Tarptautinio studentų verslumo tyrimo rezultatai: kokias pozicijas užima Lietuva?

Lietuva antrą kartą dalyvavo globaliame studentų karjeros ir verslumo tendencijų tyrime „GUESSS“, kurį atliekant 2018 m. rugsėjo – 2019 m. sausio mėnesiais elektroninės apklausos būdu buvo apklausta per 209 tūkst. studentų 54-iose šalyse Europoje, Azijoje, Okeanijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje bei Afrikoje. Pusė apklaustųjų gyvena išsivysčiusiose valstybėse, pusė – besivystančios ekonomikos šalyse. Lietuvoje tyrimą organizuojantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas (VDU ŽŪA BPF) su partnerių pagalba šį kartą apklausė 1059 studentus iš 22 aukštųjų mokyklų, veikiančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose.
Estai lenkia ir studentišku verslumu
Tyrimo rezultatai rodo, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse nuosavus verslus studijų metu vysto 4,8 proc. studentų, o 14,7 proc. apklaustų studentų bando pradėti verslą. Besivystančiose šalyse studentų verslumo lygis daug didesnis. Šiose valstybėse nuosavus verslus studijų metu vysto 17,3 proc. studentų, o bandančiųjų pradėti verslą yra net 44,6 proc., t. y. beveik kas antras studentas. Lietuvoje apklausos metu 8,7 proc. studentų plėtojo nuosavą verslą, o 15,3 proc. siekė jį pradėti. Palyginti su 2016 m. apklausos rezultatais, studentų aktyvumas versle yra padidėjęs, ypač – besivystančių šalių grupėje.
„GUESSS“ tyrimo projektui Lietuvoje vadovaujanti VDU ŽŪA BPF atstovė Virginija Kargytė teigia, kad mūsų šalyje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, yra santykinai daugiau studentų, kurie susikuria sau darbo vietą, siekdami užsidirbti pinigų studijų laikotarpiui. „Lietuvoje tokių studentų yra 8,7 proc., o štai, pavyzdžiui, Airijoje jų 3,6 proc., Vokietijoje – 3,7 proc. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 45,1 proc. verslaujančių studentų neplanuoja tęsti šios veiklos po studijų baigimo, didesnis mūsų studentų aktyvumas parodo santykinai prastesnę jų ekonominę padėtį nei aukštesnį verslumo lygį. Kita vertus, Estijoje, į kurią dažnai lygiuojamės, nuosavus verslus studijų metu vystančių ir bandančių juos pradėti studentų yra reikšmingai daugiau nei kitose Europos šalyse ir Lietuvoje (atitinkamai 13,4 ir 22,1 proc.). Panašus studentų verslumo lygis būdingas ir kai kurioms Rytų Europos šalims, pavyzdžiui, Čekijai“, – tyrimo rezultatus komentuoja V. Kargytė.
Karjeros pradžioje nori būti samdiniais, vėliau – darbdaviais
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad daugiau nei pusė studentų savo karjeros startu mato samdomą darbą verslo įmonėje. Lyginant su besivystančios ekonomikos šalimis, Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose valstybėse daugiau studentų karjeros pradžioje pirmenybę teiktų smulkiajam ir vidutiniam verslui (įmonėms, turinčioms iki 250 darbuotojų). Ilgesnėje perspektyvoje, kai sukaupiama patirties, studentams patrauklesnė tampa nuosavo verslo idėja.
„Tokia karjeros strategija būdinga studentams visose šalyse. Iš karto po studijų baigimo verslo steigėju, dirbančiu savo sukurtame versle, Lietuvoje norėtų būti 6,2 proc. studentų, išsivysčiusios ekonomikos šalyse – 4,3 proc., besivystančiose šalyse – 13,3 proc. O praėjus 5 m. po studijų verslininkais save mato jau 42,3 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 26,4 proc. apklaustųjų išsivysčiusiose šalyse ir 41,4 proc. apklaustųjų besivystančios ekonomikos šalyse. Tad nors girdime verslo bendruomenės atstovų nusiskundimų, jog Lietuvoje formuojamas neigiamas požiūris į verslą, yra akivaizdu, kad aukštųjų mokyklų auklėtinių požiūris į verslininko karjerą yra labai pozityvus. Tačiau tenka pastebėti, kad toks susidomėjimas verslu veikiau yra teigiamo požiūrio požymis nei kad realus verslumo potencialas. Nes vos trečdalis Lietuvos studentų, planuojančių tolimesnėje ateityje steigti savo verslą, šiuo metu gali pasakyti, kada ir kokį konkretų žingsnį žengs verslo kūrimo link“, – teigia VDU ŽŪA BPF atstovė.
