Minimos 140-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos prezidento A. Stulginskio gimimo metinės
Vasario 26 dieną minimos antrojo Lietuvos Respublikos prezidento, signataro, vieno Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomo, Ūkininkų sąjungos steigėjo ir pirmininko Aleksandro Stulginskio 140-osios gimimo metinės.
Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 28 d. nutarimu Lietuvos žemės ūkio universitetas pavadintas Aleksandro Stulginskio universiteto vardu. 2019 m. sausio 1 d. tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Po Lietuvos universitetų pertvarkos nuo 2019 m. pradžios trys universitetai (Aleksandro Stulginskio universitetas), Lietuvos edukologijos universitetas) ir Vytauto Didžiojo universitetas) oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu.
Išsilavinimas, darbinė ir visuomeninė veikla
1908 m. baigęs Žemaičių kunigų seminarijos Kaune 4 kursus studijavo Innsbrucko universiteto Teologijos filosofijos fakultete; nekunigavo. 1909–1910 m. dirbo Šv. Kazimiero draugijoje Kaune, mokytojavo Kauno berniukų gimnazijoje. 1913 m. baigęs Hallės universiteto Žemės ūkio institutą dirbo Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu. 1914–1915 m. redagavo žurnalo Vienybė priedą Viensėdis, parengė straipsnių apie žemės ūkį. Lietuvių krikščionių demokratų partijos (Lietuvos krikščionių demokratų partija; 1917 m.) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (1919 m.) vienas steigėjų, centro komitetų pirmininkas. 1917–1918 m. per I pasaulinį karą Lietuvoje likusios krikščionių demokratų grupės, 1918–1919 m. Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovas. Per I pasaulinį karą veikė Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, 1915–1919 m. vadovavo švietimo draugijai Rytas. Nuo 1917 m. redagavo laikraštį Tėvynės sargas, 1918 m. – Ūkininkas, bendradarbiavo laikraščiuose Rytas, Lietuvos aidas, XX amžius.
Politinė veikla
1917 m. rugsėjo mėnesį Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. gruodį–1919 m. spalį paeiliui ministras be portfelio, vidaus reikalų ministras, maitinimo ir viešųjų darbų ministras, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, 1919 m. kovo–balandžio mėn. dar ir Ministrų Kabineto pirmininko pavaduotojas, faktinis Vyriausybės vadovas. Ūkio banko (1919 m.) vienas steigėjų. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas ir pirmininkas, einantis valstybės prezidento pareigas, 1920–1921 m. Mažojo Seimo, 1922 m. I Seimo atstovas, 1922–1923 m. ir 1923–1926 m. Lietuvos Respublikos prezidentas. 1926–1927 m. III Seimo atstovas, pirmininkas. Daug prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo, parlamentarizmo, demokratijos stiprinimo. Nuo 1927 m. ūkininkavo savo ūkyje Jokūbavo dvare (Kretingos apskritis).
1941 m. birželio mėn. SSRS okupacinės valdžios suimtas, be teismo kalintas Krasnojarsko krašto lageriuose ir kalėjimuose. 1952 m. vasario mėn. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS Valstybės saugumo ministerijos nuteistas 25 m. kalėti, kalintas Vladimiro kalėjime. 1954 m. viduryje iš kalėjimo paleistas, ištremtas į Komiją. 1956 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, 1957–1960 m. dirbo Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje.
Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija
