Reikia kvalifikuotų specialistų? Juos paruoš VDU Žemės ūkio akademija | VDU Žemės ūkio akademija

Reikia kvalifikuotų specialistų? Juos paruoš VDU Žemės ūkio akademija

Liko vos keli mėnesiai iki mokslo metų pabaigos, ir abiturientai turės apsispręsti, kur norėtų studijuoti. Dažnai tenka girdėti, kad verslas, biudžetinės įstaigos, viešasis sektorius susiduria su kvalifikuotų specialistų stygiumi. Ne itin džiugios perspektyvos laukia ir žemėtvarkos, melioracijos, agronomijos sektorių – trūksta specialistų. Vasario 25 d. Plungės rajono savivaldybėje diskutuota, kaip išspręsti šią problemą ir sudominti mokinius šiomis ir kitomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykdomomis studijų programomis.

Savo įžvalgomis susitikime dalijosi Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, studijų administravimo koordinatorė dr. Rasa Čingienė, ŽŪA Alumni valdybos narys, buvęs Seimo narys Jonas Varkalys, karjeros koordinatoriai, Plungės pramonininkų sąjungos atstovė, švietimo srities atstovai, Plungės „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Uščinienė.

„Džiaugiuosi tomis kryptimis, kuriomis einame, kad su partnerių pagalba įgyvendiname kitokius žingsnius savo švietimo sistemoje. Džiugu, kad ieškoma kitokių būdų, kaip užpildyti rinką trūkstamais specialistais. Vertiname, matome, gal norėtųsi stipresnio rezultatų šuolio, bet, kaip sakoma, žingsnelis po žingsnelio norimo rezultato link“, – prieš pradedant diskusiją kalbėjo Ž. Purauskis.

Kaip ir minėta, svečių vizito tikslas – sužinoti konkrečiau, kokių aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta rajone veikiančiam verslui, viešajam sektoriui, Savivaldybės administracijai.

„Nuolat sulaukiame klausimų, kiek regionams paruošiame žemėtvarkininkų, melioracijos specialistų, agronomų, apskaitininkų ir pan.“, – kalbėjo prof. dr. A. Miceikienė. Jos teigimu, problema kyla ne tiek dėl paruošiamų specialistų skaičiaus, kiek dėl to, kad į VDU ŽŪA dažniausiai įstoja abiturientai iš didžiųjų miestų. Baigę studijas, jie vargu, ar važiuos dirbti į regionus. „Kviečiame studijuoti jūsų regiono moksleivius tose programose, kurios reikalingos būtent jūsų savivaldybei, verslams, viešajam sektoriui“, – akcentavo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė dr. R. Čingienė pasakojo, jog Akademijoje yra galimybė rinktis bakalauro arba magistro studijas. Yra sudaryta galimybė išklausyti papildomas studijas, lankyti parengiamąsias studijas klausytojo statusu, pasinaudoti papildomus balus suteikiančiomis galimybėmis, t. y. savanoryste.

Didelė dalis magistrantūros studijų finansuojama valstybės lėšomis arba universiteto stipendijomis. Žinoma, yra galimybė išmokslinti reikalingą specialistą pasirašant dvišales ar trišales individualias sutartis. Renkantis bakalauro studijas, taip pat gausu valstybės finansuojamų vietų.

VDU ŽŪA įgyvendina projektą „Sumanaus moksleivio akademija“, į kurį jau yra įsitraukę Plungės rajono gimnazistai. Šiemet tokių net 50. 29 iš jų – pažengę. „Tikimės, kad dalis pastarųjų tikrai stos į tas programas, kurios reikalingos Plungei, ir po studijų čia grįš“, – kalbėjo viešnios.

J. Varkalys pažymėjo, jog daugiau dėmesio reikėtų skirti pokalbiams su tėvais, kad jie paragintų jaunuolius rinktis siūlomas perspektyvias agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto vertinimo, miškininkystės ir kt. mokymo programas.

Pastebėjimų, ko reikėtų siekiant sudominti mokinius, turėjo ir kiti susitikimo dalyviai. Anot jų, jaunimui trūksta motyvacijos. Ir, kaip sakė „Saulės“ gimnazijos direktorė D. Uščinienė, jos stokojama dėl to, kad mokiniai nežino perspektyvų. „Todėl, visų pirma, turime juos supažindinti su siūlomomis profesijomis. Viena iš idėjų galėtų būti, kad trūkstamų specialybių atstovai ateitų į gimnazijas ir pristatytų savo profesijas. Taip pat baigusieji ar baigiamųjų kursų studentai galėtų atvažiuoti ir papasakoti apie savo praktiką, kokios jų profesijų galimybės ir perspektyvos. Gal būtų galimybė gimnazistams „šešėliauti“, t. y. ne tik atvažiuoti į ekskursiją, bet ir pažiūrėti, ką veikia specialistas visą darbo dieną, kokių jam reikia gebėjimų, kokių žinių. Šiuolaikiniams vaikams reikia pamatyti“, – siūlė D. Uščinienė.

Namų darbai sudėlioti, metas juos atlikti.

Straipsnio autorė: Jolanta Vasiliauskienė, laikraštis „Plungė“