Telemetrija – pranašumas ne tik karyboje, bet ir žemės ūkyje
Efektyvų duomenų valdymą ekspertai šiandien įvardija kaip vieną pažangiausių bei reikalingiausių žemės ūkio veiklos grandžių. Tam pasitelkiama telemetrija – nuotolinis automatinis duomenų stebėjimas, užrašymas, perdavimas į kompiuterius bei archyvavimas duomenų serveriuose. Šis stebėjimo nuotoliu ir analizės metodas, plačiai taikomas karyboje, medicinoje, meteorologijoje, technologinį proveržį išgyvenančiame žemės ūkyje pastaruoju metu populiarėja ypač sparčiai bei duoda apčiuopiamų rezultatų.
Šiuolaikinis įrankis, padedantis optimizuoti veiklą
Telemetrinė sistema ūkininkams suteikia puikią galimybę naudotis nuotoliniu būdu realiu laiku surinkta ir išsaugota informacija, kuri padeda optimizuoti veiklą, valdyti turimą technikos parką bei racionaliai planuoti kitų metų pirkinius. Telemetrines sistemas įsidiegę ūkiai nuotoliniu būdu operatyviai gauna technikos serviso paslaugas teikiančių įmonių specialistų konsultacijas. Tai žemdirbiams ypač aktualu darbymečiu.
Telemetrine sistema sukaupti duomenys gali būti persiunčiami radijo, infraraudonųjų spindulių, ultragarso bangomis, palydoviniu ryšiu ar kabeliu. Žemės ūkyje dažniausiai informacija perduodama radijo ryšiu arba mobiliuoju tinklu, rečiau – duomenys įrašomi į mašinoje sumontuotus duomenų kaupiklius, kurie vėliau perkeliami į asmeninį ūkininko kompiuterį.
Telemetrine sistema galima aprėpti pačius įvairiausius žemės ūkio technikos parametrus – nuo degalų kiekio mašinos bake iki jos darbo valandų apskaitos, įdirbtų hektarų ar suvyniotų šienainio rulonų skaičių. Taip pat telemetrija leidžia atlikti nuotolinę technikos gedimų diagnostiką, stebėti technikos darbinius parametrus, nustatyti prastovų skaičių, laiką bei pobūdį. Programinės įrangos kūrėjai savo ruožtu stengiasi išsiaiškinti, kokias telemetrinės sistemos funkcijas galutiniai vartotojai naudoja dažniausiai bei siūlo vis naujesnius, patogesnius variantus.
Kaipgi telemetrija veikia? Bendrąja prasme tai vyksta per nuotolinio šaltinio jutiklius. Šie jutikliai matuoja įvairius fizinius duomenis (degalų sąnaudas, slėgį, temperatūrą, pasėlių derlingumą, grūdų drėgnį ir kt.) bei elektrinius duomenis (elektros grandinės srovės, įtampos pokyčius), taip pat fiksuoja techninių gedimų įvykius, jų atsiradimo pobūdį, įvykių skaičių ir kt. Visi surinkti duomenys paverčiami elektros įtampa, kurios kiekvienas signalas susiejamas su laiku, taip nustatant įvykių dažnį.
Visi šie duomenys sudaro atitinkamą informacijos srautą, kuris gali būti perduodamas radijo arba mobiliuoju ryšiu arba saugomas duomenų kaupiklyje.
Nešališkai vertina technikos ir jos operatorių darbą
Svarbiausia telemetrijos žemės ūkyje funkcija – sudaryti ūkininkui galimybę stebėti techniką – matyti jos fizinę vietą, darbinius parametrus, darbo našumą. Žmogui fiziškai yra gana sudėtinga stebėti netgi vieną mašiną, dirbančią laukuose. Ir tai praktiškai visiškai neįmanoma, jei laukuose vienu metu dirba keliolika mašinų.
Telemetrijos sistemomis visą laukuose dirbančią techniką naudotojai gali stebėti asmeninių kompiuterių ekranuose, netgi neišeidami iš biuro patalpų.
Pasitelkiant telemetriją taip pat sudaromi technikos važiavimo lauku bei pasėlių derlingumo žemėlapiai. Važiavimo lauku žemėlapiuose atsispindi, kokius važiavimo metodus pasirinko operatorius, kaip buvo apsisukinėjama galulaukėse, kur buvo sustojimo vietos, koks buvo važiavimo lauku greitis ir pan. Žemėlapiuose galima matyti technikos variklio darbo režimus, grūdų išpylimo bei rulonų išmetimo vietas, technikos darbinių dalių (galios veleno, pjaunamosios ir kt.) paleidimo ar sustabdymo veiksmus. Automatiškai sudaryti pasėlių derlingumo žemėlapiai padeda ūkininkui išskirti derlingiausius ir mažiau derlingus plotus. Todėl vadovaujantis derlingumo žemėlapių duomenimis galima efektyviau atlikti ir tolimesnes technologines operacija, pavyzdžiui, tręšti ar purkšti pasėlius kintamomis normomis.
Vadovaudamasis ekrane pateikta informacija ūkininkas gali tiesiogiai analizuoti gautus duomenis ir operatyviai imtis veiksmų situacijai koreguoti, pavyzdžiui, informuoti vairuojantį operatorių, kad reikia pakeisti tam tikrus mašinos techninius parametrus ir taip pasiekti didesnio darbo našumo ir aukštesnės jo kokybės. Tolimesnėje eigoje surinkti duomenys suteikia galimybę ūkininkui atlikti išsamią veiklos analizę bei priimti sprendimus ūkinės veiklos efektyvumui bei konkurencingumui didinti.
Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad ūkiai, savo mašinose naudojantys telemetrines sistemas, iki 10 proc. padidina darbo našumą, iki 0,5 proc. sumažina derliaus nuėmimo nuostolius, sutaupo iki 3 darbo dienų derliaus nuėmimui skirto laiko.
Įvertinęs telemetrijos sistema surinktus duomenis ūkininkas gauna atsakymus į jam labai aktualius klausimus – ar eksploatacijos metu buvo panaudos visos turimos technikos funkcijos bei galimybės, ar buvo pasirinkti patys tinkamiausi darbiniai mašinos parametrai, kokių ir kodėl dažniausiai pasitaikė gedimų. Tai suteikia galimybę nuolat tobulinti ūkinės veiklos procesus, diegti naujas technologijas, kelti darbo našumą.
Telemetrinių sistemų naudojimas kelia ir tam tikrų iššūkių. Vienas dažniausių jų – ne pati telemetrija, bet techniką valdančio operatoriaus nenoras, kad ji veiktų. Technikos operatoriai, žinodami, kad jų valdoma technika yra stebima nuotoliniu būdu, kai kada ją tiesiog išjungia. Suprantama, nuo to momento nauji duomenys daugiau nekaupiami, ir tolesnis technikos darbo optimizavimas nebus galimas.
Agrosektoriui trūks tarpdisciplininių žinių įgijusių specialistų
Džiugu, kad telemetrinės sistemos Lietuvos ūkiuose žengia koja kojon su kitomis išsivysčiusiomis pasaulio šalimis. Šios sistemos įdiegiamos žemdirbiams įsigyjant naujus javų nuėmimo kombainus, traktorius, savaeigius pašarų smulkintus, teleskopinius krautuvus ir kitokią techniką. Šią paslaugą teikia didelė dalis žemės ūkio technikos prekybos atstovų. Žemės ūkio techniką parduodantys ir šias sistemas aptarnaujantys specialistai pasirengę ir konsultuoti telemetrinės sistemos naudojimo ir pritaikymo, efektyvinant ūkio veiklą, klausimais. Tačiau dar spartesniam naujų technologijų diegimui žemės ūkyje ateityje koją kiš tarpdisciplininių žinių įgijusių specialistų trūkumas tiek tiesiogiai ūkininkų ūkiuose, tiek visoje agrosektoriaus darbo rinkoje.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentas dr. