„Regionų ateities forumas 2025“: atsparumas ir konkurencingumas veda sėkmės link
Balandžio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvykusio jau penktus metus organizuojamo renginio „Regionų ateities forumas 2025“ pagrindine ašimi tapo keturios konkurencingumo dimensijos, apimančios įvairius organizacijų veiklos aspektus ir jų poveikį tiek ekonomikai, tiek aplinkai bei visuomenei. Forume analizuotas inovacijomis, technologijomis ir galimybėmis grįstas konkurencingumas, siekiant ekonominio augimo ir visuomenės gerovės, taip pat atsakingu aplinkos išteklių naudojimu, ekosistemų apsauga ir klimato kaitos mažinimu.
Regionuose – reikšmingas žemės ūkio vaidmuo
Regionų ateities vystymuisi itin svarbus mokslo, regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, kuris paskatintų teigiamus pokyčius, siekiant jų konkurencingumo, gyvybiškumo ir inovatyvių sprendimų kūrimo bei pritaikymo.
„Džiaugiamės, kad Lietuvoje žemės ūkis ir su juo susiję verslai yra vis labiau matomi. Šiųmečio „Regionų ateities forumo“ tema – atsparumas ir konkurencingumas. Žemės ūkis regionuose yra atsparumo ir konkurencingumo pagrindas. Tikiu, kad jeigu regionuose bus stiprūs verslai ir stiprios bendruomenės, tuomet ir jaunimui bus noras gyventi ir dirbti regionuose“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir linkėjo aktyvių diskusijų, naujų minčių ir idėjų, kurias renginio dalyviai galėtų parsivežti ir įgyvendinti regionuose.
Tapatybės (at)kūrimas: ar turime kur tobulėti?
Siekiant pažangaus regionų vystymosi ir darnios plėtros, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje yra dedamos didelės pastangos, kad būtų sumažintas socialinis atotrūkis, skatinamas regionų prisitaikymas prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkos sąlygų, sudaromos didesnės galimybės naujų darbo vietų kūrimuisi taip pritraukiant žmones grįžti dirbti ir gyventi į regionus.
Regioninės kultūros logistiką pristatęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto filosofas, politikos kritikas prof. dr. Gintautas Mažeikis renginyje pristatęs pranešimą „Regioninė kultūros logistika: nuo tapatybės demonstravimo prie integruoto kūrybos organizavimo“ akcentavo tapatybės (at)kūrimą, kuris vyksta plėtojant unikalų paveldą, plečiant etnografinius muziejus, rekonstruojant dvarus, rūmus ir pilis, kuriant originalius vietos turistinius maršrutus ir kt.
Tačiau mokslininkas pastebi ir kultūros politikos silpnybes – dominuoja „kietieji“ projektai, vietos tapatybė politizuojama, vyksta regioninis vienas kito kopijavimas ir kt.
Atsparumas ir konkurencingumas: regionų slaptasis ingredientas
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė renginio dalyviams pristatė pagrindinius teritorinio konkurencingumo veiksnius. „Visų pirma tai – žmogiškieji ištekliai ir švietimo kokybė – kuo kvalifikuotesni gyventojai, tuo didesnė teritorijos pridėtinė vertė. Antra – institucinė aplinka ir valdymo kokybė: patikimos institucijos kuria stabilumą ir pasitikėjimą investuotojams. Taip pat nemažiau svarbūs veiksniai – inovacijos ir verslumo ekosistema, ekonominė struktūra ir investicinė aplinka, fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra, gyvenimo kokybė ir socialinė aplinka, geografinė padėtis ir gamtiniai ištekliai“, – vardijo profesorė ir pridūrė, kad nors paskutinis veiksnys yra „duotybė“, tai yra labai svarbu logistikai, rinkų prieinamumui, turizmui ar žemės ūkiui.
Institucinis konkurencingumas yra visuomenės gebėjimas susitarti, bendradarbiauti ir veikti kryptingai, nepriklausomai nuo sektoriaus. „Konkurencingumas leidžia teritorijai augti, o atsparumas – išlikti. Tik atspari teritorija gali būti ilgalaikėje perspektyvoje konkurencinga. Tuo tarpu konkurencingumo stiprinimas kuria atsparumo pagrindą“, – kalbėjo VDU ŽŪA mokslininkė.
Konkurenciniai pranašumai veda į sėkmę
Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Viktoras Sirvydis renginyje „Regionų ateities forumas 2025“ apžvelgė savivaldybių gyvenimo kokybės indekso, pajamų ir išlaidų duomenis. Jonavos r. savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius su renginio dalyviais pasidalijo įžvalgomis apie tai, kaip regionai atpažįsta savo konkurencinius pranašumus.
„Kodėl regionams apskritai svarbu suprasti savo konkurencinius pranašumus? Verta investuoti į tas sritis, kur esate pažangesni už kitus, nes tai gali duoti didžiausią grąžą. Reikia aiškiai nustatyti savo prioritetus – nes kai viskas yra prioritetas, tuomet niekas nebėra prioritetas. Savųjų savybių atradimas regionams leidžia nesiblaškyti ir pagrindinį dėmesį, laiką, energiją ir resursus kreipti ten, kur labiausiai apsimoka regiono gyventojams. Tai nereiškia, kad kitos ekonominės veiklos sritys turi būti visiškai pamirštos, tačiau prioritetų hierarchiją nusistatyti reikia“, – kalbėjo Jonavos r. savivaldybės meras.
