Žolinių pašarų gamybos optimizavimas pienininkystės ūkiuose: tvarumo ir konkurencingumo kelias

Šiuo metu daugelyje pieno ūkių pasigaminama per mažai baltymingų, aukštos energetinės vertės žolinių pašarų. Pagrindą dažnai sudaro kukurūzų silosas, kuris, nors ir kaloringas, yra rūgštus ir stokoja baltymų. Šį deficitą ūkininkai kompensuoja pirkdami brangius baltyminius priedus, dažniausiai importuotus iš kitų žemynų, pavyzdžiui, sojų rupinius. Dėl to auga pieno gamybos savikaina, blogėja karvių sveikatingumas, mažėja ūkių pajamingumas ir konkurencingumas.
Projektas siekia pakeisti situaciją, sukuriant priemonių kompleksą, leidžiantį ūkininkams, atsižvelgiant į dirbamų laukų derlingumą, reljefą bei drėgmės kiekį, parinkti optimalius žolinių augalų mišinius ir stebėti augalų vegetaciją, kad derlius būtų nuimamas tinkamiausiu laiku ir pašaruose išsaugomas maksimalus maistinių medžiagų kiekis.
Žoliniai augalai yra nepakeičiamas gyvulininkystės elementas. Jie užtikrina tiek pieno kiekį, tiek kokybę, taip pat daro didelį poveikį aplinkai ir klimatui. Jeigu žoliniuose mišiniuose bent 40 proc. sudaro ankštiniai augalai, pieno baltymingumas gali padidėti iki 20 proc. Be to, žoliniai pašarai turi daug skaidulų, kurios būtinos atrajotojų prieskrandžių veiklai, lemia pieno riebumą, baltymų kiekį, gerina skonį ir kvapą. Aukštos kokybės pašarų naudojimas mažina ūkių priklausomybę nuo brangių kombinuotųjų pašarų, o natūralūs augalai turi aukštesnę maistinę vertę. Mokslininkų paskaičiavimu, pasitelkus itin kokybiškus žolinius pašarus, galima primelžti daugiau kaip 8000 litrų pieno per metus iš vienos karvės net nenaudojant kombinuotųjų pašarų. Tokia praktika užtikrina ne tik didesnį produktyvumą, bet ir mažesnes išlaidas.
Lietuvos pieno ūkių asociacija vykdo projektą „Žolinių pašarų gamybos optimizavimas pienininkystės ūkiuose, panaudojant inovatyvias technologijas“ (paramos sutartis Nr. 22BV-KE-24-1-05902-PR001), vykdomas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Jo pagrindinis tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant pažangias technologijas ir inovacijas, o specialusis tikslas – paskatinti ūkininkus sparčiau taikyti mokslo naujoves, taip kuriant tvarų, konkurencingą ūkį ir gerinant gyvenimo kokybę kaime. Projekte dalyvauja 10 atrinktų pieno ūkių, bendradarbiaujančių su „Žemaitijos pienu“.
Projekte ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms. Jį įgyvendinant, pasitelkiamos palydovinės stebėsenos technologijos, leidžiančios nuolat vertinti augalų vegetacijos būklę, nustatyti žaliosios biomasės kiekį, azoto koncentraciją pasėliuose ir optimalų žolinių augalų pjovimo laiką. Dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys sprendimai padeda apdoroti surinktus duomenis ir pateikti tikslias rekomendacijas ūkininkams. Visa tai užtikrina, kad pašarų gamyba būtų nepertraukiamai stebima, o vertingiausios maistinės medžiagos nebūtų prarandamos. Dirvožemio ir pašarų cheminės analizės atliekamos sertifikuotose laboratorijose, pasitelkiant tiek tradicinius, tiek pažangius metodus. Tokios technologijos leidžia sumažinti gamybos sąnaudas, sutaupyti laiko ir kuro, išvengti netikslingų darbų bei užtikrinti aukščiausios kokybės žolinių pašarų ruošimą.
Projekto pareiškėjas – Lietuvos pieno ūkių asociacija, jungianti gaminančius, perdirbančius ir realizuojančius pieną juridinius bei fizinius asmenis.
Projekto partneriai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai ir konsultantai bei „Žemaitijos pienas“. Siekiant užtikrinti reprezentatyvius tyrimų rezultatus, projektui atrinkta 10 ūkių, o bendra tiriamų laukų apimtis sudaro 150 ha. Visi projekto dalyviai bendradarbiauja, dalijasi patirtimi, taiko naujausias technologijas ir siekia bendro rezultato – efektyvesnės bei pigesnės žolinių pašarų gamybos.
Įgyvendinus šį projektą, laukiamas ryškus poveikis kelioms suinteresuotoms grupėms. Ūkininkai gaus patikimas priemones sumažinti priklausomybę nuo brangių importinių baltymų, padidinti produktyvumą ir pelningumą, kartu užtikrindami sveikesnius galvijus. „Žemaitijos pienas“ galės supirkti kokybiškesnį pieną, tinkamą aukštos pridėtinės vertės produktams gaminti, o vartotojai gaus maistingesnius ir sveikesnius produktus su didesniu vitaminų, mineralinių medžiagų bei aukštos kokybės riebalų kiekiu. Tokiu būdu projektas tampa svarbia inovacine investicija į pienininkystės ateitį, užtikrinančia tvarią gamybą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir geresnę gyvenimo kokybę kaime.