Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės
Akvakultūros ir žuvininkystės sektorius Europoje susiduria su ilgalaikiais ir struktūriniais iššūkiais, kuriuos lemia pasaulinis atšilimas, klimato kaitos nulemti vandens ekosistemų pokyčiai, biologinės įvairovės nykimas ir augantis poreikis užtikrinti tvarią, atsakingą maisto gamybą. Kylanti vandens temperatūra, vandens kokybės svyravimai, ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai, ligų plitimas ir didėjantis spaudimas gamtos ištekliams keičia ne tik akvakultūros technologijas, bet ir reikalavimus specialistams, dirbantiems šiame sektoriuje.
Šiuos iššūkius dar labiau išryškino pastarųjų metų krizės – COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Jos atskleidė, kad aukštasis mokslas turi būti ne tik moksliškai stiprus, bet ir atsparus, lankstus bei gebantis veikti skaitmeninėje erdvėje, išlaikant tarptautinį bendradarbiavimą net sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis. Šiame kontekste buvo įgyvendintas „Erasmus+“ programos projektas nr. 2023-1-LT01-KA220-HED-000154247 „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“, (DiBluCa).
Projektas ir partnerystė
DiBluCa – tai tarptautinis bendradarbiavimo aukštajame moksle projektas, įgyvendintas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva). Projektą įgyvendino tarptautinis konsorciumas, kurį sudarė Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Balikesiro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Tesalijos universitetas (Graikija) ir Odesos nacionalinis technologijos universitetas (Ukraina).
Partneriai atstovavo skirtingiems Europos regionams, skirtingoms akvakultūros sistemoms ir akademinėms tradicijoms – nuo vidaus vandenų iki jūrinių sistemų, nuo Viduržemio jūros regiono iki Šiaurės ir Rytų Europos. Toks konsorciumo sudėties įvairumas sudarė prielaidas holistiniam požiūriui į klimato kaitos poveikį akvakultūrai ir leido kurti studijų sprendimus, pritaikomus skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose. Ypatingą reikšmę turėjo bendradarbiavimas su Ukrainos partneriu, leidęs išlaikyti akademinį dialogą ir studijų plėtrą karo sąlygomis.
Išsami esamos padėties analizė
Projekto veiklos buvo pradėtos nuo išsamios esamos padėties (State of the Art, SoA) analizės, apėmusios visas projekto partnerių šalis. Šios analizės tikslas buvo ne tik apžvelgti esamas akvakultūros ir žuvininkystės studijų programas, bet ir įvertinti jų gebėjimą reaguoti į klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo keliamus iššūkius.
SoA analizė buvo vykdoma taikant kelių lygių metodiką: analizuotos studijų programos ir jų moduliai, peržiūrėti strateginiai ir metodiniai dokumentai, atliktos apklausos ir struktūruotos diskusijos su dėstytojais, studentais, tyrėjais bei akvakultūros sektoriaus atstovais. Tai leido identifikuoti ne tik temines spragas, bet ir metodinius iššūkius, susijusius su studijų turinio aktualumu, tarpdiscipliniškumu ir skaitmeninių mokymosi sprendimų taikymu.
Analizės rezultatai atskleidė bendrą tendenciją visose partnerių šalyse: akvakultūros studijose dažnai trūko sisteminio ir integruoto požiūrio į klimato kaitos poveikį vandens ekosistemoms, žuvų sveikatai, šėrimo praktikoms ir technologiniams sprendimams. Taip pat buvo identifikuotas poreikis lankstesniems studijų formatams, mišriam ir nuotoliniam mokymuisi bei atvirosios prieigos mokymosi ištekliams. Ši analizė tapo koncepciniu pagrindu visoms tolesnėms projekto veikloms.
Studijų turinio kūrimas ir moduliai
Remiantis SoA analizės rezultatais, buvo sukurta nauja, į klimato kaitos iššūkius orientuota studijų turinio struktūra, paremta aiškiai apibrėžtais mokymosi rezultatais, tarpdiscipliniškumu ir galimybe studijų turinį lanksčiai integruoti į skirtingas aukštojo mokslo programas.
Parengti šeši teminiai studijų moduliai, apimantys pagrindinius pasaulinio atšilimo ir akvakultūros sąsajos aspektus:
- pasaulinio atšilimo poveikis vandens kokybei ir poveikis akvakultūrai;
- akvakultūros poveikis aplinkai klimato kaitos kontekste;
- veisimas ir biotechnologijų taikymas akvakultūroje;
- žuvų mityba ir šėrimo praktikos klimato kaitos sąlygomis;
- žuvų ligos: protozojinės, metazoinės, miksosporidijų ir kokcidijų sukeliamos ligos;
- akvakultūros sistemų pasirinkimas šiltėjančiame pasaulyje.