Tvarus vandens naudojimas – ką tai reiškia?
Šiandien tvarumas yra tapęs neatsiejamu darnaus vystymosi komponentu. Viena iš dedamųjų – tvarus vandens išteklių naudojimas. „Subalansuotas vandens vartojimas, taršos mažinimas, vandens ekosistemų apsauga patenkina dabartinius visuomenės, gamtos ir ekonomikos poreikius, nekenkia ateities kartų galimybėms naudotis paviršiniu, požeminiu ir geriamuoju vandeniu“, – teigė LR Aplinkos ministerijos viceministras Tomas Vaitkevičius, renginio metu pristatęs pranešimą „Vandens išteklių tvarumas Lietuvoje: nuo šiandienos problemų iki rytojaus sprendimų“.
Pagrindinės priežastys, lemiančios vandens būklę, yra hidromorfologiniai poveikiai, gamtiniai procesai ir klimatinės sąlygos, pasklidusioji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio veiklos, sutelktoji tarša.
„Kaip efektyviai mažinti azoto taršą Lietuvoje ir pasiekti geresnę vandens kokybę? Integruotas požiūris: techninės, reguliacinės priemonės. Taip pat – tręšimo planavimas ir kontrolė, natūralūs filtrai – vandens apsaugos juostas“, – gaires brėžė LR Aplinkos ministerijos viceministras.
Įkvepiančios patirtys: aplinkosauginis ir ekonominis konkurencingumas
Šiuolaikiniai aplinkosaugos, infrastruktūros ir tvarumo iššūkiai reikalauja daugiaplanio požiūrio bei bendradarbiavimo tarp mokslo, verslo ir visuomenės.
Renginyje VDU ŽŪA doc. dr. Raimondas Šadzevičius pristatė hidrotechnikos ir melioracijos statinių būklę Lietuvoje – šie inžineriniai objektai yra gyvybiškai svarbūs, tačiau jų priežiūra ir atnaujinimas vis dar kelia nemažai iššūkių.
Labdaros ir paramos fondo „Išsaugokime Baltiją“ vadovas Giedrius Bučas pristatė pranešimą „Išsaugoti negalime atsitraukti. Kur padėti kablelį?“ ir kvietė susimąstyti apie mūsų atsakomybę aplinkai ir būtinybę veikti nedelsiant.
Kita svarbi kryptis – žiedinė ekonomika. Europos žiedinės ekonomikos inovacijų slėnių (ECIV) projekto ekspertė ir Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ koordinatorė Justina Anglickytė „Regionų ateities forumas 2025“ dalyviams pristatė pranešimą „Žiedinės ekonomikos „šokių aikštelė““.
ES misijų „Sveikas dirvožemis“ ir „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ nacionalinis kontaktinis asmuo (NCP) Irena Kuzminskienė ir 2 veiksmų grupės „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“, ES Misijos „Poveikiu klimatui neutralūs ir pažangūs miestai“, „Naujasis europinis bauhazas“ nacionalinis kontaktinis asmuo (NCP) Gintauta Žemaitienė pristatė Europos Sąjungos misijas, kurios atveria naujas galimybes Lietuvos regionams 2025 m.
Ši įvairiapusė iniciatyvų visuma rodo, kad aplinkosauga, inovacijos ir atsakingas požiūris į ateitį yra nebe pasirinkimas, o būtinybė.
Įkvepiančios patirtys: institucinis ir socialinis konkurencingumas
Bendradarbiavimas, gyventojų įtraukimas ir inovacijos tampa esminiais veiksniais kuriant stiprias, ir konkurencingas vietos bendruomenes. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Telšių r. savivaldybės Varnių seniūnas Rolandas Bružas renginyje akcentavo seniūnijų įvaizdžio kūrimo svarbą ir bendruomenės įtraukimo reikšmę stiprinant ryšį.
VDU ŽŪA mokslininkai – doc. dr. Anastasija Novikova, doc. dr. Laura Girdžiūtė ir dr. Algirdas Staugaitis – aptarė ūkininkų ir žemės ūkyje dirbančių žmonių gerovę ateities ūkininkavimo kontekste. Mokslininkai pabrėžia, kad socialinė gerovė ir tvari plėtra yra būtinos sąlygos žemės ūkio sektoriaus gyvybingumui.
Miesto laboratorijos bendraįkūrėja ir projektų vadovė Goda Sosnovskienė renginyje pristatė pranešimą „Socialinės inovacijos kaip konkurencingumo variklis: miesto laboratorijos patirtis“
Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė išryškino telkiančių iniciatyvų reikšmę formuojant bendruomenės atsparumą.
Iššūkiai, auginantys lyderystę
Renginys vainikuotas diskusija „Lyderystė per iššūkius: regionai, kurie kuria sėkmės istoriją“. Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, Raseinių savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Telšių rajono savivaldybės Varnių seniūnas Rolandas Bružas dalijosi gerosiomis savivaldybių patirtimis, taip pat įvardijo, kokių priemonių reikia imtis, siekiant pritraukti sėkmę ir kurti proveržį.
Diskusiją moderavo „OVC Consulting“ asocijuotas konsultantas Paulius Tamolė.
