Moderni ekologinė žemdirbystė be mokslo indėlio neįsivaizduojama
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto Agroekologijos centro vadovas doc. dr. Juozas Pekarskas
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos VšĮ „ASU mokomasis ūkis“ agronomas Henrikas Oertelis
ES skatinamas ekologinis ūkininkavimo būdas laikomas viena sėkmingiausių aplinkosauginių priemonių, taikomų šiuolaikiniame žemės ūkyje. Vartotojai taip pat vis labiau ima vertinti ekologišką maistą, suprasdami jo teigiamą poveikį sveikatai. Todėl ekologiškos produkcijos poreikis auga ir augs, o jos pasiūla, deja, neįstengia patenkinti paklausos. Tam, kad sektorius plėstųsi sparčiau ir gamintojams neštų pajamas, būtinas nuoseklus žemės ūkio verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Šį teiginį iliustruojantis pavyzdys – iki šiol sėkmingai veiklą plėtojantis vienas pirmųjų Lietuvoje įkurtų ekologinių ūkių.
Ekologinių idėjų Lietuvoje pradžia: nuo skepsio iki pirmojo Agroekologijos centro Baltijos šalyse
Pirmosios žinios apie ekologinę žemdirbystę po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalies ūkininkus pasiekė iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) (tuo metu Lietuvos žemės ūkio akademija). Akademijoje tuo metu kūrėsi ir sėkmingai iki šiol tebegyvuoja ekologinio ūkininkavimo idėjų židinys, kuris leido šias idėjas įžiebti visoje Lietuvoje.
1995 m. su Švedijos mokslininkų pagalba ekologinio žemės ūkio vystymui ir plėtrai Lietuvoje skatinti VDU ŽŪA buvo įkurtas Agroekologijos centras. Baltijos šalyse tai buvo pirmasis tokio pobūdžio centras, kuris sėkmingai savo veiklą vysto ir iki šiol.
Praktinei ekologinei žemdirbystei ir mokslinių tyrimų vystymui 1997 m. VDU ŽŪA įsteigtas ekologinės gamybos ūkis. Jam universiteto Mokomojo ūkio teritorijoje buvo paskirtas 25 ha žemės sklypas (šiuo metu ekologiškai ūkininkaujama 22 ha plote). Tais pat metais pradėtas įgyvendinti perėjimo iš įprastinės žemdirbystės sistemos į ekologinę planas, o 1999-aisiais sertifikavimo įstaiga “Ekoagros” ūkiui suteikė ekologinės gamybos ūkio statusą.
Ekologinę gamybą jame nuo veiklos pradžios iki šiol vykdo VDU ŽŪA Mokomojo ūkio darbuotojai, o Agroekologijos centro mokslininkai atlieka ilgalaikius mokslinius tyrimus, nes be glaudaus gamybininkų ir mokslininkų bendradarbiavimo būtų sunku išsivaizduoti sėkmingą ekologinio ūkio veiklą.
VDU ŽŪA ekologiniame ūkyje buvo kuriamos ir išbandomos įvairios ekologinio ūkininkavimo inovatyvios technologijos, kurios išplito po visą Lietuvą. Tiesa, per ketvirtį amžiaus būta ir skeptikų, kurie ekologinio ūkininkavimo modelį Lietuvoje piešė tamsiomis spalvomis. Tačiau pavyko įrodyti, kad mūsų šalies sąlygomis galima sėkmingai vystyti ekologinę gamybą.
Ekologinio ūkio stuburas – tinkamai parinkta sėjomaina
Ekologinio ūkio šeimininkas visų pirma turi gerai pažinti savo laukų dirvožemius ir žinoti jų agrochemines savybes. Tam reikia atlikti dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus. Šie tyrimai būtini prieš pereinant į ekologinį ūkininkavimą, vėliau – kas penkeri metai.
VDU ŽŪA Ekologinės gamybos ūkyje sukaupta patirtis leidžia teigti, kad be organinių trąšų (mėšlo, komposto ir t. t.) labai sunku išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą. Iš pradžių viename sėjomainos lauke nebuvo naudojamos organinės trąšos. Pastebėta, kad dirvožemyje dėl to pradėjo mažėti humuso (organinės anglies) kiekis. Sėjomainos lauke, kuriame organines trąšas naudotos, humuso kiekis nuolat didėjo. Po šių eksperimentų visame ūkyje pradėtos naudoti organinės trąšos, ir dirvožemyje pradėjo kauptis humusas. Taip pat pastebėta, kad mėšlo naudojimas sėjomainoje negarantuoja teigiamo fosforo ir kalio balanso, judriojo fosforo ir kalio kiekis dirvožemyje pradėjo mažėti. Todėl būtina be organinių trąšų naudoti ir sertifikuotas, ekologinei gamybai skirtas mineralines fosforo ir kalio trąšas. Tik turtingame maisto medžiagomis dirvožemyje galima tikėtis išauginti didelius, geros kokybės derlius. Ir priešingai – maisto medžiagų dirvožemyje trūkumas daro neigiamą įtaką produkcijos kokybei, o ekologiško ūkininkavimo atveju produkcijos kokybei privalo būti skiriamas ypač didelis dėmesys, nes nuo kokybės priklauso produkcijos supirkimo kaina, o kartu ir gaunamos pajamos. Kokybei pagerinti labai padeda skystos organinės trąšos ir biologiniai preparatai, naudojami augalų vegetacijos metu. VDU ŽŪA Agroekologijos centro mokslininkų iniciatyva pirmą kartą Lietuvos žemės ūkio istorijoje tokie preparatai buvo įvežti į mūsų šalį ir išbandyti. Šiuo metu jie masiškai naudojami ne tik ekologinėje, bet ir intensyvioje gamyboje. Nemažai jų vėliau buvo sukurta ir pačiame Agroekologijos cente. Šiuo metu tokie produktai sėkmingai gaminami Lietuvoje ir eksportuojami į įvairias pasaulio šalis.
Kitas labai svarbus veiksnys ekologinės gamybos sėkmei – tinkamos sėjomainos pasirinkimas. Ji sudaroma atsižvelgiant į ūkio dirvožemio granuliometrinę sudėtį ir agrochemines savybes bei nuo ūkio specializacijos. Tai – viena sudėtingiausių problemų, nes nuo tinkamos sėjomainos taip pat priklauso ir pasėlių piktžolėtumo, atsparumo klausimai.
Veiklos pradžioje VDU ŽŪA ekologinio ūkio 25 ha plote buvo įgyvendintos dvi sėjomainos, plotą padalijus į dvi dalis.
I sėjomaina: 1) žieminiai migliniai javai; 2) vasariniai migliniai javai su daugiamečių žolių įsėliu; 3) pirmųjų naudojimo metų daugiametės žolės; 4) antrųjų naudojimo metų daugiametės žolės.
II sėjomaina: 1) žieminiai migliniai javai; 2) vasariniai migliniai javai; 3) ankštinių – miglinių javų mišinys sėklai; 4) vasariniai migliniai javai su daugiamečių žolių įsėliu; 5) pirmųjų naudojimo metų daugiametės žolės; 6) antrųjų naudojimo metų daugiametės žolės.
Valdyti rizikas padeda inovacijos
Per ilgus ekologinio ūkininkavimo metus sėjomainos augalų sudėtis kito, bet jos sudarymo principas išliko tas pats. Vieną kartą per sėjomainą po daugiamečių žolių, prieš žieminių kviečių sėją, tręšiama kraikiniu mėšlu vidutine 34 t/ ha norma. Auginant žieminių kviečių veislę ‘Sailor’ 2019 –2020 metais buvo gautas net 5,72 – 6,98 t/ ha grūdų derlius.
Ekologinės gamybos ūkiuose leidžiama naudoti tik tokią sėklinę medžiagą, kuri yra išauginta ekologinės sėklininkystės ūkiuose. Iki šiol buvo galima su specialiais sertifikavo įstaigos „Ekoagros“ leidimais sėklinę medžiagą įsigyti ir iš intensyvios gamybos sėklininkystės ūkių. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam ES ekologinės gamybos reglamentui, ekologiniuose ūkiuose bus galima sėti tik sertifikuotą ekologišką sėklą (jei nebus taikomas pereinamasis periodas). VDU ŽŪA Ekologinės gamybos ūkis kartu yra ir sertifikuotas ekologinės sėklininkystės ūkis, kuriame auginamos varpinių ir ankštinių javų bei daugiamečių žolių sertifikuotos sėklos.
