Tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ – kompleksiškas požiūris į tvarią ateitį
Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) dvyliktą kartą organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ tapo žinių sklaidos ir tarptautinių diskusijų spiečiumi. Šių metų konferencijos akcentas – atsparumas globaliems pokyčiams – konferencijos dalyvius skatino dalytis patirtimi ir įžvalgomis, spręsti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, geopolitinių iššūkių ir kitų regioninių bei pasaulinių problemų kontekste, siekiant formuoti efektyvias ir tvarias kaimo plėtros strategijas.
Dalijimasis žiniomis kuria reikšmingus pokyčius
Šiais metais tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ subūrė 366 mokslininkus, tyrėjus ir svečius iš 22 šalių – Suomijos, Švedijos, Japonijos, Vokietijos, Graikijos, Malaizijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos, Čekijos, Slovakijos, Albanijos, Kenijos, Estijos, Portugalijos, Belgijos, Mozambiko, Maroko, Nyderlandų, Prancūzijos, Ukrainos ir Lietuvos.
Renginys pasižymėjo itin plačiu globalumo lygmeniu: konferencija organizuota bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais: „AgroSERV – „Agroecology European Research Infrastructure Services“ (Prancūzija) ir „Forschungszentrum Jülich“ (Vokietija).
Sveikindama renginio dalyvius, VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, kad ši jau tradicine tapusi konferencija vienija mokslininkus, politikus, praktikus ir bendruomenių lyderius iš įvairių šalių. „VDU Žemės ūkio akademija didžiuojasi galėdama būti erdve, kur dalijamasi ir keičiamasi žiniomis, idėjomis ir patirtimi, siekiant tvarios ateities. Šiais metais pagrindinė konferencijos tema – atsparumas pokyčiams. Žemės ūkis, miškininkystė, kaimo bendruomenės visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais. Tai apima klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, geopolitinius pokyčius, bioekonomikos vystymą, demografinius ir socialinius pokyčius ir kt. Todėl ši konferencija skirta dialogui, ryšių dalijimuisi ir įkvėpimui. Tikiuosi, kad čia bus dalijamasi žiniomis, kurios prisidės prie reikšmingų pokyčių bendruomenėse ir už jų ribų“, – sakė prof. dr. A. Miceikienė.
VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė
Naujos perspektyvos: nuo mokslinių tyrimų iki praktikos
Pereinant prie tvarios žemės ūkio sistemos, būtina turėti stiprią mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri jungtų skirtingas disciplinas ir skatintų inovacijas. AnaEE-ERIC generalinis direktorius, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, vadovas dr. Michel Boër pristatė pranešimą „Transdiciplininės paslaugos mokslinių tyrimų bendruomenei agroekologijoje: AgroServ projektas“. Dr. M. Boër pasižymi išskirtine karjera kaip CNRS astrofizikos tyrimų direktorius, prisidėjęs prie tokių atradimų kaip gravitacinės bangos, o šiuo metu vadovauja svarbioms iniciatyvoms agroekologijos srityje. Penkerių metų trukmės projektą pristatęs mokslininkas įvardijo, kad projekto metu siekiama remti mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio bei agroekologijos srityje. Taip pat siekiama spręsti sudėtingus žemės ūkio sistemoms kylančius iššūkius, įskaitant būtinybę tvariai išmaitinti augančią pasaulio populiaciją, kovoti su klimato kaita, saugoti gamtos išteklius ir didinti biologinę įvairovę.
