Pasirinkę šias studijų kryptis, neretai nustemba – modernios laboratorijos, dronai ir dirbtinis intelektas tampa studentų kasdienybe
Daug kalbant apie ateities iššūkių sprendimą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai atkreipia dėmesį, kad iš laboratorijų į praktikų rankas perleistos šiuolaikinės technologijos jau pakeitė žemės ūkio ir su juo susijusius sektorius. Inovatyvios technologijos jau ne tik laukuose ir miškuose dirbančioje technikoje, bet ir vartotojų kasdienybėje – VDU Agroinovacijų centre iš augalinių žaliavų kuriami sveikatai palankesni produktai. Prie pokyčių prisideda ir dirbtinio intelekto atvertos naujos galimybės. Mokslininkai toliau tobulina jau sukurtas technologijas ir kuria naujus efektyvesnius, tvaresnius, žmogaus sveikatai bei aplinkai palankesnius sprendimus.
Agronomijos inovacijos – resursų taupymui ir gamtos saugojimui
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį į agronomijos srities žemės ūkio inovacijų galimybes. „Agrosektorius nuolat kinta ir prisitaiko prie įvairių iššūkių. Keičiantis aplinkai ir besikeičiant ūkininkavimo praktikoms, šiame sektoriuje taip pat pastebimi pokyčiai. Naujos technologijos industrijoje daugeliu atvejų padeda pagerinti produkcijos kokybę, efektyvumą, mažinti išlaidas ir valdyti poveikį aplinkai. Automatizuota technika, kurioje integruoti dirbtinio intelekto sprendimai, dronai, tręšimo, purškimo žemėlapiai naudojant GPS sistemas – tai tik keletas pavyzdžių, kaip technologijos keičia žemės ūkį, vis labiau palengvinant žmogaus darbą, didinant produktyvumą, tačiau tuo pačiu ieškant sprendimų, kaip puoselėti santykį su gamta“, – apie naujų technologijų galimybes kalba VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė.
„Taikant išmanias technologijas, ūkininkavimas tampa tvaresnis, į trąšų, augalų apsaugos priemonių atiduodama tiksliai pagal poreikį. Ūkininkai daugiau dėmesio skiria aplinkai draugiškų technologijų taikymui, minimaliam pesticidų ir trąšų naudojimui, dirvožemio ir vandens išsaugojimui. Dauguma ūkininkų vis dažniau naudoja skaitmeninius įrankius derliaus prognozavimui, derliaus nuėmimo optimizavimui ar kitoms veikloms“, – agrosektoriaus ir agronomijos pokyčius vardija doc. dr. A. Adamavičienė.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė
Mokslininkė pastebi, kad keičiantis visam agrosektoriui reikia vis daugiau su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti specialistų – žmogiškieji ištekliai itin svarbūs naujų technologijų diegimui ir efektyviam darbui.
Laboratorijose – beatliekės gamybos technologijos naujų sveikesnių maisto produktų kūrimui
Daug pokyčių vyksta ir augalinių žaliavų apdirbimo bei sveikatai palankių produktų kūrimo srityje. VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pasakoja, kad VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose aktyviai vyksta mokslo tyrimai bei modernizuojamas studijų procesas. Neseniai atidaryto VDU Agroinovacijų centro laboratorijose jau vykdoma Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikla – maisto studijų krypties dėstytojai jau pateikė ekspertiniam vertinimui naujas projektines paraiškas, akcentuojant produktų sukūrimo galimybes būtent šiose laboratorijose.
„Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria išskirtinių produktų kūrimui pagal beatliekės gamybos technologijos principą. Siekiama, kad gamybos metu gaunami šalutiniai produktai būtų panaudojami kaip žaliavos kitiems gaminiams. Be to, norint sukurti kokybišką galutinį rezultatą, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuoti gėrimai, praturtinti įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais. Itin aukštos kokybės ekstraktų gamybai naudojami ekstraktoriai, kurių veikimo principas pagrįstas mikrobangomis, ultragarsu ar dideliu slėgiu. Moksliniams tyrimams vykdyti įsigytas bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Inovatyvių konservuotų produktų gamybai bus naudojamas daugiafunkcis pasterizatorius-sterilizatorius, moduliuojant technologinius parametrus taip, kad produkte būtų galima maksimaliai išsaugoti vertingąsias maistines savybes“, – pasakoja prof. dr. E. Jarienė.
VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė
Pasitelkia naujausią DNR tyrimų įrangą
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris pasakoja, kad fakulteto misija yra kurti, diegti ir skleisti miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos ir su jomis susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus biologinių išteklių naudojimo bei pilnavertės ir saugios gyvenimo aplinkos sukūrimo. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto kuriamų ir diegiamų inovacijų ratas – įvairialypis ir daug platesnis nei numatyta formaliose Europos Sąjungos iniciatyvose.
„Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje vystomos su biotechnologijomis ir genetika susijusios inovacijos. Naudojama naujausia DNR tyrimų įranga, įskaitant ir DNR sekų nustatymo analizatorių, ir DNR žymenų nustatymo įrangą. Biologinės įvairovės išteklių laboratorijoje tarp kitų veiklų nagrinėjami praktiniai ekologinės miškininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos aspektai. Kuriami sprendimai, kaip elgtis NATURA 2000 teritorijose, kaip pasitelkti kontroliuojamus gaisrus natūraliems procesams miško ekosistemose imituoti, kaip atkurti pažeistas ekosistemas“, – apie ateities kartoms svarbius tyrimus kalba prof. dr. G. Mozgeris ir atkreipia dėmesį, kad su šios įrangos galimybėmis susipažįsta ir studentai, jiems sudarytos visos galimybės įsitraukti į vykdomus mokslinius tyrimus. Inovacijos diegiamos ir pačiame VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete vykdomų studijų programų įgyvendinimo procese bei keliant fakulteto mokslininkų ir dėstytojų kvalifikaciją, siekiant sklandaus žinių perteikimo ir studentų įtraukimo į šiuolaikinius mokslinius tyrimus.
Miškininkystės iššūkių sprendimui – dronai, sensoriai ir mokslininkų kuriamos inovacijos
Kitas svarbi tyrimų sritis – anglies kaupimą skatinančių miškininkavimo praktikų paieška bei šių praktikų patvirtinimo įrankių kūrimas. „Vienas iš pavyzdžių – neseniai pasiūlytas miškininkavimo modelis Lietuvos pušynuose, orientuotas į praktiškai nuolatos išlaikomą medžių dangą. Geresnis eko-fiziologinių procesų medyje ir miško ekosistemose pažinimas veda kokybiškai naujų praktinių miškininkavimo modelių Lietuvos miškuose link, ypač besikeičiančio klimato ir žmogaus pastangų šią kaitą sušvelninti sąlygomis“, – pastebi mokslininkas.
Prof. dr. G. Mozgeris atkreipia dėmesį, kad katedros mokslininkai su verslo įmonių partneriais yra vienintelė visiškai lietuviška grupė, siūlanti aerofotografavimo ir, artimiausioje ateityje, lazerinio skenavimo iš pilotuojamų orlaivių paslaugas. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai džiaugiasi turimu bei nuolat stiprėjančiu bepiločių orlaivių laivynu, kurį pasitelkia įvairiems jutikliams nešti. Nuolat kuriami nauji sprendimai, kaip užtikrinti tikslesnę ir efektyvesnę miško išteklių, jų būklės, medienos, laukinių gyvūnų populiacijų apskaitą. Be to, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai aktyviai įsitraukė į nesenai pradėtą vykdyti Forest 4.0 projektą, kuriame vystomi specialiai miškininkystei skirti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir didelių duomenų apdorojimo sprendimai.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris
Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.
Šiuolaikinės technologijos – tvaresniam ir žalesniam žemės ūkiui
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad pastaraisiais metais ūkininkavimas tampa vis išmanesnis, nes tradicines žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo technologines operacijas keičia naujos, šiuolaikinės sumaniosios technologijos, palengvinančios ne tik sudėtingus darbo procesus, bet ir leidžiančios pasiekti gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu.
„Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – modernios inžinerinės priemonės, kurios tvirtais žingsniais skinasi kelią žemės ūkyje. Mūsų mokslininkų tikslas aktyviai dirbant ieškoti naujų jų panaudojimo galimybių, spręsti kylančius iššūkius, kurti ir tobulinti šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas ir džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su verslo įmonėmis ir užsienio universitetais.
Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas, kai įvairūs dirvožemio ar augalų skenavimui naudojami išmanūs jutikliai ir pagal mokslininkų bei praktikų sukurtus metodus galima iškart nustatyti, kokių medžiagų trūksta, sudaryti tikslius tręšimo žemėlapius arba tręšti realiu laiku pagal jutiklių pateikiamus duomenis. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Naujos ir labai svarbios mokslinių tyrimų sritys – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Daug dėmesio skiriama ir automatiniam žemės ūkio technikos vairavimui, kuris ūkininkams žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tai, kad naujosios žemės ūkio mašinos turi daug išmaniųjų įrenginių – jutiklių, skenerių, filmavimo kamerų, kurių duomenys siunčiami į kompiuterius. Sukaupiama labai daug duomenų, tačiau žemdirbiai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu atlikus išsamias tokių duomenų analizes būtų galima gauti daug naudingos informacijos, leidžiančios optimizuoti technologinius darbo procesus, efektyvinti žemės ūkio gamybą, taupyti laiką ir lėšas“, – apie naujų technologijų suteikiamas galimybes tvariai ir taupiai dirbti žemės ūkyje kalba mokslininkas.
Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis
Tarpdisciplininis projektas – trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimui
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad daug dėmesio skiriama įvairių sričių specialistus sutelkiantiems projektams. „Transdisciplininio bendradarbiavimo projekte „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ dalyvavo 9 partneriai – agronomijos, socialinių ir inžinerinių mokslų mokslininkai, konsultantai ir 6 ūkininkai“, – pasakoja mokslininkė ir atkreipia į trumpųjų maisto tiekimo grandinių svarbą – jų diegimas padeda mažinti aplinkos taršą, stiprina vietos ekonomiką ir užtikrina šviežesnį bei kokybiškesnį maistą galutiniams vartotojams. Be to, tai gali padidinti maisto saugumą ir skaidrumą, skatinti tiesioginį bendravimą tarp ūkininkų ir jų sukurtų produktų vartotojų.
Prof. dr. V. Atkočiūnienė pastebi, kad transdisciplininis bendradarbiavimas gali skatinti proveržį į naujas pažinimo gelmes bei aktyvų gamtos, socialinių ir inžinerinių mokslų dialogą, stiprinti egzistuojančius ir nuolat besiformuojančius tinklus bei jų tinklaveiką. „Mokslininkų kartu su praktikais ir konsultantais sukurtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis skirtas spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Pagrindinė varomoji jėga, kurianti pagrindus vietos maisto sistemai, yra kooperacija, padedanti spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Kooperacija yra „greitintuvas“, galintis padėti skaitmeninti biologiškai vertingų produktų pardavimų procesą, rasti kompromisą tarp gamintojo ir vartotojo poreikių užtikrinant partnerystės gyvybingumą, mokumą, likvidumą, produktų vertės bendrakūros procesą, pagalbą reaguojant į mikro bendruomenių poreikius. Socialinės inovacijos atveria naujas galimybes stiprinti kaimo vietovių atsparumą, ugdyti studijuojančiųjų pagal magistrantūros studijų programą Kaimo plėtros administravimas ir praktikų žaliąsias ir kitas kompetencijas“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
Inovacijoms valdyti reikės vis daugiau specialistų
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad besikeičiantis agrosektorius lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Tokie specialistai, turintys tarpdisciplininių žinių, gebantys valdyti naujausias technologijas ir priimti vadybinius sprendimus, rengiami VDU Žemės ūkio akademijoje. Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti VDU Žemės ūkio akademija žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams, pasitelkdama naujausias technologijas ir kartu prisidėdama prie gamtos puoselėjimo.
