Konferencijoje AgroEco2022: „Agroekosistemų tvarumas: anglies sankaupų dirvožemyje, maisto saugos ir klimato pokyčių sąsajos“ – inovatyvios idėjos ir sprendimai
Spalio 26–27 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko 4-oji tarptautinė mokslinė konferencija AgroEco2022: „Agroekosistemų tvarumas: anglies sankaupų dirvožemyje, maisto saugos ir klimato pokyčių sąsajos“. Konferencijos dalyviai dalijosi žiniomis agrosektoriui aktualiomis temomis – dėmesys skirtas dirvožemio sveikatai, dirvožemio ir pasėlių valdymui siekiant cheminių priemonių mažinimo žemės ūkyje, biologinės įvairovės saugojimui, pasėlių ir produkcijos įvairinimui, tiksliajai žemdirbystei ir skaitmeninėms technologijoms, maisto kokybei ir saugai, klimato kaitos švelninimui.
Siekia sutelkti jėgas ieškant priemonių pesticidų kiekio mažinimui
Sveikindama susirinkusius, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Zita Kriaučiūnienė džiaugėsi, kad šį kartą konferencija vyksta ne nuotoliniu būdu, o įprastu formatu. „Šiemet apie šimtas dalyvių iš skirtingų šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Airijos, Belgijos, Turkijos, Moldovos, Brazilijos ir kitų gali susitikti ir bendrauti gyvai. Mokslininkams tai išskirtinė galimybė keistis žiniomis, megzti ryšius, o mūsų studentams – mokytis iš srities lyderių“, – apie renginio reikšmę kalbėjo dr. Z. Kriaučiūnienė.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas prof. dr. Vaclovas Bogužas pastebėjo, kad jau ketvirtą kartą organizuojama konferencija pasižymi išskirtinių pranešimų gausa bei dideliu mokslininkų ir studentų susidomėjimu. „Agroekosistemų tvarumas – šiandieniniame kontekste labai aktuali tema, nes, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) Žaliąjį kursą ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus, žemės ūkyje siekiama mažinti pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimą bei išlaikyti sveiką dirvožemį. Įgyvendinant šiuos tikslus kyla daug iššūkių, mokslininkai vykdo tyrimus, ieško naujų sprendimų. Ši konferencija – puiki galimybė pasidalinti tyrimų rezultatais, įžvalgomis, skleisti inovatyvias idėjas ir sutelkus jėgas ieškoti sprendimų“, – tarptautinės konferencijos svarbą akcentavo prof. dr. V. Bogužas.
Mokslo tyrimų svarba ieškant sprendimų
Konferencijos temų aktualumą ES Žaliojo kurso kontekste pabrėžusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį, kad temos svarbios visoms valstybėms. „Džiaugiuosi, jog konferencijoje dalyvauja mokslininkai iš įvairių šalių, institucijų ir skirtingų sričių, norintys dalintis žiniomis, patirtimi ir bendradarbiauti ieškant naujus globalius iššūkius atliepiančių sprendimų. Svarbu ieškoti būdų, kaip siekti savo tikslų darant kuo mažiau neigiamo poveikio aplinkai. Šio siekio iliustravimui verta pasidalinti John Stalk mintimi, kuris teigia, kad jeigu žemėje išnyktų vabzdžiai, po penkių dešimtmečių išnyktų visa gyvybė, tuo tarpu, jeigu išnyktų žmonės, po penkiasdešimties metų gyvoji gamta suklestėtų“, – apie atsakingo požiūrio reikšmę kalbėjo prof. dr. A. Miceikienė.
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė, kalbėdama ministro vardu, atkreipė dėmesį į maisto tiekimo užtikrinimo klausimą, įgijusį ypatingą svarbą politinėje darbotvarkėje dėl Ukrainoje vykstančio karo ir jo poveikio žemės ūkio tiekimo grandinėms. Anot ministerijos atstovės, labai svarbu nepamiršti tebesitęsiančios klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo tendencijų, keliančių vis didesnę grėsmę pasaulinių maisto tiekimo grandinių saugumui.
Anot Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento akademiko prof. habil. dr. Zenono Dabkevičiaus, nors dabar daug dėmesio skiriama klimato kaitos klausimui, žemės ūkio sektorius susiduria ne tik su klimato kaitos problema, bet ir su nemažiau iššūkių keliančiu visų resursų kainų augimu. „Mes galime atsisakyti dalies agrotechnologijų elementų, bet turime žinoti, kuo ir kaip juos pakeisti. Šiuolaikinėje žemdirbystėje reikia šiuolaikinių žinių ir gebėjimų, o tam būtina turėti mokslo tyrimais paremtų rekomendacijų ir sprendimų“, – atkreipdamas dėmesį į žemės ūkio sektoriaus patiriamus iššūkius ir laukiamas mokslininkų rekomendacijas kalbėjo akad. prof. habil. dr. Z. Dabkevičius.
Išskirtinė galimybė susipažinti su inovatyviais mokslo tyrimais
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė akcentavo, kad ši tarptautinė konferencija – išskirtinė galimybė akademinei bendruomenei susipažinti su agroekosektoriaus iššūkiams sprendimų ieškančių mokslininkų inovatyviais tyrimais ir rezultatais.
„Esame tie, kurie turime rūpintis, kad dirvožemis būtų sveikas ir žmonės valgytų sveiką maistą, kad nebūtų bado, kad užtikrintume svarbių sričių sklandų funkcionavimą, todėl ši konferencija ypatingai svarbi. Džiaugiamės, kad iš įvairių šalių atvyko daug aukšto lygio mokslininkų, kurie atlieka tyrimus, susijusius su visame pasaulyje itin aktualiomis ekologinio agrosektoriaus temomis. Pranešimus pristatantys ir diskusijose dalyvaujantys mokslininkai atvirai dalijasi savo patirtimi, atliekamais tyrimais. Būtent jie ir yra tie lyderiai, kurie gali prisidėti prie žemės ūkiui itin svarbių įstatymų priėmimo inicijavimo ir jaunosios kartos mokslininkų pritraukimo bei išlaikymo mokslo tyrimų srityje“, – reziumavo doc. dr. A. Adamavičienė.
