Miško gaisrų tyrimai Lietuvoje: ką atskleidžia mokslo ir gamtos sinergija?
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) lankęsis Pietų Ilinojaus universiteto (SIU) profesorius Charles Ruffner, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas dr. Michael Manton su kitais kolegomis atlieka mokslinį tyrimą, kuriuo siekiama ištirti Lietuvos miškų gaisrų istoriją ir pademonstruoti, kad medžiai gali papasakoti svarbią istoriją.
„Šią rugpjūčio mėnesio kelionę pavadinčiau pavasario kelionės, kuria aš, dr. M. Manton ir dar vienas kolega iš JAV pradėjome antrąjį gaisrų istorijos tyrimo etapą, tęsiniu. Aplankėme ir atrinkome kelias naujas miško teritorijas Anykščiuose, Kazlų Rūdoje, Varėnoje, Prienuose ir Dubravoje, kuriose yra matomų buvusio gaisro požymių, ir surinkome daugiau nei 150 naujų mėginių. Visą vasarą juos datavome, o dabar esu čia tam, kad atlikčiau kryžminį gaisrų datų ir pagal mėginius nustatytų gaisrų metų sutikrinimą – tai padės užtikrinti mūsų tyrimo rezultatų patikimumą. Juk visuomet gerai, kai sutikrinant rezultatus yra dar viena pora akių, padedančių užtikrinti teigiamą rezultatą – būtent tuo ir užsiimame laboratorijoje. Šios kelionės tikslas – kokybės užtikrinimas, kitaip tariant, mūsų duomenų rinkinio kokybės kontrolė ir tolesnis bendradarbiavimas tarp SIU ir VDU. Kelis ateinančius mėnesius su dr. M. Manton ruošimės pranešimui, kurį skaitysime Gamtinių regionų konferencijoje (angl. „Natural Areas Conference“), ir dirbsime prie būsimos publikacijos apie Lietuvos miško gaisrų istoriją naujai atrinktose teritorijose. Kartu norime pasiruošti ateičiai., planuojame į komandą įtraukti doktorantą arba doktorantę, taip pat norėtume aplankyti daugiau Lietuvos teritorijų ir įvertinti tyrimų galimybes. Savo pirmąjį tyrimą pradėjome nuo Dzūkijos nacionalinio parko. Ten surinktų mėginių pagrindu paskelbėme straipsnį miškingo kraštovaizdžio gaisrų istorijos tema. Dabar siekiame išplėsti savo tyrimą įtraukdami kitus Lietuvos regionus. Tikiuosi, kad ateinantį dešimtmetį toliau bendradarbiausime su dr. M. Manton ir sudarysime tikrai gerą visos Lietuvos gaisrų istorinę seką“, – teigė VDU ŽŪA viešėjęs SIU profesorius Ch. Ruffner.
Gaisras – natūralaus miško komponentas
Svečiuodamasis Lietuvoje profesorius pastebėjo, kad mūsų šalies miškai pasižymi gera būkle: medžiai atrodo sveiki, taip pat atkreiptas dėmesys į nemažą jų skaičių. „Žvelgiant iš šalies, miškas atrodo labai sveikai. Jis iš viršaus, skrendant virš teritorijos, atrodo nuostabiai. Vis dėlto, kaip amerikietį, mane stebina tam tikri dalykai, nes nevisiškai suprantu, kodėl šioje šalyje miškotvarkoje taikoma vienokia ar kitokia praktika. Bet juk natūralu, kad tarp regionų yra tam tikrų skirtumų kalbant apie miškotvarkos praktiką. 2017 metais įsimylėjau Lietuvą būtent dėl jos nuostabaus miško, kultūros, istorijos ir, žinoma, draugiškų santykių. Man atrodo, kad lietuviai turi stiprų ryšį su savo miškais. Pavyzdžiui, kintant klimatui, jaučiamas didėjantis susirūpinimas su gaisrais gamtoje susijusiais pavojais, padažnėjusiais gaisrais. Vis dėlto, mūsų tikslas yra išsiaiškinti, kokį vaidmenį miškų gaisrai Lietuvoje suvaidino praeityje. Žinoma, gaisrai ir šiuo metu atlieka tam tikrą vaidmenį, bet esu tikras, kad prireiks dešimtmečio, kol įtikinsime savivaldybes, ministeriją ir miškininkus, jog gaisras – tinkamas valdymo įrankis, ir kad miškų savininkai gali naudotis jų pačių sukeltu gaisru kaip priemone. Amerikoje taip pat turėjo praeiti nemažai laiko, kol pasikeitė požiūris. Šiais metais Ispanija, Portugalija, Vokietija, Čekijos Respublika ir Prancūzija susiduria su pragaištingais gaisrais gamtoje. Jų būta ir Lenkijoje. Panašu, jog šiuo metu Lietuvos tai neliečia“, – pastebėjo profesorius.
