Nauja karjeros kryptis: kokybiškas gyvenimas ir dideli atlyginimai į regionus kviečia talentus
Kokybiškos gyvenimo ir darbo sąlygos, dažnai reikšmingai didesni atlyginimai, švarus oras, prabanga laiką, kurį gaištumėte stovėdami spūstyse, iškeisti į pasivaikščiojimą gamtoje – tai tik keli iš daugelio Lietuvos regionų privalumų, siūlomų čia kviečiamiems dirbti specialistams. Darbo rinką kasmet papildo gausus būrys Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) aukštos kompetencijos profesionalų, o savivaldybės aktyviai dirba, siekdamos atliepti rinkos poreikius ir į regionus pritraukti jaunus, veržlius ir šiuolaikiškai mąstančius kvalifikuotus darbuotojus.
Kokių specialistų regionuose stinga labiausiai?
Išsilavinusių specialistų pritraukimas dirbti ir gyventi į regionus jau kuris laikas yra tapęs itin aktualia tema – technologijų plėtra ir šiuolaikinės inovacijos lemia nuolatinį modernių kompetencijų poreikį. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento (LSA) Audriaus Klišonio teigimu, regionuose stinga agronomijos, miškininkystės, inžinerijos, bioekonomikos srities profesionalų. Itin trūksta ir medikų, mokytojų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų, kultūros srities darbuotojų. Ir tai – tikrai ne baigtinis sąrašas.
„Konkurencija tarp savivaldybių yra nemaža. Pasikeitus jaunų specialistų atvykimo į regionų savivaldybes skatinimo tvarkai, matomi teigiami pokyčiai. Tačiau naujų, veržlių, šiuolaikiškai mąstančių darbuotojų savivaldybėms vis dar itin reikia. Iš valstybės pagalbos jaunoms šeimoms, atvykstančioms į regionines savivaldybes, tvarkos išimtos didžiosios žiedinės savivaldybės. Manome, kad tai turės didesnę paskatą specialistams vykti dirbti ir gyventi į mažesnes savivaldybes. Taip pat pridėtas dar vienas instrumentas, kuriuo savivaldybės gali remtis – visa jaunų specialistų eilė gali pasistumti į vienos ar kitos savivaldybės pusę, priklausomai nuo to, kiek pati savivaldybė finansiškai prisideda prie šeimų įsikūrimo – pavyzdžiui, įsigyjant būstą“, – teigia A. Klišonis.
Regionai turi ką pasiūlyti: kokybiškos darbo ir gyvenimo sąlygos, konkurencingi atlyginimai
Ne paslaptis – didelį vaidmenų išsilavinusių specialistų pasirinkimui gyvenimą kurti regionuose, atlieka socialinė aplinka, gyvenimo kokybė, darbo sąlygos ir atlyginimas.
„Kiekvieno poreikiai skirtingi. Yra žmonių, pripratusių gyventi mieste. Yra žmonių, kuriems reikia erdvės, žalumos, kokybiškesnių gyvenimo ir aplinkos sąlygų – jie renkasi regionus. Regionuose yra tikrai daug privalumų – švaresnė erdvė, laiko sąnaudų taupymas išvengiant kamščių, vaikai turi galimybę dalyvauti įvairiose popamokinėse veiklose. Lyginant su didžiaisiais miestais, regionų privalumas yra ir tai, kad atstumai tarp darbo, ugdymo įstaigų yra pakankamai nedideli, tad tėvai, veždami vaikus į ugdymo įstaigas, išvengia didelių atstumų ir neturi gaišti spūstyse. Regionuose apstu ir renginių, kultūros programų. Savivaldybės skiria daug dėmesio ir deda dideles pastangas, kad regionai būtų dar labiau patrauklūs tiek dirbti, tiek gyventi. Taip pat nemažoje dalyje regionų esant dideliam kvalifikuotų specialistų poreikiui, atlyginimai dažniausiai būna gerokai didesni“, – patrauklios darbo ir gyvenimo aplinkos privalumus vardija Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
