Visų gamtos katastrofų priežastis – žmonių gobšumas, noras daugiau uždirbti ir daugiau vartoti“, – neabejoja pašnekovė.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanės prof. Astridos Miceikienės teigimu, beprotišką vartojimo didėjimą skatina žmonių pajamų augimas, ekonomikos globalizacija, technologinės naujovės, mažesni namų ūkio dydžiai, senstanti populiacija ir vartojimo kultūros stoka.
„Perkame ir nesuvartoję išmetame didelius kiekius maisto, kartu išmetame ir didelius kiekius pakuočių. Viešojoje erdvėje nuolat matome įvairių prietaisų, maisto papildų, vaistų ir daugelio kitokių prekių reklamas. Ir ar dažnai susimąstome, ar mums tikrai reikia naujausio modelio telefono, jei turimas aparatas dar atitinka visus poreikius, ar tikrai reikia vartoti nusipirktus maisto papildus. Gal sveikiau suvalgyti šviežią morką, obuolį iš savo daržo ir sodo?“, – retoriškai klausia bioekonomikos plėtros srityje dirbanti mokslininkė. Ji teigia neabejojanti, kad planetą tokią, kokią mums paliko mūsų protėviai, sugebėsime išsaugoti tik stabdydami beatodairišką vartojimą. „Turėtume ne tik atsakingai pirkti prekes, bet ir saikingai naudotis paslaugomis“, – ragina A. Miceikienė.
Vizionieriai prognozuoja pozityvius pokyčius
VDU ŽŪA kancleris A. Maziliauskas vis dėlto atkreipia dėmesį į pozityvias vizionierių įžvalgas tikintis, kad žmonija sugebės įvaldyti naujus instrumentus, padėsiančius planetą išsaugoti.
„Vizionierai prognozuoja, kad po industrinės ir skaitmeninės epochų jau ateina biologinė epocha, kai žmonija taisys ankstesnes klaidas, plėtos biotechnologijas, tiksliąsias biologinius išteklius tausojančias technologijas, taikys precizinio ūkininkavimo principus. Bus atsisakoma iškastinio kuro, taršių transporto priemonių, liautasi švaistyti maistą, biologinės atliekos bus verčiamos naujais produktais“, – vardija pašnekovas, pastebėdamas, kad kiekvienas mūsų prisidėti prie planetos išsaugojimo galime ir visiškai mažais darbais – taupiau naudodami vandenį, išjungdami elektros lemputę, prisimindami puikią ir sveiką susisiekimo priemonę – dviratį.
Jaunimas nusiteikęs prisiimti ir iniciatyvą, ir atsakomybę
„Šiandien vien mokslininkų, kantriai dirbančių aplinkotyros, aplinkos inžinerijos, agronomijos, miškotyros, bioekonomikos srityse pastangų, deja, maža – atsakingi už planetos ateitį turime būti visi. Todėl labai džiaugiuosi, kad mūsų studentai yra labai motyvuoti, mylintys gamtą, sąžiningi. Tikiu, kad ateina nauja karta, kuri sugebės nuveikti daug“, – VDU ŽŪA studentų nuostatas komentuoja L. Česonienė.
A.Maziliauskas taip pat pastebi, kad dabartinis jaunimas, moksleiviai jautriau nei daugelis vyresniųjų žiūri į aplinkosaugos, klimato kaitos problemas. „Jaunimas prie pokyčių nori prisidėti asmeniškai ir ragina tai daryti politikus, kurių rankose šiandien yra svarbiausi strateginiai sprendimai. Moksleivių žinia politikams – klausyti mokslininkų ir tada veikti“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė A. Miceikienė teigia neabejojanti, kad vien šioje aukštojoje mokykloje mokslinio potencialo, gebančio dar daugiau prisidėti prie naujų, inovatyvių biotechnologijų kūrimo, yra itin daug. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, kiek į mokslo rekomendacijas sugebės įsiklausyti politikos formuotojai, verslas ir visa visuomenė.
„Jeigu nesaugosime planetos, ji pati pradės ginti savo teises. Turbūt visi išgirdome informaciją, kad dėl koronaviruso pandemijos apribojus gamybą, transporto srautus ir vartojimą Kinijoje, Italijoje sumažėjo oro tarša, o į Venecijos kanalus sugrįžo gulbės“, – reziumuoja profesorė.