Kalbėdamas apie miško gaisrų ir bendro gaisringumo tendencijas ateityje, profesorius Ch. Ruffner iškėlė klausimą, ar prie to prisidėjo vien klimato kaita, o galbūt ir netinkama miškotvarka. „Manyčiau, kad tai yra abiejų veiksnių sąveikos rezultatas, nes į gaisrą pas jus žiūrima kaip į gamtinį kraštovaizdžio sutrikdymą, tad slopinamas bet koks gaisras – tokia praktika vyravo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Dėl klimato kaitos ir Europoje taikomų miškotvarkos praktikų stebime situaciją, kai reguliariai turėję vykti gaisrai neįvyko, todėl miške susikaupė daug degių nuokritų (kuro). O dabar kyla potencialiai aukštos rizikos gaisrai. Problema nėra tai, kad kyla daugiau gaisrų, o tai, jog gaisrai tapo labiau pražūtingi. Juk jau 6 dešimtmečius vykdant efektyvią gaisrų kontrolę, miške susikaupia didelės degių nuokritų atsargos. Kilus gaisrui, vietoje įprastos situacijos, kai gaisras apsiribotų tik pomiškiu, susiduriama su katastrofiniu gaisru. Manau, kad šiuo metu sąlygos skiriasi, nes jas veikia ir miško degių nuokritų sankaupos. Gali prisidėti ir tai, kad šiuo metu miškas yra kiek sausesnis, taigi sunku visiškai užtikrintai teigti, kuri iš priežasčių yra lemiama“, – kalbėjo Ch. Ruffner.
„Ir, žinoma, praktiškai neįmanoma lyginti pietinės ir šiaurinės Europos dalių, nes skiriasi tiek miškų tipai, tiek klimatas“, – pridūrė VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete mokslinius tyrimus vykdantis dr. M. Manton.
Pokalbio metu profesorius Ch. Ruffner pademonstravo vieną iš mėginių – ugnies pažaidos plokštelę, t. y. gabaliuką medžio, mėginį, paimtą iš gyvo medžio. Profesorius paaiškino: „Medis vis dar gyvas, bet pažiūrėję į mėginį, galime pastebėti negyvą vietą. Šiuo atveju gaisras įvyko 1947 metais, bet viso medžio nepražudė. Žuvo tik tam tikra augančio audinio dalis. Bėgant laikui, medis gyja ir auga, o žaizda atsiduria po naujais sluoksniais. Pagal šią ugnies pažaidą ir tris rieves galite sužinoti, kas vyko miške gaisrų ir klimato aspektu. Medžiai – puikūs pasakotojai. Istorija rašoma jų rievėse. O visa tai datavus, galima išsiaiškinti, koks yra gaisrų sezoniškumas, santykinis gaisrų dažnis. Taip pat galima nustatyti, ar tai lėmė klimatas, ar žmogaus veikla.“
„Savo pirmojo tyrimo Dzūkijoje metu nustatėme, kad tokią „turtingą“ gaisrų istoriją lėmė kultūrinio pobūdžio įvykiai, tokie kaip Pirmasis ir Antrasis pasaulinis karas bei sovietmetis“, – teigė dr. M. Manton.