Pašnekovė pastebi, kad, remiantis šio tyrimo rezultatais, Lietuvoje vis dėlto labiau tikėtinas naujų verslų kūrimas nei vystymas tų, kuriuos sukūrė vyresnioji karta, nes studentų, planuojančių perimti tėvų verslą, yra labai mažai. Per vienerius metus tą planuoja padaryti mažiau nei vienas procentas, o per 2 – 5 metus – 3,2 proc. Lietuvoje apklaustų studentų, kurių tėvai vysto verslą. Kitose šalyse šie rodikliai aukštesni.
Lietuvos studentams viešasis sektorius – nepatrauklus darbdavys
„Po studijų baigimo švietimo ir kitas viešąsias paslaugas teikiančiose institucijose norėtų dirbti 14,5 proc. Lietuvos studentų, o praėjus 5 m. – tik 9,5 proc. Tuo tarpu tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse iš karto po studijų baigimo ir pradėjus 5 m. po jų viešajame sektoriuje norėtų dirbti maždaug penktadalis apklaustų studentų. Tokie rezultatai pagrindžia nuogąstavimus, jog Lietuvoje būtina gerinti darbo sąlygas šiame sektoriuje, ir tai nebūtinai turėtų apsiriboti atlyginimų kėlimu. Nauja specialistų karta nori matyti savo darbo rezultatą, kurį kartais sunku pasiekti neefektyviai dirbančioje sistemoje arba dėl išteklių stokos“, – dėsto V. Kargytė.
Atskleidė emigracijos priežastis
Tyrime analizuotas ir mūsų šaliai opus „protų nutekėjimo“ klausimas. Lietuvoje 11 proc. apklaustų studentų nurodė, kad po studijų baigimo ketina dirbti, plėtoti nuosavą verslą arba tęsti mokslą užsienyje. Pilotinėje apklausoje, atliktoje 2016 m., tokį ketinimą pareiškė 10,4 proc. Lietuvoje apklaustų studentų.
„Pastaruoju metu vis dažniau emigraciją bandoma sieti ne su ekonominiais veiksniais, o su tokiais reiškiniais kaip biurokratija, korupcija valstybės institucijose, prasta viešųjų paslaugų kokybė ar jų prieinamumas, pagarbos ir tolerancijos trūkumas. Mūsų tyrimas nustatė, kad studentams vis dėlto svarbiausi yra ekonominiai ir socialiniai veiksniai, t. y. sunkumai susirasti kvalifikaciją atitinkantį darbą, maži atlyginimai, ekonominio ir socialinio saugumo stoka. Siekis įgyti naujos patirties ir savirealizacijos galimybės taip pat įvardijami kaip svarbūs veiksniai, dėl kurių studentų nuomonės mažiausiai išsiskyrė“, – Lietuvos studentų emigracijos priežastis komentuoja VDU ŽŪA BPF atstovė.
Pašnekovė pastebi, kad tarp studentų yra mažiau galvojančių apie emigraciją nei jų buvo nustatyta tarp moksleivių el. dienyno TAMO atstovų atliktos apklausos metu.
„Tai rodo kokybiškos ir įtraukios švietimo sistemos svarbą, nes turint galimybes tobulėti, o vėliau susikūrus draugų ir profesinį tinklą, motyvacija išvykti, tikėtina, bus mažesnė. Nepaisant to, reikia pažymėti, kad jaunimas nori mobilumo. Šį kartą Lietuvos studentų teiravomės ir nuomonės dėl dvigubos pilietybės. Apklausos metu 80,6 proc. studentų palaikė idėją Lietuvoje išplėsti galimybę turėti dvigubą pilietybę. Prieš šią idėją pasisakė 17,2 proc. apklausoje sudalyvavusių studentų, o 2,2 proc. nežinojo atsakymo arba pasirinko galimybę neatskleisti savo nuomonės. Lyginant su bendrais šalies gyventojų apklausų rezultatais, tai – labai stiprus palaikymas“, – pastebi V. Kargytė.
