Lietuvos pluoštinių kanapių verslo raida stebina net pasaulyje inovacijomis garsėjančius japonus
Lapkričio 11–12 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko tarptautinis pluoštinių kanapių verslo renginys „Cannabis Hub. LT-2022“, kurio formatas talpino inovatyvių pluoštinių kanapių produktų parodą, kontaktų mugę, praktinius seminarus šio tradicinio lietuviško augalo galimybėmis besidomintiems ūkininkams, statybų, tekstilės, maisto, grožio pramonės atstovams. Renginio ašimi tapo tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių verslo plėtra Baltijos regione – būtina bioekonomikos proveržio sąlyga“. Konferencijos metu identifikuotos pluoštinių kanapių verslo problemos, dėl „institucinių baimių“ bei tikrovės neatitinkančių stereotipų patiriami iššūkiai, taip pat akcentuotos geopolitinės ir ekonominės situacijos kontekste atsiveriančios didelės šio verslo perspektyvos.
Parodos eksponatų amplitudė – nuo tradicinio aliejaus iki CBD produktų
„Cannabis Hub. LT-2022“ metu vykusi pluoštinių kanapių produktų paroda stebino ekspozicijos įvairove, inovatyviais aukštos pridėtinės vertės gaminiais, šiuo metu Lietuvos įmonių startuolių eksportuojamais praktiškai į visus pasaulio kontinentus. Kelią iki vartotojo teigė radę ir savos gamybos pluoštinių kanapių produktus pristatę ūkininkai. Parodos eksponatų amplitudė – nuo tradicinio aliejaus iki funkcinio maisto ir pasaulyje sparčiai populiarėjančių CBD produktų. Būtent pluoštinėse kanapėse gausu CBD aktyviosios medžiagos, padedančios subalansuoti miego, skausmo, emocines, imuninės sistemos ir kitas organizmo funkcijas. Dar labiau stebina, kad visa tai – vos dešimties pastarųjų metų kanapių verslo raidos mūsų šalyje rezultatas.
„Cannabis Hub. LT-2022“ sulaukė ir išskirtinio užsienio šalių svečių dėmesio. Renginyje dalyvavo Ukrainos, Japonijos, Latvijos, Suomijos mokslo ir verslo atstovai. Nuotoliniu vaizdo ryšiu renginyje dalyvavęs Japonijos parlamento narys Shunichi Yamaguchi teigė neabejojantis sinergijos efektu, kurį gali duoti abiejų šalių bendradarbiavimas vystant inovatyvius pluoštinių kanapių produktus, kurių populiarumas tarp Japonijos gyventojų sparčiai auga. Renginyje gyvai dalyvavę šios šalies prekybos organizacijų atstovai teigė esantys maloniai nustebinti Lietuvos mokslo institucijose ir gamybos įmonėse kuriamomis ir diegiamomis inovacijomis, žmonių sveikatą stiprinančiais CBD gaminiais.
Žemės ūkio atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Japonijoje Kristina Mineikienė, lydėjusi Japonijos verslininkų delegaciją viešnagės Lietuvoje metu, teigė, kad akivaizdu, jog Lietuvos pramonė jau gali pagaminti gerokai daugiau produktų, kurių paklausa Japonijoje yra didžiulė, tačiau šalis laukia tam tikrų teisės aktų pakeitimų, kurie turėtų būti priimti jau netrukus. „Japonai prekybininkai turi daug tarptautinės patirties, ir jie yra nustebę, kad mokslo, kanapių produkcijos vystymo technologijomis esame šiuo metu pažangesni už pačius japonus ir amerikiečius. Todėl mūsų perspektyvos Azijos šalių rinkose išties didelės“, – teigė K. Mineikienė.