Profesorius Ch. Ruffner tiria miško gaisrų istoriją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. „Pagrindinė mano mokslinių tyrimų teritorija yra Šiaurės Amerika. Bet man išties pasisekė, kad turėjau galimybę dirbti ir tokiose vietose kaip Dominikos Respublika bei Afganistanas. Įdomu, kad praktiškai visur, kur esu dirbęs, gaisras buvo natūralaus miško komponentas. Kai kur jis buvo labiau dažnas, kitur – mažiau, bet visuose kraštovaizdžiuose jis buvo nulemtas gamtos“, – pasakojo profesorius.
Anot mokslininko, tyrinėjant miško gaisrų istoriją laukia nemažai darbo, kuriam reikia ypatingo atidumo. „Tai yra didelis procesas, kurį su dr. M. Manton pradėjome nuo supratimo formavimo. Reikia suprasti teritorijos ekologiją, nes vieta, topografinės charakteristikos, klimato sąlygos, gruntas ir turi įtakos gamtos natūralaus miško sutrikdymui. Nors negalima paneigti ekosistemos gamtinio komponento, žmogiškasis veiksnys taip pat skatina gaisrų kilimą. Lietuvoje gaisrus sukelia žaibai arba žmonės, ir šios sąveikos tyrimas yra išties labai įtraukiantis procesas“, – teigė Ch. Ruffner.
Kelis dešimtmečius trunkanti universitetų partnerystė
„Turbūt neturėčiau taip kalbėti per interviu, bet sprendimas apsilankyti Lietuvoje buvo beveik spontaniškas. Atvirai kalbant, Lietuva nebuvo tarp mano numatytų šalių. Vis dėlto, VDU ir Pietų Ilinojaus universitetą siejo įdomūs ilgamečiai santykiai. Pirmojo dešimtmečio pradžioje mano kolega, dr. Andrew Carver, turėjo doktorantą iš Lietuvos“, – sakė profesorius.
Pietų Ilinojaus universiteto ir VDU partnerystė tęsiasi jau kelis dešimtmečius. „Pastaruoju metu universitetų bendradarbiavimas suaktyvėjo. 2017 metais VDU ŽŪA profesorius dr. Gediminas Brazaitis su dviem doktorantais buvo pakviesti į Pietų Ilinojaus universitetą ir dalyvavo miškotvarkos vasaros mokykloje. Vėliau atsirado galimybė apsilankyti Lietuvoje ir VDU pagal ERASMUS programą. Šie vizitai padėjo mums pakloti stiprų pamatą bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir studijų srityje. Taigi, turėjau žinių apie Lietuvos miškininkystę, bet neturėjau su ja jokių tiesioginių sąsajų, kol 2016 metais Pietų Ilinojaus universitete apsilankė prof. dr. G. Brazaitis. Jau kitą pavasarį, 2017 metais, pirmą kartą atvykau į Lietuvą. Jaučiausi taip, lyg mano galvoje buvusi migla būtų išsisklaidžiusi, ir įsimylėjau Lietuvą. Mes sukūrėme tikrai puikius darbinius santykius. Planuoju tęsti bendradarbiavimą su Lietuva ir VDU ateinantį dešimtmetį, nes tai yra puiki terpė dirbti dėl esančių išteklių. Žmonės noriai bendradarbiauja tiriant Lietuvos gaisrų istorijos ir tvarios miškotvarkos temą“, – teigė prof. Ch. Ruffner.
„Atvykus profesoriui Ch. Ruffner, visi įtikinėjo vykti į Dzūkiją, nes ji pasižymi sausu pušynų kraštovaizdžiu. Taigi, mūsų gaisrų istorijos tyrimo pradžioje tikslinė teritorija buvo Dzūkija. Bet kartu kartografavome miškų teritorijas pagal tipą, kad įvertintume dirvožemio drėgnumą ir derlingumą – taip gaunamas gamtinių gaisrų dažnio rodiklis ir išsiaiškinama, kaip dažnai turėtų vykti gaisrai. Taigi, tuo pat metu žiūrėjome į sausiausias miškų teritorijas ir kitose Lietuvos vietovėse, nes būtent jos turėtų pasižymėti „turtingiausia“ gaisrų istorija. Turėjome kelias tikslines teritorijas. Šiais metais paskelbėme savo pirmąjį straipsnį. Profesorius Ch. Ruffner buvo vienas pagrindinių pranešėjų ir dalyvavo ekspertų grupėje Baltijos miškų gaisrų konferencijoje, vykusioje 2021 m. pavasarį „Naturalit Life“ projekto rėmuose“, – kalbėjo dr. M. Manton.
