Kokios priemonės gali pagerinti saugos kultūrą ir rizikos valdymą žemės ūkyje?
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete vyko COST darbo grupės susitikimas, kurio metu diskutuota, kokios priemonės gali pagerinti saugos kultūrą ir rizikos valdymą, kai žemės ūkyje dirba socialiai pažeidžiamų grupių asmenys.
Šis susitikimas – vienas tęstinio COST projekto „Saugos kultūra ir rizikos valdymas žemės ūkyje“ (Safety Culture and Risk Management in Agriculture) renginių, į kurį atvyko partneriai iš įvairių pasaulio šalių – Danijos, Suomijos, Nyderlendų, Portugalijos, Turkijos, Serbijos, Estijos, Slovėnijos, Latvijos, JAV. Renginyje aktyviai dalyvavo ir verslo atstovai: UAB SDG, VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centras, AB „Pieno žvaigždės“.
Dvi dienas trukusiose diskusijose dalyvavę mokslininkai sutartinai pripažino, kad žemės ūkis visur yra ta sritis, kurioje bene labiausiai stinga tikslių statistikos duomenų apie realią situaciją, kiek žmonių patiria traumas ar kitaip nukenčia darbo metu.
Suomijos gamtinių išteklių instituto (Natural Resources Institute Finland) atstovas dr. Jarkko Leppälä pastebėjo, kad, pavyzdžiui, jo šalyje ypač reikėtų atkreipti dėmesį į darbininkus, sezoniniams darbams atvykstančius iš Azijos šalių su trumpalaikėmis vizomis.
Viso tarptautinio projekto tikslas – pasiūlyti mokslu pagrįstas priemones, kaip žemės ūkį ir kaimą paversti žmonėms saugia bei patrauklia vieta gyventi ir dirbti.
Estijos technologijos instituto (Institute of Technology) prof. Eda Merisalu akcentavo, kad pagrindinė problema vertinant riziką žemės ūkyje yra tai, kad Europoje šalys naudoja skirtingas metodikas traumoms žemės ūkyje apskaityti. Tai vienas klausimų, kuri bando spręsti šis projektas.
Dr. Athena Ramos iš Nebraskos medicinos centro (Nebraska Medical Center) pasidalijo gerąja JAV patirtimi, kokios priemonės ir metodai padeda apmokyti darbininkus, priskiriamus pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir kokią įtaką tai daro saugos kultūrai žemės ūkio srityje.
Projekto „Saugos kultūra ir rizikos valdymas žemės ūkyje“ vienos darbo grupių lyderė VDU ŽŪA doc. dr. Laura Girdžiūtė pasakoja, kad bendradarbiaudami įvairių šalių mokslininkai yra išsikėlę sau uždavinį
įvertinti COST šalių partnerių sveikatos ir saugos programas taikomas nacionaliniu lygmeniu, identifikuoti ūkininkų žinias, požiūrį, elgseną ir prioritetus, susijusius su darbų sauga, sveikata ir rizikos valdymu žemės ūkyje. Be to, mokslininkai bando identifikuoti veiksmingas pažeidžiamų gyventojų grupių, tarp jų ir pabėgėlių, mokymo ir integravimo priemones į žemės ūkio darbo jėgą.
„Taip pat kuriame metodiką, kuri leistų stebėti pokyčius, vertinti taikomų priemonių poveikį traumų ir su darbu žemės ūkyje susijusių ligų dažniui. Be abejo, esame pasirengę ateityje savo patirtimi dalytis ir su kitomis šalimis ir žemės ūkio bendruomenėmis“, – COST projekto „Saugos kultūra ir rizikos valdymas žemės ūkyje“ uždavinius komentuoja L. Girdžiūtė. Pašnekovė neabejoja, kad projekte dalyvaujančių mokslininkų pateiktos rekomendacijos bus naudingos visai mokslo bendruomenei, taip pat valstybių politikos formuotojams, profesinio mokymo įstaigoms ir ūkininkams.
COST yra įvardijamas Europos tarpvyriausybinis bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje (European Cooperation in Science and Technology). Jame dalyvauja 39 valstybės. Lietuvos dalyvavimą COST administruoja Lietuvos mokslo taryba. COST tikslas – remti Europos valstybių tyrėjų bendradarbiavimą visose mokslinių tyrimų srityse, kuriant tarptautinius bendradarbiavimo tinklus – COST veiklas.