Ekologinėje gamyboje nemaža problema yra pasėlių piktžolėtumas. Norintieji pradėti ūkininkauti ekologiškai ar pereiti į ekologinį ūkininkavimą, turi gerai pažinti savo ūkio laukuose augančius segetalinės floros augalus, t. y. piktžoles, ir išmanyti jų biologiją. Tai gerokai palengvins pasėlių piktžolėtumo problemos valdymą. VšĮ „ASU mokomojo ūkio“ ekologinės gamybos ūkyje nuo pat pradžios pasėlių piktžolėtumo problema sprendžiama naudojant kelias efektyvias priemones. Tai – tinkamos sėjomainos pasirinkimas, efektyvi žemės dirbimo sistema ir tankaus pasėlio suformavimas, kuomet kultūriniai augalai patys nustelbia piktžoles.
Ekologinio ūkininkavimo pradžioje daug kam kildavo klausimų, kaip be sintetinių apsaugos priemonių įmanoma išvengti augalų ligų ir kenkėjų. Tačiau su VDU ŽŪA mokslininkų pagalba ši problema buvo išspręsta. Paaiškėjo, kad paslaptis slypi tinkamai pasirinktoje sėjomainoje – negalima atsėliuoti tų pačių augalų, nes tai skatina ligų ir kenkėjų išplitimą. Ir priešingai – kuomet sėjomainoje auginami augalai, kuriems nebūdingi panašūs kenkėjai ir ligos, valdyti jų išplitimą nėra sudėtinga, nes pačioje agroekosistemoje vyksta savireguliacijos procesai. Todėl nė vienais ekologinio ūkininkavimo metais VDU ŽŪA ekologinės gamybos ūkyje nebuvo vienos ligos ar vienos rūšies kenkėjų masinio išplitimo.
Pastebėta, kad tik ekologiniame ūkyje peri putpelės (Coturnix coturnix), pasimaitinti esamais augalų kenkėjais atskrenda rudagalvių kirų (Larus ridibundus) pulkeliai.
Veiklos prioritetas – žinių sklaida
VDU ŽŪA Agroekologijos centro mokslininkai vykdo ilgalaikio ekologinio ir intensyvaus ūkininkavimo įtakos agroekosistemai tyrimų programą, kuri tęsiasi jau 26 m. Tai ilgalaikių ir fundamentalių tyrimų ekologinio ūkininkavimo srityje programa, kuri yra svarbi ne tik Lietuvai. Įgyvendinant programą buvo įrengta dvylika 100 kv. m ploto monitoringinių stacionarių dirvožemio aikštelių VDU ŽŪA ekologinės gamybos ūkio dviejų sėjomainų laukuose bei šešios 100 kv. m ploto monitoringinės stacionarios dirvožemio aikštelės VDU ŽŪA intensyvios gamybos Mokomojo ūkio dviejuose sėjomaininiuose laukuose. Ekologiniame ūkyje taip pat įrengta demonstracinė reguliuojamo drenažo sistema.
VDU ŽŪA Agroekologijos centro mokslininkai intensyviai vykdo konsultavimo veiklą. Ekologinės gamybos ūkis yra pagrindinė šios veiklos bazė. Per daugiau nei trisdešimt veiklos metų ekologinio ūkininkavimo srityje sukaupta daug žinių, kurios mokymų, seminarų, mokslinių konferencijų metu perduodamos ūkininkams ir plačiajai visuomenei. Mokslininkai taip pat aktyviai dirba Ekologinio ūkininkavimo pagrindų mokymuose, ekologinis ūkis tampa šių mokymų praktine baze Kauno regione.
Ekologinio ūkio bazėje atliktų mokslinių tyrimų pagrindu yra parengta ir apginta ne viena mokslų daktaro disertacija. Čia mokomųjų praktikų metu mokomi studentai, nes be gilių žinių šios srities žinių sunku išsivaizduoti ekologinio ūkininkavimo ateitį Lietuvoje ir visoje Europoje.
VDU ŽŪA Ekologinės gamybos ūkio lankytojai sunkiai patiki, kad jame ūkininkaujama ekologiškai, nes šio ūkio pasėliai menkai tesiskiria nuo auginamų intensyvios gamybos ūkiuose. Ir tai – reikšmingas VDU ŽŪA Mokomojo ūkio darbuotojų ir Agroekologijos centro mokslininkų ilgamečio bendradarbiavimo įvertinimas.
VDU Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio ekologinės gamybos ūkio schema