„Prie šio nuotolinio renginio prisijungė daugiau nei 500 žmonių iš viso pasaulio. Tai buvo didžiausias renginys, viena didžiausių konferencijų miškų gaisrų tema, kurioje esu dalyvavęs. 2019 metais turėjome susitikimą Dzūkijoje gaisrų temai aptarti, kurio metu buvo suburta 75 miško pramonės atstovų. Mes toliau plėtojame savo bendradarbiavimo ir mokslinių tyrimų tinklą“, – pridūrė profesorius Ch. Ruffner.
Profesorius į Lietuvą atvyko balandžio mėnesį pagal ERASMUS programą, su juo taip pat atvyko ir vienas iš miškų savininkų iš JAV Brian Van Winkle, kuris finansavo savo kelionę iš nuosavų lėšų. Šiuo metu dr. M. Manton gavo ERASMUS finansavimą ir galės apsilankyti pas prof. Ch. Ruffner Pietų Ilinojaus universitete šių metų spalį.
Studentų susidomėjimas miškingu kraštovaizdžiu auga
Anot prof. Ch. Ruffner ir dr. M. Manton, mokslo bendruomenės susidomėjimas miško gaisrų istorijos tyrimais nuolat auga. „Pietų Ilinojaus universitete pakankamai intensyviai dėstau gaisrų tema – ja domisi nemažai studentų. Vis dėlto, pastarųjų metų pasaulio įvykiai pakoregavo mokslininkų planus“, – teigė mokslininkai.
„COVID-19 ir įvykiai Ukrainoje labai apsunkino sąlygas. 2021 metais Lietuvoje profesorius Ch. Ruffner turėjo vadovauti dviejų savaičių vasaros stovyklai, į kurią planavo atvykti 15–20 studentų iš Pietų Ilinojaus universiteto, tačiauji buvo atšaukta dėl COVID-19. 2022 metais planuota vasaros stovykla atšaukta Rusijai užpuolus Ukrainą ir kylant įtampai Europoje. Sieksime, kad ši stovykla vėl įvyktų. Vien faktas, kad pavyko organizuoti dviejų studentų grupių atvykimą čia, nors stovykla buvo atšaukta, rodo, kad jie domisi Lietuva ir jos miškingu kraštovaizdžiu. Vis dėlto, viskas priklauso nuo finansavimo. Be abejo, studentams yra ką pamatyti ir ko išmokti Lietuvoje. Viliamės, kad spalį mums pavyks vėl sužadinti Pietų Ilinojaus universiteto studentų susidomėjimą Lietuva ir VDU, ir tuomet galėsime planuoti kitą vasaros mokyklą“, – pridūrė dr. M. Manton.
„Tęsdami savo mokslinį tyrimą bei atlikdami medžio rievių augimo tyrimą laike, norėtume sukurti VDU dendrochronologijos laboratoriją. Šiuo metu taip pat nagrinėjame galimybę įsteigti jungtinio magistro ir doktorantūros kandidatų pozicijas. Tai padės užtikrinti ilgalaikį studijų programos įgyvendinimą čia, VDU, ir įtvirtinti šį universitetą pasaulio žemėlapyje. Žinoma, universitetas jau yra žemėlapyje, bet ne dendrochronologijos tyrimų žemėlapyje“, – teigė prof. Ch. Ruffner.
„Būsimi doktorantūros kandidatai turėtų susisiekti su prof. Ruffner ar manimi. Tikimės, kad profesoriui pavyks apsilankyti VDU per tikslines atostogas“, – atskleidė dr. M. Manton.
