Maistas – išteklius, galintis prisidėti sprendžiant aštriausias pasaulio problemas
Iš pirmo žvilgsnio, regis, kas daug bendro šiandien galėtų būti tarp plačiu glėbiu artes liberales studijų galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) semiančios studijų programos Maisto kokybė ir sauga trečiakursės studentės Lukrecijos Ašembergaitės, aukštų profesinių kompetencijų reikalaujančias pareigas einančios viešojo sektoriaus atstovės Miglės Navašinskaitės ir darbą tarptautinėje kompanijoje su mokslinės disertacijos rašymu sėkmingai derinančio Valdo Laukagalio? Šią jaunų žmonių trijulę jungia ypatingas požiūris į maistą. Ir tai – ne mitybos įpročiai ar tipas. Tai – profesionalus žvilgsnis į maistą kaip išteklių, kurio gamybos tvarumas ir atsakingas vartojimas šiandien gali reikšmingai prisidėti sprendžiant aštriausias pasaulio problemas – aplinkos užterštumo, klimato kaitos, maisto trūkumo vienuose ir jo švaistymo kituose regionuose. Pašnekovų teigimu, VDU Žemės ūkio akademijoje kartą „įbridęs“ į studijų programą Maisto kokybė ir sauga, visam gyvenimui patenki į žinių, atsakomybių ir galimybių vandenyną.
VDU ŽŪA studijų programos Maisto kokybė ir sauga trečio kurso studentė Lukrecija Ašembergaitė
Iš vištienos fabriko Airijoje – į artes liberales studijas Lietuvoje
„Baigusi mokyklą iš karto nenėriau į studijas – norėjosi savotiškai pamaištauti, pamatyti pasaulį, aplankyti svetur gyvenančius draugus ir, be abejo, užsidirbti. Taip atsidūriau Šiaurės Airijoje, o ten – vištienos perdirbimo fabrike. Pradėjau nuo žemiausio laiptelio prie konvejerio, kuris, turėčiau pastebėti, juda neišpasakytai sparčiai. Darbas buvo sunkus, siaubingai neįdomus ir dar šaltyje“, – šiandien su šypsena prisimena VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentė L. Ašembergaitė. Tačiau, kaip pati sako, ilgai taikytis su tokia pozicija mergina nebuvo nusiteikusi. Jos iniciatyvumą, kompiuterinį raštingumą bei anglų kalbos žinias netruko pastebėti ir darbdaviai. Taip Lukrecija pamažu pradėjo kilti karjeros laipteliais, kol galiausiai iš cecho buvo perkelta į įmonės ofisą ir baigusi kvalifikacinius kursus tapo maisto saugos auditore.
„Norint eiti šias pareigas Airijoje, kaip ir Lietuvoje, reikalingas universitetinis išsilavinimas. Mano pranašumas prieš kitus jaunus kolegas buvo tai, kad praktiškai išmaniau gamybos niuansus, nes buvau dirbusi ceche, o jie atėję tiesiai iš universiteto suolo“, – pasakoja pašnekovė, prisipažįstanti, kad auditorės darbo vieta vištienos perdirbimo įmonėje tuo metu atrodė jau pakankamai „šilta“, juolab kad darbdaviai siūlė jų sąskaita mokytis vietos universitete studijas derinant su darbu ir įsipareigojant įmonėje dirbti ateinančius penkerius metus.
„Visada žinojau, kad gyvenime nenoriu likti vien su 12 klasių baigimo atestatu, bet prisiimti finansinį įsipareigojimą ne vieneriems metams buvo neramu, kai pasaulyje viskas taip greitai keičiasi ne į gerąją pusę. O ir Lietuvoje likę artimieji ragino grįžti namo ir mokytis čia. Tad ėmiau ir grįžau jau puikiai žinodama, kad studijuosiu tik maisto kokybę ir saugą. Būtent VDU Žemės ūkio akademiją rinkausi dėl universitete taikomo artes liberales principo, suteikiančio visapusišką išsilavinimą“, – pasakoja Lukrecija, per dvejus studijų metus jau spėjusi sudalyvauti 11-oje tarptautinių projektų įvairiose šalyse bei padirbėti savanore, o jos papildomų pasirinkimų sąraše – patys įvairiausi dalykai: marketingas, psichologija, bioetika ir netgi teatro menas.