Atsparūs miškai yra būtini kaimo plėtrai, biologinei įvairovei ir atsakui į klimato kaitą. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvavęs Kopenhagos universiteto profesorius Erikas Dahl Kjær yra vienas iškiliausių miškų genetikos ekspertų, paskelbęs daugiau nei 250 mokslinių publikacijų ir vadovaujantis tyrimų grupei, nagrinėjančiai Europos medžių rūšių prisitaikymo galimybes, įskaitant naujausius darbus epigenetikos ir mikrobiomų srityse. Konferencijos metu mokslininkas pristatė strategijas atsparių ir prisitaikančių prie klimato kaitos miškų bei medžių vystymui. „Turime būti pasiruošę pasauliniams pokyčiams. Pirmenybė teikiama lanksčioms ir tvirtoms priemonėms, paliekančioms erdvės prisitaikymui. Tarptautinis bendradarbiavimas valdant miškų genetinę įvairovę yra svarbus. Taip pat reikia socialiai įgyvendinamų ir priimtinų sprendimų. Mokslas gali derinti naujus ir senus metodus – ir turi daug ką pasiūlyti. Pasitikėkime įvairove ir mokykimės iš gamtos“, – sakė mokslininkas.
Tvarumas švietime ir regioninių kompetencijų ugdyme yra būtinas klestinčiai bioekonomikai. Biotechnologijų ir gamtos išteklių mokyklos (Suomija) dekanės dr. Monos-Anittos Riihimäki mokslinių tyrimų kryptys apima tvarumą maisto grandinėje bei aukštojo mokslo valdymą. Dr. M. A. Riihimäki vadovauja svarbioms Suomijos bioekonomikos švietimo iniciatyvoms, pirmininkauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose komitetuose bei prisideda prie aukštojo mokslo programų vertinimo.
Pristatydama pranešimą „AKIS Suomijoje ir taikomųjų mokslų universitetų vaidmuo kuriant regionines bioekonomikos kompetencijas“, mokslininkė išskyrė kelias kryptis: žinių perdavimo užtikrinimas ir mokslinių tyrimų bei praktikos ryšio stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; stiprus ir tarpsektorinis žinių perdavimas, mokymai ir konsultavimo paslaugos; tarptemininių inovacijų stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; skaitmeninės transformacijos rėmimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų.
Novatoriški sprendimai atspariam ir efektyviam žemės ūkiui
Siekis užtikrinti maisto saugumą kartu saugant ekosistemas reikalauja augalų sveikatos ir tvaraus ūkininkavimo sprendimų. Atėnų žemės ūkio universiteto (Graikija) prof. Dimitri Tsitsigianni, turėdamas daugiau nei 30 metų patirtį augalų patologijos srityje, vadovauja tyrimų grupei, kuri kuria pažangias integruotos augalų apsaugos strategijas, derindama biologinę kontrolę, dirbtinį intelektą ir skaitmeninę precizinę žemdirbystę.
Pristatydamas pranešimą „Skaitmeninių technologijų galia augalų ir aplinkos apsaugai“, mokslininkas įvardijo proveržius žemės ūkio biotechnologijų ir augalų ligų valdymo srityse. „Žemės ūkio biotechnologijos yra priešakyje kovojant su klimato kaitos iššūkiais ir siekiant maisto saugumo. Pažanga sintetinės biologijos, mikrobiomo pagrindu kuriamų priemonių ir RNR pagrįstos augalų apsaugos srityse atveria naujus atsparumo lygius.
O dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios veisimo platformos spartina sausrai atsparių sėklų, ligoms atsparių augalų ir biologiškai patobulintų trąšų kūrimą.
Mikrobiomo sprendimai didina dirvožemio biologinę įvairovę ir optimizuoja augalų mitybą, užtikrindami didesnį derlių net ir ekstremaliomis sąlygomis“, – teigė mokslininkas.
Sprendžiant globalius iššūkius būtinas novatoriškas mąstymas ten, kur susikerta žemės valdymas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir tvarūs pragyvenimo šaltiniai. Gento universiteto (Belgija) profesorius Hossein Azadi, daktaro laipsnį įgijęs žemės ūkio ekonomikos ir žmogaus geografijos srityse, yra paskelbęs beveik 400 recenzuotų mokslinių straipsnių ir patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio mokslininkų.