Kiekvienas modulis parengtas kaip pilnas studijų vienetas, apimantis teorinę medžiagą, aktualius mokslinius tyrimus, praktinius pavyzdžius ir savarankiško mokymosi užduotis. Moduliai sukurti taip, kad galėtų būti naudojami tiek kaip savarankiški kursai, tiek integruojami į esamas bakalauro ar magistrantūros studijų programas.
Pedagoginė metodologija ir skaitmeniniai mokymosi ištekliai. Siekiant užtikrinti studijų turinio nuoseklumą ir kokybę, projekto metu parengta vieninga pedagoginė metodologija, skirta dėstytojams. Ji apibrėžia mokymo filosofiją, aktyvių mokymo metodų taikymą, skaitmeninių priemonių integraciją ir studentų pasiekimų vertinimo principus. Metodologija padeda dėstytojams sistemingai integruoti klimato kaitos tematiką į studijų procesą ir skatinti kritinį studentų mąstymą.
Kartu sukurta skaitmeninė mokymosi platforma, kurioje pateikiami visi studijų moduliai, mokomoji medžiaga, vaizdo įrašai ir papildomi šaltiniai. Platforma pritaikyta mišriam ir nuotoliniam mokymuisi, užtikrinant studijų prieinamumą ir lankstumą.
Svarbus projekto rezultatas – aukštojo mokslo vadovas „Akvakultūra klimato kaitos amžiuje“, parengtas anglų kalba ir išverstas į visas projekto partnerių kalbas. Taip pat parengtos interaktyvios elektroninės knygos.
Gerosios praktikos gairės. Projekto metu parengtos gerosios praktikos gairės, skirtos aukštojo mokslo institucijoms, akvakultūros sektoriaus specialistams ir sprendimų priėmėjams. Gairės buvo rengiamos remiantis moksliniais tyrimais, studijų modulių pilotiniu įgyvendinimu ir realiais Europos akvakultūros pavyzdžiais.
Gairių struktūra apima:
- klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo poveikio akvakultūrai apžvalgą,
- pagrindinius iššūkius skirtingoms akvakultūros sistemoms,
- įrodymais grįstus sprendimus vandens kokybei gerinti, ligų prevencijai, tvaresniam šėrimui ir išteklių naudojimui,
- gerosios praktikos pavyzdžius iš skirtingų Europos regionų,
- rekomendacijas aukštojo mokslo institucijoms, sektoriaus atstovams ir politikos formuotojams.
Šios gairės sustiprina ryšį tarp mokslo, studijų ir praktikos ir prisideda prie klimatui atsparios akvakultūros plėtros.
Studijų turinio išbandymas ir rezultatų sklaida
Projekto metu sukurti studijų moduliai buvo sistemingai išbandyti realiose studijų ir mokymų sąlygose visose penkiose partnerių šalyse. Pilotinis studijų turinio įgyvendinimas vyko 2025 m. gegužės–rugsėjo mėn., kai jau buvo parengti visi skaitmeniniai mokymosi ištekliai, moduliai ir atvejų analizės. Pagrindinis pilotinio testavimo tikslas buvo įvertinti studijų turinio tinkamumą, aiškumą, pedagoginį pagrįstumą ir praktinį pritaikomumą skirtingoms tikslinėms grupėms.
Pilotiniame testavime dalyvavo daugiau kaip 150 dalyvių, atstovavusių įvairias tikslines grupes – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentus, universitetų dėstytojus, akvakultūros ir žuvininkystės sektoriaus specialistus, techninį personalą bei su sektoriaus politika ir reguliavimu susijusius profesionalus.
Pilotinis testavimas buvo vykdomas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje partnerių šalyje, taikant bendrą metodiką, kuri apėmė savarankišką darbą su skaitmeniniais moduliais ir vaizdo paskaitomis, atvejų analizę ir praktines užduotis, savikontrolės testus po kiekvienos temos, baigiamąjį žinių patikrinimą bei struktūruotą grįžtamąjį ryšį, gaunamą dalyviams užpildžius klausimynus.
Bendrieji pilotinio testavimo rezultatai parodė aukštą dalyvių pasitenkinimo lygį ir studijų turinio aktualumą. Dauguma dalyvių nurodė, kad mokymo turinys yra labai aktualus arba aktualus jų akademiniams ir profesiniams poreikiams, o studijų moduliai – naudingi ir lengvai pritaikomi praktikoje. Dalyviai teigiamai vertino modulių struktūrą, loginį nuoseklumą, tarpdiscipliniškumą ir aiškų ryšį tarp pasaulinio atšilimo procesų ir akvakultūros sektoriaus iššūkių.
Ypač palankiai buvo vertinamos atvejų analizės, kurias dalyviai apibūdino kaip praktiškas, aiškias ir padedančias susieti teorines žinias su realiomis akvakultūros situacijomis. Visose partnerių šalyse dalyviai patvirtino, kad atvejų analizės sustiprino jų supratimą apie klimatui atsparių sprendimų taikymą akvakultūroje. Taip pat buvo pabrėžtas skaitmeninės mokymosi platformos funkcionalumas, kuris daugumos dalyvių buvo įvertintas kaip patogus ir lengvai suprantamas, nors kai kuriose šalyse buvo išskirti techniniai aspektai, kuriuos reikėjo patobulinti (ypač registracijos ir prisijungimo procesą).