Kliuvinys – mokslo argumentais nepagrįstos baimės
Tarptautinės konferencijos metu prisiminta, kad dar 2010-aisias Rokiškio rajono ūkininkas, išdrįsęs pasisėti pluoštinių kanapių, sulaukė baudžiamosios atsakomybės, nors kaimynai latviai, anksčiau nei Lietuvoje priėmę tradicines kanapes „reabilituojančius“ teisės aktus, jas tuo metu jau ir sėjo, ir pjovė. Prisiminta ir tai, kad VDU Žemės ūkio akademijoje 2012 m. nedrąsiai organizuoto pirmojo seminaro, skirto pluoštinių kanapių problematikai aptarti, dalyvius su plakatais pasitiko priešiškai nusiteikusių tėvų organizacijos atstovai. „Per dešimtmetį situacija iš esmės yra pasikeitusi į gerąją pusę, tačiau tebėra ir problemų. Mūsų teisinė bazė nuo šių metų jau leidžia perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą – nuo šaknų iki sėklų. Tačiau per tą laiką, kol šios galimybės nebuvo, iš Lietuvos pasitraukė labai rimtas investicijas planavę užsienio investuotojai. Šiuo metu mūsų tikslas – didinti tarptautinį bendradarbiavimą, plėsti kanapių verslą bei skatinti ūkininkus jas auginti, nes tai apsimoka agronominiu, ekonominiu bei aplinkosauginiu požiūriu. Šalyje sukurti startuoliai šiuo metu būtų pajėgūs perdirbti keturis kartus daugiau ekologiškos žaliavos“, – diskusijoje „Kanapių verslų vieta ir reikšmė vystant bioekonomiką“ kalbėjo Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) vadovas Rimantas Čiūtas, atkreipdamas dėmesį, kad ir globaliu mastu, ir Lietuvoje teisėkūra tebeatsilieka nuo verslo ir mokslo lūkesčių.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis teigė, kad visuomenėje ir teisėkūroje tebeesama nesusikalbėjimo dėl pluoštinių kanapių verslo vystymo, nes dalis žmonių tradicinį lietuvišką augalą klaidingai tapatina su marihuana, nors pastaroji Lietuvos klimato sąlygomis laukuose netgi neaugtų. „Šiuo metu šalyje galiojanti įstatyminė bazė leidžia pramoniniu būdu sėklai ir pluoštui auginti įteisintų veislių pluoštines kanapes, kurių išdžiovintoje augalinėje masėje yra ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio (THC). Atsižvelgdamas į tai, kad kitos Europos šalys jau uždegė žalią šviesą savo šalių ūkininkams auginti kanapes su 0,3 proc. THC, Seimo Kaimo reikalų komitetas taip pat rengia Kanapių įstatymo pataisas, leisiančias 0,3 proc. THC kiekį Lietuvoje auginamoms kanapėms“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto nuostatą dėstė prof. V. Pranckietis. Jam antrino ir Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius, „institucines baimes“ įvardijęs kaip svarbiausią pluoštinių kanapių verslo plėtros kliuvinį.
Žemdirbių vardu kalbėjęs Lietuvos žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad KAPVIA Lietuvos ekonomikos ir dirvožemio labui atlieka milžinišką darbą propaguodama pluoštinių kanapių verslus. Politinių sprendimų priėmėjams S. Dimaitis linkėjo išmintingų ir operatyvių žingsnių – ne stabdančių, bet skatinančių verslų plėtrą ir investicijas.
Ukrainos realybė: iš kanapių statomi namai pabėgėliams ir dėvimos kanapinės neperšaunamosios liemenės
Auditorijos dėmesį ypač prikaustė Ukrainos pluoštinių kultūrų instituto mokslininkės Irinos Laiko mintys. Viešnia džiaugėsi, kad tris paras užtrukusi kelyje ukrainiečių delegacija sėkmingai pasiekė Lietuvą ir yra pasirengusi bendradarbiauti, Lietuvos, taip pat Latvijos augintojams pasiūlyti Ukrainoje sukurtų pluoštinių kanapių veislių sėklų, pritaikytų Baltijos šalių klimato sąlygoms. Mokslininkė atskleidė, kad Ukrainos pluoštinių kultūrų institutas, kuriame kuriamos naujos augalų veislės ir auginimo technologijos, yra įsikūręs vos 12 km nuo pasienio su Rusija. Todėl, nenorint prarasti vertingos selekcinės medžiagos, 1000 ha plotą šiemet žmonės dirbo už nugarų aidint šūviams.