Pristatydamas pranešimą tema „Atsparus žemės ūkis smulkiųjų ūkininkų akimis: Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimas“, mokslininkas įvardijo, kad žemės ūkis dėl klimato kaitos susiduria su vis didesnėmis rizikomis, kai net nedideli aplinkos pokyčiai gali sukelti negrįžtamus padarinius, grėsmingus produktyvumui. Mažieji ūkininkai, kurie yra ypač pažeidžiami, dažnai neturi laiku prieinamų ankstyvojo įspėjimo mechanizmų, kad galėtų sušvelninti šias rizikas. Šiai spragai užpildyti tyrime pristatoma „Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistema“ – novatoriška, proaktyvi stebėsenos sistema, skirta prognozuoti ir užkirsti kelią klimato pokyčiams dar prieš jų įvykimą. Sistema strategiškai identifikuoja ir reaguoja į šiuos taškus, siekiant stiprinti atsparumą klimato pokyčiams.
Inovacijos biologijos ir skaitmeninių technologijų sankirtoje yra esminės siekiant užtikrinti kitos kartos tvarias žemės ūkio sistemas. Konferencijoje dalyvavusi doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, savo mokslinėje veikloje jungia augalų fiziologiją su praktine agronomija ir aktyviai prisideda prie tvaraus žemės ūkio plėtros ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
„Lietuva kuria lyderystę bioekonomikos srityje – ekonomikoje, kurios varomoji jėga – inovacijos. Šalyje yra aiškus nacionalinis dėmesys – Vyriausybė, universitetai ir pramonė veikia išvien, laikydami žemės ūkį, miškininkystę ir biotechnologijas tvaraus augimo varikliais. Šimtametį paveldą turinti VDU Žemės ūkio akademija užima centrinę vietą, o jos vienas iš akademinių padalinių – Bioekonomikos tyrimų institutas veikia kaip tyrimų centras, sutelktas į skaitmeninį žemės ūkį, biotechnologijas ir klimatui atsparų ūkininkavimą. Šios pastangos sprendžia vietinius iššūkius ir stiprina Lietuvos, kaip Europos žinių šaltinio, pozicijas. Lietuvos ekspertai prisideda prie ES politikos formavimo ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja.
Politikos, mokslo ir verslo diskusijoje – būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai
Konferencijos metu Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas dr. Michael Losch pristatė būsimąją ES bioekonomikos strategiją; Lietuvos bioekonomikos HUB koordinatorė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė dr. Rasa Pakeltienė pasidalijo įžvalgomis dėl nacionalinės strategijos iš Lietuvos bioekonomikos HUB dalyvių pusės.
Į politikos, mokslo ir verslo diskusiją prie šių dviejų pranešimų taip pat prisijungė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyresnioji patarėja Dalia Miniataitė, „Investuok Lietuvoje“ produkto strategė Rugilė Skvarnavičiūtė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas, Biotechnologijų įmonės „Nando“ generalinis direktorius Justinas Taruška, AnaEE-ERIC – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, generalinis direktorius dr. Michel Boër.
Diskusijoje, moderuotoje asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentės Virginijos Kargytės, aptarti pagrindiniai būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai; svarbiausios tendencijos Europos bioekonomikos pramonėje; Lietuvos potencialas plėsti novatoriškų, didelės pridėtinės vertės bioekonominių produktų gamybą ir plėtoti susijusias paslaugas.
Sujungus skirtingas disciplinas – kompleksiškas požiūris į aktualijas
Konferencijos metu mokslininkai įžvalgomis ir patirtimis dalijosi ir keturiose mokslinėse sekcijose: „Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo“, „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“, „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“, „Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui“.
Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės, konferencijoje integruotos ne tik žemės ūkio, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir perspektyvos. „Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – teigė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.
„Mus vienija bendras tikslas ir vizija – nagrinėti, diskutuoti ir strateguoti, kaip bioekonomikos verslai ir kaimo bendruomenės gali prisitaikyti, klestėti ir būti lyderiais sparčių ir dažnai nenuspėjamų pokyčių eroje“, – teigė VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.