„Jaučiuosi ištraukusi laimingą bilietą. Pasirinkau profesiją, kurios atstovai tiesiogine šio žodžio prasme kasdien gelbėja pasaulį. Mums dėstytojai nuolat akcentuoja dalykus, apie kuriuos susimąsto tikrai ne kiekvienas. Tarkime, tam, kad keturių asmenų šeima vakarienei suvalgytų po mėsainį, jų gamybos procese nuo lauko iki stalo sunaudojama 5 tūkst. litrų vandens, o jei vieną dieną per savaitę visi atsisakytume mėsos, klimatui padarytume didžiulę teigiamą įtaką. Jungtinių Tautų konvencijoje užsibrėžti tikslai iki 2030 m. yra išnaikinti badą, sumažinti taršą. Šias problemas tikrai įmanoma išspręsti veikiant drauge. Labai tikiu Lietuvos ir viso pasaulio jaunimu“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos studentė L. Ašembergaitė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Navašinskaitė
Pomėgis kontroliuoti tapo saviraiška profesinėje srityje
Būsimos trečiakursės Lukrecijos pasirinktos studijų programos Maisto kokybė ir sauga bakalauro ir magistrantūros pakopas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė M. Navašinskaitė jau yra sėkmingai įveikusi. Mergina teigia, kad dėl savo apsisprendimo studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje suabejoti neteko nė karto.
„Mano pasirinkimas buvo labai motyvuotas ir suplanuotas dar vaikystėje. Užaugau namuose, kuriuose maisto gamybai buvo skiriama labai daug dėmesio ir kurių virtuvėje nuolat sukosi daug moterų – močiutė, mama ir trys mamos seserys. Kodėl pati mėgdama gaminti netapau tiesiog virėja ar maisto technologe? Aš visada jaučiau poreikį kontroliuoti. Man patiko į maisto gaminimą žiūrėti kitu kampu – ne kaip į lėkštėje patiektą galutinį tikslą, o kaip į procedūrų ir procesų seką, kuri turi būti aiški, tiksli, atsakingai surikiuota. Todėl ieškojau ne kulinarijos meno mokyklos, o konkretumo“, – studijų pasirinkimo motyvus argumentuoja Miglė, prisipažindama, kad atėjusi į kavinę, kur kiti žmonės paprastai ateina atsipalaiduoti, ji pati visų pirma įdėmiai „skenuoja“ aplinką, kaip įstaigoje laikomasi higienos taisyklių ir kitų nustatytų reikalavimų.
„Studijų procese „perėjome” visą maisto kelią nuo lauko iki šakutės. Neįkainojamos patirties suteikė ir pusmetis pagal studentų mainų programą ERASMUS+ praleistas Čekijoje, Mendelio universitete“, – teigia M. Navašinskaitė.
Pašnekovė atskleidžia, kad siekdama įgyti kuo daugiau ateities karjerai reikalingų žinių, studijuodama trečiame kurse ji įstojo ir į maisto pramonės darbuotojus rengiančią profesinę mokyklą, nes norėjo dar geriau suprasti, kaip procesai vyksta pramonėje, t. y. kaip praktiškai gaminami mėsos pusgaminiai ar kepama duona. Vieną vasarą mergina praleido Kipre, dirbdama padavėja restorane.
„Galiausiai įsitikinau, kad tikrai esu ne gamybos, bet kontrolės žmogus“, – su šypsena kalba Miglė, pastebėdama, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai šiandien yra ne nubausti siekiantys kontrolieriai, o visų pirma konsultantai, kuriems rūpi, kad vartotojai gautų kokybišką ir saugų maistą, o verslo atstovai – visą jiems reikalingą ir rūpimą informaciją.
„Bureau Veritas“ Lietuvos padalinio Sertifikavimo skyriaus auditų vadovas Valdas Laukagalis
Studentiški laboratoriniai eksperimentai paskatino mažu grūdu nusitaikyti į diabetą
Pirmoji „Bureau Veritas“ grupės įmonė įkurta dar 1828 metais. Šiandien ši kompanija – viena iš lyderių inspekcijų, atitikties vertinimo ir sertifikavimo paslaugų pasaulio rinkoje. „Bureau Veritas“ Lietuvos padalinio Sertifikavimo skyriaus auditų vadovas V. Laukagalis teigia, kad jo paties sėkmės istorija šiandien puikiai iliustruoja VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Maisto kokybė ir sauga absolventams atsiveriančias karjeros galimybes.
„Mokykloje mėgau gamtos mokslus ir tikėjau, kad šios žinios yra perspektyvios maisto pramonėje. Šį mano lūkestį dar sutvirtino universitete vykęs susitikimas su stambių, į eksportą besiorientuojančių šalies maisto perdirbimo įmonių atstovais, kurie teigė, kad sėkmingai baigus Maisto kokybės ir saugos studijas atsiveria karjeros durys į maisto pramonės įmones“, – prisimena pašnekovas.
