Sumanūs kaimai
VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos fakulteto profesorė dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ. – Dar 2021 m. pabaigoje VDU ŽŪA buvo atliktas tyrimas dėl sumaniųjų kaimų koncepcijos įgyvendinimo Lietuvoje, 2022 m. vasarą Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija parengė ir patvirtino Sumanių kaimų projektų įgyvendinimo gaires. Parama šiems projektams yra teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Parama vietos projektams įgyvendinti pagal Vietos plėtros strategijas“.
Vietos veiklos grupių (VVG) tinklas, bendradarbiaudamas su vietos veiklos grupėmis, parengė Sumanaus kaimo planą. 2022 m. rudenį buvo atrinkta 15 pažangiausių VVG, kurios, vadovaudamosi Sumanaus kaimo planu ir gairėmis, inicijavo bandomųjų Sumanių kaimų projektų įgyvendinimą, kuriems numatyta 3,6 mln. Eur.
Naujame programiniame laikotarpyje, įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, taip pat bus remiamas sumaniųjų kaimų kūrimas ir plėtra, įtraukiant pačius gyventojus į inovatyvias veiklas ir pažangius sprendimus, kurių pagrindinis tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėje.
Ne tik iššūkiai, bet ir naujos įdomios galimybės
Lietuvos kaimo vietovės sparčiai keičiasi, kaip ir visoje Europoje. Daugeliui kaimo bendruomenių toliau kelia spaudimą nuolatiniai iššūkiai, tokie kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, nepalanki vietovių vystymuisi gyventojų demografinė struktūra, prastos kokybės, neprieinamos ir sunkiai pasiekiamos viešosios paslaugos. Tačiau kaimo gyventojams ir kaimo verslui taip pat atsiveria daug naujų ir įdomių galimybių.
Galimybės atsiranda dėl pagrindinių XXI amžiaus kaimo vystymosi varomųjų jėgų, įskaitant esamų ir besiformuojančių skaitmeninių technologijų poveikį, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią ir žiedinę ekonomiką, bioekonomiką, naujas vertės grandines, naujus mobilumo modelius, glaudesnius ryšius su miestais ir kt.
Šiame kontekste sumanieji kaimai suprantami kaip kaimo bendruomenės, kurios atsisako tiesiog laukti, kol pokyčiai įvyks. Vietos bendruomenės ir vietos savivaldos institucijos spartina inovacijas, tiria aplinką, eksperimentuodamos diegia sprendimų bandymus, kad galėtų išspręsti vietovės vystymosi iššūkius ir atrastų naujų galimybių. Dažnai tai suteikia vietovei platformą dirbti su novatoriškais startuoliais kaimiškoje aplinkoje.
Tai pirmiausia kaimo vietovių bendruomenės
Sumanus kaimas yra pažangus ir besikeičiantis kaimas, kuris naudojasi skaitmeninėmis naujovėmis, kuria socialines inovacijas ir jomis naudojasi, kuria naujus ryšius ir plėtoja visiems naudingas veiklas su miesto vietovėmis. Sumanios bendruomenės plėtoja integruotas, tarpusavyje „supintas“ veiklas, kurios sustiprina kaimo vietovių vaidmenį pereinant prie ekologiškesnės, sveikesnės ir rūpestingesnės visuomenės.
Sumanūs kaimai – tai pirmiausia kaimo vietovių bendruomenės, kurios naudoja inovatyvius sprendimus, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę ir sustiprintų atsparumą išoriniams pokyčiams (krizėms, klimato kaitai, geopolitinei situacijai ir kt.), remiasi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrinant kuo platesnį (nieko nepaliekant nuošalyje), dalyvavimą ir bendradarbiavimą, panaudojant skaitmeninių ir kitų pažangių technologijų siūlomus sprendimus kaip tobulėjimo priemones.
Nėra visiems mato
Sumanaus kaimo terminą bandoma apibrėžti ES lygmeniu, tačiau tai labai platus ir besikeičiantis terminas, nėra visiems tinkamo „vieno dydžio“.
Pripažįstama, kad kaimo vietovių iššūkiai ir poreikiai yra labai įvairūs, todėl visi kaimai ir kaimo bendruomenės gali būti savaip sumanūs. Sumanūs kaimai atliepia ir sustiprina esminį faktą, kad sumanaus kaimo koncepcija yra apie kaimo piliečių iniciatyvą ieškoti praktinių sprendimų – tiek spręsti rimtus iššūkius (pavyzdžiui, pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių, žaliosios ekonomikos), su kuriais jie susiduria, tiek atrasti (ir tai neretai svarbiausia) naujų įdomių galimybių, kurios keičia kaimo vietoves, iššaukia sisteminius pokyčius įtraukiant visus gyventojus, motyvuoja juos ir skatina vietos institucijas siekti Darnaus vystymosi tikslų.
Yra svarbus skirtumas tarp „sumaniųjų kaimų“ ir „sumaniųjų miestų“. Sumaniųjų miestų koncepcija daugiausia dėmesio skiria dideliems duomenims ir galimybėms pakeisti miestų funkcionavimą naudojant tarpusavyje susijusias skaitmenines technologijas. Sumanieji kaimai nėra tik skatmeninimas, infrastruktūros gerinimas. Suinteresuotieji sutelkia dėmesį į vietos bendruomenių įgalinimą įsitraukti į savo ateities kūrimą, įskaitant (jei reikia) skaitmeninių technologijų naudojimą.
Įrankis pagerinti kaimo atsparumą
Apibendrinant galima teigti, kad Sumanieji kaimai – tai kaimo vietovių bendruomenės, kurios priima ir įgyvendina novatoriškus sprendimus, kad pagerintų savo atsparumą remdamosi vietos pranašumais ir galimybėmis.
Kurdami ir įgyvendindami savo ekonominių, socialinių ir (arba) aplinkos sąlygų gerinimo strategiją, sumanūs kaimai remiasi vietos ir mokslo žiniomis, dalyvavimu grindžiamu požiūriu, visų pirma pasitelkdami skaitmeninių ir kitų technologijų siūlomus, gamta grįstus sprendimus. Sumanūs kaimai gauna naudos iš bendradarbiavimo ir sąjungų su kitomis bendruomenėmis bei veikėjais kaimo ir miesto vietovėse. „Sumanių kaimų“ strategijų inicijavimas ir įgyvendinimas gali būti pagrįstas esamomis iniciatyvomis, tačiau paremtas naujais veiklos, sprendimų ir lyderystės metodais – gali būti finansuojamas iš įvairių viešųjų ir privačių šaltinių.
Partnerio turinys: 
