Seimo Kaimo reikalų komitetui VDU Žemės ūkio akademija pristatė naują žemės ūkio specialistų rengimo koncepciją
Gruodžio 8 d. VDU Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) išvažiuojamasis posėdis, kurio metu pristatyta universiteto inicijuojama koncepcija, kuri efektyviai mažintų atotrūkį tarp pastaruoju metu parengiamų žemės ir miškų ūkio specialistų skaičiaus ir agrosektoriaus poreikių.
Jau ne pirmas kartas, kai Seimo KRK svarsto verslo darbdavių, žemdirbių savivaldos, LSMU Veterinarijos ir VDU Žemės ūkio akademijų keliamą specialistų rengimo problemą. Dar metų pradžioje po aštrių diskusijų su oponentais Seimo KRK yra priėmęs Sprendimą „Dėl žemės ūkio specialistų poreikio ir priėmimo sąlygų” įgyvendinimo.
VDU ŽŪA įvykęs Seimo KRK posėdis, tikimasi, taps postūmiu priimti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, leisiančias įgyvendinti VDU ŽŪA siūlomą Lietuvoje naują žemės ūkio specialistų rengimo modelį.
Taps nesvarbu, pro kuriuos vartus jaunas žmogus į sektorių ateis
VDU ŽŪA siūlymas – prioritetine tvarka, neatidėliojant konsoliduoti išlikusias žemės ir miškų ūkio specialistų ir kitų kvalifikuotų darbuotojų rengimo įstaigas koordinuotai veiklai.
VDU rektoriaus prof. Dr. Juozo Augučio teigimu, binarinė sistema, kuri buvo įvesta atkūrus Nepriklausomybę, paverčiant technikumus kolegijomis bei besikuriant naujiems universitetams buvo priimtina tol, kol stojančiųjų skaičiai buvo pakankami. Rektorius priminė, kad iki 2000-tųjų kasmet turėdavome apie 60 tūkst. abiturientų, dabar – iki 25 tūkst. Todėl binarinė sistema tokiose srityse kaip žemės ūkis, miškininkystė, žemės ūkio inžinerija jau nepasitvirtina.
„Stojančiųjų srautai tokie maži, kad nepavyksta įgyvendinti programų ir užtikrinti studijų kokybės. Mūsų siūlymas – racionaliai išnaudoti turimus pajėgumus, apjungiant profesinį, kolegijinį ir universitetinį lygius. Tokiu atveju būtų nesvarbu, pro kuriuos vartus į sektorių jaunas žmogus ateitų. Turintieji potencialo sėkmingai pasiektų magistrantūrą bei doktorantūrą“, – posėdyje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvavusiems Žemės ūkio, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Lietuvos mokslo tarybos, LSMU Veterinarijos akademijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, VŠĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, LR Žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovams kalbėjo J. Augutis, atkreipdamas dėmesį, kad specialistų rengimas užtrunka 4-6 metus bei prašydamas KRK pritarimo. Šiuo metu galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas yra visiškai atskyręs profesinį, kolegijinį ir universitetinį lygius.
„Esame įsitikinę, kad kito kelio nėra. Palankų mūsų siūlymo vertinimą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos jau išgirdome“, – teigė VDU rektorius.
Siūloma vienytis į konsorciumą
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, pristatydama siūlomą modelį atkreipė dėmesį, kad specialistų rengimas yra ilgalaikis uždavinys, kurio pirmame etape tikslinga įsteigti žemės ir miškų ūkio specialistus bei kvalifikuotus darbuotojus rengiančių mokslo ir studijų įstaigų konsorciumą.
Konsorciumo tikslas – koordinuotai ir išvien veikiant pagerinti žemės ir miškų ūkio specialistų bei kvalifikuotų darbuotojų kokybiško rengimo pagal rinkos poreikius sąlygas.
VDU ŽŪA inicijuotame konsorciume būtų kviečiami dalyvauti LSMU Veterinarijos akademija, šalies kolegijos ir profesinio mokymo įstaigos, kuriose yra potencialas vykdyti žemės ir miškų ūkiui skirtas studijas bei žemės ir miškų ūkio darbuotojų profesinio mokymo programas, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ir miškų ūkio verslui atstovaujančios organizacijos.
Konsorciumo pagrindinės funkcijos būtų žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros specialistų, taip pat kvalifikuotų darbuotojų rengimo sistemos gerinimo koncepcijos parengimas, įgyvendinimo vertinimas, būtinų teisės aktų inicijavimas, kvalifikuotų darbuotojų rengimo poreikio tyrimų inicijavimas, naujų studijų ir profesinio mokymo programų poreikio vertinimas, žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros specialistų rengimo pakopinės sistemos, integruojant žemesnėse pakopose įgytus mokymosi ir studijų pasiekimus, tobulinimas, naujų mokslo žinių integravimo į universitetines ir kolegines studijas bei profesinį mokymą vertinimas, tarpinstitucinio studijų materialiųjų išteklių ir infrastruktūros naudojimo sąlygų nustatymas. Taip pat numatoma vykdyti studentų mainus, dalytis dėstytojais, ištekliais, aktyviai bendradarbiauti su socialiniais ir verslo partneriais. Tai būtų evoliucinis pasirengimas, vedantis link aukštojo mokslo integralios sistemos sukūrimo, ruošiant aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir kaimo plėtros specialistus darbo rinkai.
VDU ŽŪA kanclerės nuomone, konsorciumo veikloms išplėtoti, planui parengti būtų tikslingas ŠMSM ar ES struktūrinių fondų finansuojamas pilotinis projektas.
„Atsižvelgiant į konsorciumo tikslus ir veiklos rezultatus, teisinės reglamentacijos pokyčius, galimi konkretesni integracijos žingsniai. Žvelgiant ir iš šiandienos pozicijų tikslingas Europos universitetų (Belgijos, Didžiosios Britanijos) pavyzdžiu universitetinės kolegijos prie VDU ŽŪA įkūrimas“, – siūlė VDU ŽŪA kanclerė.
Tarp raginimų politikams – kvotos stojantiesiems jau kitąmet ir finansinė parama besikuriantiems kaime
Posėdyje dalyvavęs LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, pritardamas A. Miceikienės minčiai, jog pokyčiai būtini, atkreipė dėmesį, kad trūkstant studentų, universitetus yra priversti palikti aukštos kompetencijos dėstytojai ir mokslininkai. „Jau ateinantiems mokslo metams turi būti nustatytos valstybės kvotos specialistams parengti. Tokiu atveju, nežiūrint į tai, kiek studentų įstotų, būtų užtikrinta ir išlaikoma studijoms reikalinga infrastruktūra ir nauji specialistai būtų rengiami. Studijos turi būti grįstos mokslu, ir jeigu kurios nors krypties mokslininkų pritrūksime, sistemą atgaivinti ir vėl padaryti ją efektyvią, kokybišką, bus labai sunku, iš naujo sutelkti mokslininkų komandas ir pradėti mokslinius tyrimus bus praktiškai neįmanoma“, – neabejojo M. Malakauskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas studijų politikos klausimais Andrius Zalitis sutiko su VDU pozicija, kad binarinė sistema yra atgyvenusi ir laikas mažinti takoskyrą tarp skirtingų lygių švietimo ir mokslo įstaigų.
Formuoti universitetines kolegijas, leisti kitoms institucijoms integruotis tarpusavyje, A. Zaličio teigimu, – ministerijos svarstoma galimybė.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis posėdžio metu jau ne pirmą kartą kėlė finansinės paramos žemės ūkio specialistams problemą. J. Sviderskis neabejojo, kad jaunimo norą grįžti dirbti į kaimą, rinktis žemdirbiškas studijų programas, didele dalimi lemia įsikūrimo kaime galimybės.
„Jaunieji ūkininkai gauna paramą, jaunieji specialistai – absoliučiai nieko. Apie tai kalbame seniai, bet niekas negirdi. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 –2027 metų strateginiame plane turi būti numatyta ir pateikta Briuseliui, kad jauniesiems specialistams, važiuojantiems dirbti į kaimą, būtų sudarytos tokios pačios sąlygos, kaip jauniesiems ūkininkams, įsigyjant būstą ar darbui būtinas priemones“, – kalbėjo J. Sviderskis, prašydamas jo žodžius įrašyti į posėdžio protokolą.
Reziumuodamas išdėstytus siūlymus Seimo KRK pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis teigė, kad šiandienos politikų uždavinys yra priimti tokius sprendimus, už kuriuos ateityje netektų atsiprašinėti. Ir nedaryti tokių klaidų, kokios buvo padarytos 2009 –taisiais, kuomet žemės ūkio specialistų poreikio nustatymas buvo patikėtas abiturientams.
