Seminaras – diskusija „Kokybė kaimui: visavertės gyvensenos formavimas“
Vasario 28 d. VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete vyko Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto doc. dr. Vytauto Pilipavičiaus organizuotas seminaras – diskusija „Kokybė kaimui: visavertės gyvensenos formavimas“. Į renginį susirinko Bioekonomikos plėtros fakulteto bendruomenės nariai bei svečiai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, LR Vidaus reikalų ministerijos, Šilutės miesto bei rajono vietos veiklos grupių, Mykolo Riomerio universiteto.
Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė pasidžiaugė organizatorių iniciatyva ir pasveikino susirinkusius seminaro – diskusijos dalyvius.
Seminaras prasidėjo doc. dr. Vytauto Pilipavičiaus pranešimu tema „Lietuvos miesto ir kaimo gyvastingumo plėtros perspektyvos globalių pokyčių kontekste“. Docentas pradėjo nuo pramoninių revoliucijų istorinės raidos, apžvelgė ją lemiančius veiksnius, įvardijo svarbiausias rizikų sritis globalių pokyčių kontekste, esmines probleminio lauko įtampas. „Šiandien mes esame ant slenksčio naujos – III pramoninės revoliucijos – svarbiausių pasaulinės ūkinės-ekonominės ir pramoninės sistemos bei logikos permainų riboje, perėjime nuo vieno didelio vystymosi ciklo link kito“ – teigė pranešėjas. „Šiuolaikinis pasaulis peržengė vien ekonominės imties ribą. Jam keliami nauji inovatyvumo, antrepreniškumo, konkurencingumo, darnumo ir sisteminimo iššūkiai. Centrine verslo ašimi tampa ne tik papildomos vertės produkavimo procesas, bet ir veiklos valdymo priemonių kaitos procesas. Todėl privalu atsisakyti griežtos orientacijos tik į finansinius išteklius, būtina įvesti eilę skirtingų operatyvinių sistemų, apjungiančių visumą – kultūrinius, ekonominius, intelektinius, ekologinius veiksnius“ – konstatavo V. Pilipavičius.
Seminarą tęsė Rasa Melnikienė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė, kuri supažindino su šiandien kaime vykstančiais pokyčiais. „Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, ypač susiję su sumažėjusiu žemės ūkio sektoriaus vaidmeniu kaimo ekonomikoje, keičia kaimo bendruomenių gyvenimą ir žmonių motyvaciją gyventi kaime“ – teigė R. Melnikienė. „Jeigu industrinėje eroje buvo siekiama, kad gyvenamoji vieta būtų kuo arčiau darbovietės ir absoliuti dauguma kaimo namų ūkių pagrindiniu savo pajamų šaltiniu laikė veiklą žemės ūkyje, o kaimiškųjų regionų gyvybingumas buvo tapatinamas su žemės ūkio sektoriaus gyvybingumu, tai poindustriniame etape gyvenamoji vieta ir pajamų gavimui skirta vieta dažnai nebesutampa, o kaimo gyvybingumą vis labiau lemia ne ekonominė dimensija, bet patrauklumas gyventi“ – apie kaimo gyvybingumą lemiančių veiksnių pokyčius kalbėjo R. Melnikienė. Pranešėja taip pat pristatė sėkmės veiksnius, kurie yra svarbūs šiandienos kaime, tai: gebėjimas panaudoti vietos gamtinius išteklius, užtikrinti būtiniausių paslaugų gyventojams teikimą, generuoti pajamas, taip pat vieningo požiūrio į gyvenvietės vystymo viziją ir jos įgyvendinimo priemonių derinimas bei naujų reikalavimų gyvenamajai vietai besilaikančios bendruomenės sukūrimas.
Po pristatytų pranešimų renginio dalyviai pradėjo diskusiją, į kurią, analizuojant vietos veiklos grupių įkūrimo, raidos, veikimo principų klausimus bei veiklos vertinimo metodiką, aktyviai įsitraukė ir Šilutės miesto bei rajono vietos veiklos grupių atstovės Indrė Rimkienė bei Rimutė Pilipavičienė. Aptariant kaimiškųjų vietovių ateities tendencijas, pasisakė Mykolo Riomerio universiteto profesorius Alvydas Baležentis, kuris pristatė įžvalgas apie urbanizacijos procesus ir supažindino su tikėtinais kaimiškųjų vietovių išlikimo scenarijais. Diskutuota apie kaimiškųjų regionų plėtros problemas, partnerystės mechanizmo trūkumą bei būtinybę ieškoti dabartinių problemų sprendimų, nesukeliant problemų ateičiai. „Siekiant geriausio rezultato yra būtinas bendradarbiavimas tarp kaimo ir miesto per bendrų problemų sprendimų įgyvendinimą“ – apibendrino Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė R. Melnikienė.