„Savivaldybėms reikia VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų kvalifikuotų specialistų. Matome, kad, pavyzdžiui, tokioms sferoms kaip melioracija, šiuo metu nėra skiriamas toks dėmesys, kokio reikia. Tai yra be galo didelis turtas, esantis po žeme. Ūkininkams ir verslui norint suteikti geresnes sąlygas, reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat nemaža dalis savivaldybių dažnai turi klausimų rengiant kelių, inžinerinės infrastruktūros projektus. Tai yra sferos, kuriose Lietuvos savivaldybių asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija turi ir gali turėti dar daugiau sąlyčio taškų. Džiaugiamės, kad Akademijos alumnai yra itin aktyvūs regionuose – moksleiviams pristatydami VDU Žemės ūkio akademiją jie įvardija studijų programų privalumus ir kvalifikuotų, perspektyvių specialistų poreikį darbo rinkoje. Kuo daugiau informacijos, žinių ir bendravimo tarp Akademijos ir ugdymo įstaigų, tuo yra didesnė tikimybė pasiekti mūsų visų norimą rezultatą“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventų indėliu kuriant aukštosios mokyklos, ugdymo įstaigų ir darbo rinkos sinergiją džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis
Aukštos kompetencijos specialistų žinios – aukso vertės
Pasak pašnekovo, ūkininkams, turintiems didelius dirbamosios žemės plotus, užsiimantiems maisto produktų auginimu, kvalifikuotų agronomų suteikiamos žinios yra aukso vertės. Šiuolaikinės technologijos reikalauja itin daug žinių – apie augalus, jų tręšimą, įvairias sistemas, kurios leidžia užauginti gerokai kokybiškesnį ir didesnį derlių.
„Valstybinių miškų urėdija taip pat nuolat išreiškia išsilavinusių specialistų poreikį. Įvykus Valstybinių miškų urėdijos sustambinimui, nemaža dalis garbaus amžiaus specialistų išėjo į užtarnautą poilsį. Norisi, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų tokių specialistų, į kuriuos būtų galima atsiremti. Jeigu klimatą norime įtakoti pozityviai ir neturėti kataklizmų, turime galvoti, kaip gali keistis mūsų gyvenamoji aplinka. Turint pakankamai specialistų, kurie gali kompetentingai priimti sprendimus, mūsų aplinka bus gerokai tvaresnė“, – teigia A. Klišonis ir priduria, kad aukštos kompetencijos specialistai visuomenei gali padėti atlikti namų darbus, kad klimatas nešiltų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento teigimu, inžinerijos krypties specialybės šiuo metu yra vienos paklausiausių. „Dabartinės Vyriausybės ambicijos yra tikrai didelės, siekiant į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gamybos. Būtent gamyba yra stabilus būdas pritraukti ir išlaikyti dirbančius žmones, vidaus produktą kurti itin tvariai. Be inžinerijos krypties specialybių to neįmanoma padaryti. Požiūris į tokių specialistų rengimą yra stiprus, tačiau turėtų stiprėti dar labiau“, – sako A. Klišonis.
Pašnekovo teigimu, ekonomikos ir finansų ugdymas mokyklose – tema, vis dar reikalaujanti įdirbio. Finansinio raštingumo poreikis aktualus ne tik moksleiviams, jis žmogų lydi visą gyvenimą. „Siekiant didesnio tobulėjimo ir tam, kad žmonės galėtų labiau įtakoti savo finansinę būklę, prognozuoti ir atlikti veiksmus, kuriant savo finansų sistemas, reikalingas ekonominis mąstymas, finansų srities žinios. Sakoma, kad pagaminti galima viską, o pagaminus reikia atlikti dar vieną veiksmą – parduoti tinkama kaina. Stingant žinių, to padaryti nėra įmanoma. Dažnai vadovų komandose yra finansininkas, ekonomistas, techniniai specialistai, kurie gali padėti priimti sprendimus. Tad natūralu, kad tokių specialistų poreikis nuolat auga“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir priduria, kad įmonės, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, dažnai pasiekia ženkliai didesnių rezultatų negu tos įmonės, kuriose tokių darbuotojų stinga.