Studentiško verslo niša – aukštos kokybės produktai ir paslaugos
„Apibendrintai studentų verslą galima apibūdinti kaip jauną smulkią įmonę, valdomą vieno ar kelių savininkų, tarp kurių dažniau pasitaiko steigėjo giminaičiai nei kolegos studentai, su kuriais steigėjas studijuoja. Lyginant su Lietuvos ir kitų išsivysčiusių šalių studentų įmonėmis, besivystančių šalių studentų įmonės jaunesnės, bet turinčios daugiau darbuotojų ir bendrasteigėjų, todėl pastarosios atrodo kaip „solidesni“ startuoliai. Mūsų šalyje 55,8 proc. studentiškų verslų sudaro vieno darbuotojo įmonės. 63,8 proc. Lietuvos studentų, turinčių verslą, jį vysto savarankiškai. Reiktų pastebėti, kad studentai, bandantys steigti verslą, yra labiau linkę bendradarbiauti ir tarp verslo partnerių dažniau mato savo kolegas studentus. Lietuvos atveju šie studentai daugiau orientuojasi į reklamos, dizaino, rinkodaros, informacinių ir komunikacijos technologijų sritis, mažiau į statybos, nekilnojamo turto, finansinių paslaugų ir prekybos sritis, palyginti su jau verslą turinčiais studentais ir tais verslais, kuriuos vysto studentų tėvai“, – pasakoja VDU BPF atstovė.
Verslo steigimo tikslų analizė, pašnekovės teigimu, rodo, jog verslą studijų metu bandantys steigti studentai yra didesni idealistai, nes juos labiau motyvuoja siekiai išspręsti tam tikras visuomenės problemas („pakeisti pasaulį“) nei finansinė sėkmė, kuri yra labai svarbus studijų metu veikiantį verslą turinčių studentų motyvas.
Tyrimas atskleidžia ir studentų turimų verslų paskirtį. „Nepriklausomai nuo šalies ekonomikos išsivystymo lygio, pagrindinė studentiško verslo niša yra esamuoju metu gaminamų produktų arba teikiamų paslaugų kokybės gerinimas. Kiti tikslai, tarkime, kaštų optimizavimas, įėjimas į naujas rinkas, Lietuvoje ir kitose šalyse studentų įvertinti kaip mažiau svarbūs. Kadangi kalbame apie labai mažas įmones, tokia strategija logiška, o sėkmingas jos įgyvendinimas rinkai gali pasiūlyti inovatyvesnius produktus ir paslaugas“, – apibendrina V. Kargytė.
Lietuvos ekonomikos proveržio variklis – bendradarbiavimas
Tyrimo rezultatų aptarime dalyvavę ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, UAB „Staticus“ generalinė direktorė Aušra Vankevičiūtė, EY konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris vieningai sutarė, kad aukštas studentų verslumo lygis nėra pakankama sąlyga šalies ekonomikos proveržiui.
„Dažnai verslumas suprantamas siaurąja prasme kaip įmonės įsteigimas. Iš tiesų tai – daug platesnė sąvoka. Pradedančiajam verslininkui būtinas kompleksas kompetencijų, kurios turėtų būti ugdomos dar mokykloje. Matome, kokias progresyvias verslo idėjas vysto Lietuvos „Junior Achievement“ programos, kurioje dalyvauja per 350 mokyklų, dalyviai. Didesnio mokyklų ir mokinių skaičiaus įtraukimas į tokią programą galėtų duoti didelį efektą“, – teigė M. Skuodis.
Dičpetris atkreipė dėmesį, kad svarbu kalbėti ir apie esamų įmonių veiklos tobulinimą bei plėtrą. O tam taip pat reikalingas verslumas. „Lietuvoje labiau dominuoja žemesnę pridėtinę vertę kuriančių sektorių (transporto, žemės ūkio) verslai. „EY“ periodiškai atlieka Top 1000 įmonių pridėtinės vertės kūrimo ir dalijimosi ja tyrimą, kuris rodo, kad mūsų šalyje net ir žemesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose yra labai aukšto produktyvumo įmonių, investuojančių į žmones, technologijas, verslo modelius“, – kalbėjo „EY“ atstovas, pastebėdamas, kad potencialo sukurti daugiau pridėtinės vertės yra visuose sektoriuose. Kita nepanaudojama galimybė – kooperacija ir bendradarbiavimas, nes konkurencingi galime būti tik dirbdami ekosistemose. Įveikusi šį barjerą, Lietuva įgytų didesnį pagreitį.