„Mes neturime elektros, šildymo, bet vis tiek dirbame ir per 4 val. nuveikiame daugiau nei anksčiau nuveikdavome per 8 val. Neabejoju kanapių verslo proveržiu: Lvovo srityje iš kanapių medžiagų karo pabėgėliams jau kyla namai, mūsų kovotojai sėkmingai dėvi iš kanapių pluošto pasiūtas neperšaunamas liemenes, o ateityje norėdami išsaugoti medžius iš kanapių galėsime gaminti popierių“, – pluoštinių kanapių panaudojimo galimybes vardijo I. Laiko, pastebėdama, kad ukrainiečių sukurtos ir išbandytos kanapių veislės pripažįstamos kokybiškiausiomis pasaulyje, nors pačioje šalyje tegalioja patys griežčiausi šį verslą reglamentuojantys įstatymai.
Šalies vizitinė kortelė – mokslo ir verslo sukurti inovatyvūs produktai
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė neabejojanti kanapių verslo perspektyvomis, nes energetinių išteklių trūkumas, trūkinėjančios maisto grandinės, klimato pokyčiai, bioįvairovės išsaugojimo būtinybė skatina ieškoti naujų sprendimų maisto ir žemės ūkio sektoriuje, o pluoštinių kanapių auginimas ir efektyvus perdirbimas yra vienas tokių sprendimų. „Mokslininkai prognozuoja, kad apie 2030-uosius įvyks esminių pokyčių žemės ūkio versle, nes dirbamos žemės plotų pasaulyje mažėja, o apsirūpinimo tvariais produktais poreikis auga. Kanapės, kaip daugiafunkcis augalas, gali padėti globalius iššūkius paversti galimybėmis, nes iš jų galima sukurti labai daug skirtingų produktų. Bioekonomikoje ir žiedinėje ekonomikoje tai yra labai svarbu. Paskaičiuota, kad į bioekonomikos verslus investavus 1 eurą, galima gauti 10 eurų pridėtinės vertės. Iš pluoštinių kanapių galima gauti netgi daugiau“, – kalbėjo prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad verslas, siekiant norimo rezultato mokslas ir politikos formavimas turi eiti koja kojon. O šis rezultatas – bioekonomikos koncepciją atitinkančių aukštos kokybės pluoštinių kanapių produktų gamyba.
Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros vadovo Šarūno Celiešiaus teigimu, aukšti produktų kokybės standartai šiandien yra pasaulyje pripažinta Lietuvą reprezentuojanti vizitinė kortelė, kuria galime pelnytai didžiuotis.
„Cannabis Hub. LT-2022“ praktinių seminarų metu apie kanapes kalbėta kaip apie sėjomaininį, dirvožemiui naudingą, anglies emisiją mažinantį augalą, pasakota apie pastatų statyboje ir rekonstrukcijoje naudojamus kanapių komponentus, taip pat apie tvarią madą siuvant bei dėvint drabužius iš kanapių pluošto. Edukacinėje renginio programoje demonstruotas senovinis kanapių pluošto išgavimo būdas, kurį atskleidė Milda Petkevičienė Dečkuvienė, skambant jos vadovaujamo giedotojų kolektyvo „Lakiūtė“ atliekamoms sutartinėms. Didelio susidomėjimo sulaukė ir Latvijos kanapių ūkio „Obelisk Farm“ atstovų pademonstruotas popieriaus iš kanapių gamybos procesas.
„Cannabis Hub.LT-2022“ rengėjai – VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA). Projekto įgyvendinimą remia Lietuvos kaimo tinklas ir LR Žemės ūkio ministerija.