Laukagalis prisipažįsta, kad studijų metais jį labiausiai žavėjo Akademijos infrastruktūra, modernios laboratorijos ir galimybė studentams atlikti pačius įvairiausius bandymus bei praktiškai įgyvendinti savo idėjas. Iš šių bandymų dažniausiai gimsta ir studijų baigiamųjų darbų temos. Pats V. Laukagalis šiame darbe tyrinėjo medlievos uogų savybes ir kūrė iš jų inovatyvius produktus.
Šiuo metu V. Laukagalis derina dvi veiklas – UAB „Bureau Veritas LIT“ eina auditų vadovo pareigas ir atlieka Lietuvos bei kitų ES šalių maisto pramonės įmonių sertifikacinius auditus, įskaitant ir GFSI (Pasaulinės maisto saugos iniciatyvos) standartus. Tai įmonėms padeda ne tik praplėsti galimas produktų eksportavimo rinkas, bet ir sustiprinti jau įdiegtas maisto saugos vadybos sistemas.
Dar viena pašnekovo veiklos sritis – mokslinė veikla VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – V. Laukagalis yra doktorantas ir ieško naujų sėjamosios juodgrūdės (Nigella sativa) panaudojimo galimybių. Pagrindinis iš juodgrūdės sėklų gaminamas produktas yra aliejus, tačiau V. Laukagalį domina spaudžiant aliejų liekančios išspaudos. Pagal tvarios žiedinės ekonomikos principus iš jų taip pat turėtų būti gaminami nauji produktai. Todėl bandoma ištirti išspaudose esančių bioaktyvių komponentų profilį, kuriuo remiantis vėlesniuose etapuose būtų gaminamos tabletės ar kietosios kapsulės ir ekstrudatai diabeto prevencijai, įvertinant antidiabetinį jų poveikį. Tyrimų metu taip pat planuojama sukurti praturtintą pašarą gyvūnams. Pasak V. Laukagalio, jo mokslinis darbas kartu būtų ir pagrindimas, kad kadaise pasirinkta studijų programa išties atveria labai plačias galimybes.
VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga komiteto narė profesorė dr. Elvyra Jarienė
Žinių tarpdiscipliniškumas išplečia pasirinkimų lauką
VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga komiteto narės profesorės dr. Elvyros Jarienės teigimu, šios programos tikslas – parengti maisto studijų krypties specialistus, gebančius spręsti maisto žaliavų ir produktų gamybos bei jos procesų valdymo, kokybės kontrolės, maisto ūkio konkurencingumo didinimo problemas, diegiant tvarios gamybos principus, tausojant aplinką ir žmogaus sveikatą, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus.
Studijų programa Maisto kokybė ir sauga yra tarpdisciplininė, apimanti agronomijos, inžinerijos studijų kryptis, o parengti specialistai įgyja kompetencijas, svarbias visose maisto grandinės etapuose, nuo kokybiškų žaliavų užauginimo, paruošimo ir apdorojimo iki saugaus produkto pateikimo vartotojui, todėl darbdaviai yra suinteresuoti užtikrinti šios studijų programos absolventų įdarbinimą savo įmonėse. Baigusieji pirmosios pakopos studijų programą Maisto kokybė ir sauga ir įgiję žemės ūkio mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį, studijas gali tęsti žemės ūkio mokslų ar giminingų studijų krypčių grupės magistrantūros studijų programose Lietuvos ir užsienio universitetuose. Viena tokių – VDU Žemės ūkio akademijoje vykdoma atrosios pakopos studijų programa Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga. Bakalauro ir/ar magistro laipsnį įgiję absolventai laukiami kokybės vertinimo ir valdymo įstaigose, konsultavimo įmonėse, bendrovėse, valstybinėse įstaigose bei privačiame versle, maisto žaliavų perdirbimo, maisto produktų gamybos įmonėse, maitinimo, rekreacijos ir kitas turizmo paslaugas teikiančiose verslo struktūrose (viešbučiuose, svečių namuose, poilsio namuose, turizmo kompleksuose ir kaimo turizmo sodybose) bei turi puikią galimybę kurti savo verslą.
Darbdaviams aktualu tai, kad studijų programos Maisto kokybė ir sauga absolventai išmano pirminės gamybos ir maisto tvarkymo procesų įtaką maisto žaliavų ir produktų kokybei bei saugai, aplinkai ir žmogui, maisto komponentų savybes ir jų tarpusavio sąveiką, produktų gamybos, apdorojimo, gedimo bei irimo procesus. Jie geba analizuoti ir kritiškai vertinti žaliavų ir maisto tvarkymo procesams įtaką darančius veiksnius, užtikrinant tvarią gamybą, tausojant žmogaus sveikatą ir aplinką, taikyti kokybės valdymo sistemas kontroliuojant ir vertinant maisto žaliavų bei produktų kokybę ir saugą visuose pirminės gamybos ir maisto tvarkymo etapuose.
