Švietimo, mokslo ir sporto ministrės vizitas VDU Žemės ūkio akademijoje nuteikia pozityviems pokyčiams
Gruodžio 2 d. VDU Žemės ūkio akademijoje lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, viceminstras Gintautas Jakštas, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Edmundas Pupinis. Pokalbyje su VDU rektoriumi prof. dr. Juozu Augučiu, ŽŪA kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene ir ŽŪA administravimo grupės darbutojais aptarta, kokie galimi valdžios žingsniai, sprendžiant šiuo metu pavojingą ribą pasiekusią žemės ūkio specialistų rengimo problemą. A. Miceikienės teigimu, pokalbio su ministre turinys nuteikia pozityviai.
VDU Žemės ūkio akademija, besiremdama verslo partnerių argumentais bei statistiniais skaičiavimais, jau kuris laikas aštriai kelia klausimą dėl gilėjančio atotrūkio tarp žemės ūkio specialistų poreikio ir jų realiai parengiamo skaičiaus.
Pasitarimo metu sutarta skubiai, koordinuotai ir išvien veikiant spręsti žemės ir miškų ūkio specialistų bei kvalifikuotų darbuotojų kokybiško rengimo, atitinkančio darbo rinkos poreikius, problemas, sukuriant aukštojo mokslo integralią sistemą aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir kaimo plėtros specialistams ir kvalifikuotiems darbuotojams rengti.
Šį klausimą gruodžio 8 d. svarstys ir LR Seimo Kaimo reikalų komitetas išvažiuojamajame posėdyje, kuris vyks Žemės ūkio akademijoje.
Tikimasi, kad teigiami pokyčiai rengiant žemės ir miškų ūkio specialistus prasidės jau 2022 m.
Šių metų pradžioje agroverslo inicijuotos diskusijos specialistų rengimo klausimu vyko Seimo Kaimo reikalų bei Švietimo ir mokslo komitetuose. VDU Žemės ūkio akademijos vadovai tuomet atkreipė dėmesį, kad universitetinio išsilavinimo nuošalėje lieka 80 – 90 proc. motyvuotų regionų vaikų, kuriems dėl objektyvių priežasčių sudėtinga pasiekti reikalaujamą minimalų konkursinį balą.
VDU Žemės ūkio akademijos siūlymai buvo žemės ūkio ir miškų sektoriams svarbias studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių programų sąrašą ir suformuoti valstybės užsakymą, taip pat buvo siūloma kaip ir kitose pasaulio šalyse atsižvelgti ne tik į brandos atestato rezultatus, bet ir į kitus kriterijus, t. y. koreguoti minimalaus konkursinio balo kriterijus vertinant ir asmens motyvaciją. Siūlyta pagelbėti ir organizuoti papildomus kursus tiems vaikams, kurie bendrojo lavinimo mokyklose negebėjo pasiekti minimalių reikalavimų, kurie leistų įstoti į aukštąją mokyklą. Taip pat buvo prašoma Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų prisidėti papildomomis finansinėmis priemonėmis jau studijuojantiesiems, įstojusiems ir į valstybės finansuojamas, ir į nefinansuojamas vietas, mokant stipendijas visą studijų laikotarpį. Taip pat siūlyta regionų jaunuoliams sudaryti galimybes gauti paramą studijų kainai padengti.