Konferencijos sekcijose tradiciškai vyko ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turėjo galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galėjo tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip aptarti ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas. 
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Laima Skauronė
Tarptautiškumas padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius
Tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė džiaugiasi gausiu būriu dalyvių, atvykusiu net iš 22 šalių. Iš viso konferencijoje pristatyti 157 pranešimai, tarp jų 6 įkvepiantys plenariniai pranešimai. Mokslinės diskusijos plenarinės sesijos metu ir sekcijose atsiskleidė, kad atsparumas globaliems pokyčiams kaimo plėtros kontekste yra reikšminga tematika ne tik Europos, bet ir pasaulio žemės ūkio tvarumo užtikrinimo kryptyse. Pasak mokslininkės, VDU Žemės ūkio akademija tapo gerųjų praktikų ir patirčių sklaidos erdve.
„Dalyviai iš įvairių šalių turėjo galimybę palyginti savo tyrimų rezultatus su kitų šalių kontekstu, pasidalinti įžvalgomis ir pasimokyti vieni iš kitų. Pavyzdžiui, tai, kas pasiteisino kaimo plėtros srityje Prancūzijoje, Vokietijoje ar Japonijoje, gali įkvėpti naujus sprendimus Lietuvoje, ir atvirkščiai. Tarptautiškumas taip pat padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius. Konferencijoje susipažinę tyrėjai dažnai imasi bendrų projektų, rengia tarptautines tyrimų paraiškas – tai ilgalaikė vertė, kuri tęsiasi ir pasibaigus renginiui. Platus geografinis dalyvių spektras sukuria įvairiakultūrę aplinką, skatina platesnį požiūrį į globalius pokyčius, iššūkius, problemas. Toks renginio atvirumas pasauliui didina ir Universiteto bei Lietuvos matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje bei parodo, kad esame aktyvūs sprendžiant kaimo plėtros ir bioekonomikos vystymo atsparumo globaliems pokyčiams klausimus“, – sakė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad 12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ pasižymėjo globalumu tiek turinio, tiek dalyvių prasme.
Užsienio svečiams ypatingą įspūdį paliko ir konferencijos kultūrinė programa – Gala vakarienės metu surengtas vakaras, persmelktas lietuviškų tradicijų. Šiltą atmosferą kūrė VDU Žemės ūkio akademijos kapela „Ūkininkas“ ir šokių kolektyvo „Sėja“ šokėjai. Muzika, dainos ir šokiai tapo puikiu kultūriniu tiltu tarp skirtingų šalių dalyvių, atskleidusiu lietuvišką svetingumą ir tarptautinės bendrystės dvasią.
Renginio dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su Kauno miestu – ekskursijos metu aplankė istorinius ir kultūrinius objektus, o paskutinę renginio dieną grožėjosi nuostabiu rudenėjančio Birštono kurortu, kuris svečiams paliko neišdildomą įspūdį savo jaukumu ir gamtos harmonija.
Mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė, apibendrindama konferenciją, teigė, kad nors kita konferencija vyks tik 2027 metais, jau dabar pradedama galvoti apie jos teminį tęstinumą, naujas tarptautines partnerystes ir dar gilesnį mokslo bei praktikos dialogą, kuris leistų dar labiau stiprinti universiteto vaidmenį formuojant Europos kaimo plėtros ir bioekonomikos kryptis.
Organizatoriai dėkoja konferencijos partneriams ir rėmėjams – AgroServ ERSAC, Jülich Forschungszentrum, SRH universitetui, Lietuvos kaimo tinklui, Lietuvos mokslo tarybai, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrui (BioTEC), AB „Kauno grūdai“, UAB „Mantinga“ – už jų reikšmingą indėlį ir palaikymą.
Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Mokslo renginiui finansavimas skirtas iš Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. P-MOR-25-23.