VDU ŽŪA absolventų bagaže – teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai
Atliepdama darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija ugdo aukštos erudicijos, šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių, inžinerijos mokslų profesionalus. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia, kad Akademija studentams siekia suteikti ne tik aktualias teorines žinias, bet ir praktinių įgūdžių. „Siekdama užtikrinti, kad studentai įgytų realią patirtį ir gebėjimus, reikalingus sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, VDU ŽŪA bendradarbiauja su įvairiomis agroverslo įmonėmis, organizacijomis ir institucijomis. Įgytos teorinės ir praktinės žinios išsilavinusiems specialistams padeda kurti karjerą, kartu prisidedant prie šalies ekonominės gerovės ir socialinės pažangos“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.
Anot prof. dr. A. Miceikienės, šiuolaikiniai iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimas prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba profesorė.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Atliepiant darbo rinkos poreikius – naujos studijų programos
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad pokyčius išgyvenančiam pasauliui reikia specialistų su naujomis kompetencijomis. „Jeigu seniau užtekdavo ruošti informatikus, inžinierius, ekonomistus, dabar kalbame apie tai, kad visų šių sričių žinias turi turėti vienas žmogus, dabar būtinos tarpdisciplininės kompetencijos. Ruošiame visai naujas studijų programas ir atnaujiname jau turimas, kad būsimi absolventai būtų pasirengę dirbti ateities darbo rinkos sąlygomis“, – pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA kanclerė.
Šiais metais VDU ŽŪA pristato naują bakalauro studijų programą – Vandens inžinerija, kuri suteiks žinias ir gebėjimus, kaip kompleksiškai spręsti vandens išteklių valdymo, aplinkosaugos, inžinerinius ir ekonominius uždavinius bei kurti darnius sprendimus aplinkos inžinerijoje.
Naujiena pristatoma ir magistrantūros studijose – siūloma anglų kalba dėstoma dvigubo diplomo studijų programa Akvamatika, apjungianti inžinerijos ir gamtos mokslus. Programa skirta parengti aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, gebančius spręsti praktines vandentvarkos problemas, analizuoti ir modeliuoti natūralius vandens reiškinius ir inžinerinius procesus pasitelkiant naujausias technologijas.
Anot VDU ŽŪA kanclerės, siekiant, kad studentus ruoštų ir mokslinius tyrimus atliktų geriausi specialistai, kviečiami mokslininkai ir iš užsienio. „Tarptautiškumo aspektas labai svarbus – ne tik kviečiame užsienio mokslininkus atvykti pas mus, bet ir siekiame, kad kuo daugiau VDU ŽŪA darbuotojų keltų kvalifikaciją ir tobulintųsi užsienyje, o grįžę dalintųsi patirtimi su kolegomis“, – pastebi pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad atvirumas dialogui ir bendradarbiavimas vietiniu bei tarptautiniu lygmeniu užtikrina greitesnį progresą ir bendrų tikslų siekimą.
VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi aprėpiant žemės, miškų, vandens išteklių, inžinerijos, verslo ir vadybos sritis, nes visos jos glaudžiai susijusios su strateginiu valstybės siekiu vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grindžiamą ekonomikos šaką. VDU Žemės ūkio akademija, būdama plačios aprėpties VDU dalimi, suteikia galimybę mokytis ir daugiau nei 30-ies užsienio kalbų. Studentai taip pat turi galimybę pasinaudoti išskirtine gretutinių studijų galimybe, nes VDU gretutinės studijos suteikia laisvę papildyti savo kompetencijų rinkinį pagal asmeninius studentų poreikius. Studijuodami pasirinktą pagrindinę studijų programą, studentai gali rinktis ir bet kurią kitą gretutinę studijų programą, kurią baigus išduodamas gretutinių studijų pažymėjimas. Toks plačios aprėpties kompetencijų derinys atveria dar platesnes karjeros perspektyvas.