Kiekybiniai vertinimo duomenys patvirtino aukštą studijų turinio kokybę. Pavyzdžiui, nacionaliniuose pilotiniuose testavimuose moduliai buvo vertinami itin aukštais balais penkiabalėje skalėje – mokymo aktualumas, turinio naudingumas, sąveikumas ir baigiamojo vertinimo tinkamumas daugeliu atvejų siekė 4,6–5,0 balo vidurkius, o kai kuriose šalyse visi dalyviai (100 %) nurodė, kad mokymai atitiko jų lūkesčius.
Surinkta struktūruota grįžtamoji informacija buvo panaudota galutinėms studijų modulių, pedagoginės metodologijos ir skaitmeninių sprendimų korekcijoms. Remiantis pilotinio testavimo rezultatais, buvo papildyti vizualiniai elementai, patikslintos atvejų analizės, sustiprintas interaktyvumas ir parengti papildomi apibendrinamieji vaizdo įrašai kiekvienam moduliui.
Lygiagrečiai pilotiniam įgyvendinimui vyko projekto rezultatų sklaida. Projekto metu organizuoti sklaidos renginiai, tarptautinė baigiamoji konferencija, teminiai seminarai ir internetiniai seminarai, kuriuose projekto rezultatai buvo pristatyti akademinei bendruomenei, akvakultūros sektoriaus atstovams ir kitoms suinteresuotosioms grupėms. Sklaidos veiklose dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių, o tai reikšmingai prisidėjo prie projekto matomumo ir rezultatų pritaikomumo už partnerių institucijų ribų.
Papildomą projekto matomumą užtikrino „Success story“ vaizdo įrašas, kuriame pristatomi tvarios ir klimatui atsparios akvakultūros pavyzdžiai Europoje bei parodoma, kaip DiBluCa projekto metu sukurtos studijų priemonės gali būti taikomos praktikoje.
Tęstinumas ir rezultatų tvarumas
DiBluCa projektas sukūrė tvarius, ilgalaikius rezultatus, kurie išlieka aktualūs ir pasibaigus projekto finansavimui. Projekto metu parengti studijų moduliai, pedagoginė metodologija, skaitmeniniai mokymosi ištekliai ir gerosios praktikos gairės yra numatyti tolimesniam naudojimui ir integravimui į partnerių universitetų studijų programas, taip prisidedant prie nuoseklaus aukštojo mokslo atsinaujinimo akvakultūros ir žuvininkystės srityse.
Šie rezultatai tiesiogiai siejasi su Europos Sąjungos strateginiais dokumentais ir politikos kryptimis, ypač Europos žaliuoju kursu, ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., Nuo ūkio iki stalo (Farm to Fork) strategija ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. DiBluCa projekte nagrinėjamos temos – vandens ekosistemų būklė, klimato kaitos poveikis akvakultūrai, tvaresnės gamybos sistemos, ligų prevencija, išteklių naudojimo efektyvumas ir technologinės inovacijos – atliepia šių strategijų tikslą pereiti prie klimatui neutralios, ekologiškai atsparios ir žiniomis grįstos ekonomikos.
Svarbus projekto indėlis – žmogiškojo kapitalo stiprinimas, kuris yra būtina sąlyga ES ekologiniams tikslams pasiekti. DiBluCa kuriamas studijų turinys padeda rengti specialistus, gebančius ne tik suprasti klimato kaitos procesus, bet ir taikyti mokslines žinias praktiniuose sprendimuose, prisidedant prie tvarios akvakultūros plėtros, biologinės įvairovės išsaugojimo ir atsakingo vandens išteklių naudojimo.
Atvirosios prieigos principu parengti mokymosi ištekliai užtikrina, kad projekto rezultatai bus plačiai prieinami akademinei bendruomenei, sektoriaus specialistams ir sprendimų priėmėjams, taip skatinant žinių sklaidą, tarpsektorinį dialogą ir gerosios praktikos perėmimą už projekto partnerystės ribų. Tai ypač svarbu ES mastu, siekiant mažinti regioninius skirtumus, stiprinti studijų kokybę ir skatinti vienodesnį tvarių sprendimų taikymą skirtingose valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse.
Tokiu būdu DiBluCa projektas prisideda ne tik prie konkrečių studijų programų atnaujinimo, bet ir prie ilgalaikio sisteminio pokyčio, kuriame aukštasis mokslas tampa aktyviu partneriu įgyvendinant Europos Sąjungos ekologinius, klimato ir tvarios plėtros tikslus.
Daugiau informacijos apie projektą, jo veiklas ir sukurtus rezultatus rasite oficialioje projekto svetainėje.
