Minint Pasaulinę žemės dieną VDU ŽŪA simboliškai iškelta Žemės vėliava
Kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) minint Pasaulinę žemės dieną iškelta Žemės vėliava. Ši tradicinė ceremonija – patvirtinimas, kad universiteto bendruomenė jungiasi prie pasaulyje masiškiausia laikomos pilietinės akcijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į mūsų planetai gresiančius pavojus bei raginama ieškoti sprendimų.
Plazdanti vėliava – žmonijos atsakomybės už ekosistemas, rūšis, buveines ir santarvės su gamta simbolis
Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais.
Kovo 20-osios vidurdienį suplevėsuojančios mėlynos spalvos vėliavos su pavaizduotu simboliniu mūsų planetos apskritimu centre ir visuotinai sugaudžiantys varpai – Pasaulinės žemės dienos kulminacinė ceremonija, primenanti žmonijos atsakomybę už ekosistemas, rūšis, buveines bei raginanti išmokti gyventi santarvėje su gamta. Kovo 20-osios vidurdienį Žemės vėliava suplevėsavo ir VDU Žemės ūkio akademijoje.
Sveikindama ceremonijoje susirinkusius dalyvius VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi, kad Akademija rengia kvalifikuotus ir suinteresuotus specialistus, kurie padės mūsų planetai išlikti „sveikai“. Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis palietė jautrią karo temą, kurios centre yra tiek humanitarinė, tiek ekologinė katastrofa. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas priminė Žemės dienos šūkį – investuokime į mūsų planetą – ir pakvietė susirinkusius neteršti Žemės, naudoti išteklius tvariai ir taupiai, pasodinti medį, prisidėti prie žalesnės ir švaresnės Žemės.
Prioritetuose – aplinkosauginis švietimas, miškų atsodinimas, tvari mada
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja, viena renginio organizatorių, prof. dr. Laima Česonienė ragino bendruomenę kartu investuoti į savo planetą, įvardindama aspektus, kaip galime tai įgyvendinti:
· Skatinti klimato ir aplinkosaugos raštingumą. Kartu su stipriu pilietiniu švietimu galime sukurti darbo vietas, ekologišką vartotojų rinką ir leisti piliečiams prasmingai bendradarbiauti su savo vyriausybėmis sprendžiant klimato krizę.
· Stabdyti plastiko naudojimą. Plastikas stipriai kenkia jūros ir žmonių sveikatai, šiukšlina paplūdimius ir kraštovaizdį, kadangi plastiko irimo laikas ilgas – užkemšami sąvartynai.
· Miškų atsodinimas. Miškai – Žemės plaučiai. Atkurdami miškų teritorijas stabdome klimato kaitą bei mažiname CO2 kiekį aplinkoje, kas leidžia gyventi švaresniame pasaulyje.
· Didysis pasaulinis valymas. 2023 metai skirti išvalyti Žemę nuo atliekų ir plastiko taršos. Nors vandenyno šalia neturime, bet turime kitų vandens telkinių bet žemės plotų, kurios reikia tvarkyti ir mažinti užterštumą.
· Tvari mada. Galvojant apie motiną Žemė, reikėtų pagalvoti ar 5 poros batelių tikrai atneš laimę? Vos 25% greitosios mados drabužių pasiekia spintas, likę 75% tiesiog tampa atliekomis. Norėdami prisidėti prie ekologijos, turėtume rinktis geros kokybės ir tvarius drabužius, spintoje turėti tie drabužių kiek nešiojame, o jei norisi garderobą paįvairinti – suteikti šansą „antrųjų rankų“ rūbui.
Renginio organizatoriai doc. dr. Anželika Dautartė ir doc. dr. Algirdas Gavenauskas ragino puoselėti Žemę, juk ji – mūsų namai. „Žmogus – siekiantis pažinti, suprasti, keisti, o kartais tiesiog neliesti – nusipelno pagarbos. Simboliška, kad kovo 20 d. švenčiama ne tik Žemės, bet ir Laimės diena. Juk neturėdami Žemės – nebūtume laimingi. Minint šias simbolines šventes linkime, kad mums sektųsi ugdyti meilę, kad gerbtume ir niekada nebijotume tiesos, kad kovotume už tvarų, nevienadienį grožį, tvarų. Linkime tapti draugiškais, matančiais, girdinčiais ir nebijančiais reaguoti. Lai plazda ši vėliava“, – užbaigiant Žemės vėliavos kėlimo ceremoniją linkėjo renginio iniciatoriai ir vedėjai.
Tvarumas – ne tik Lietuvos, bet visos mūsų planetos ateitis. Puoselėkime tai, ką turime. Kurkime tvarią ateitį kartu.
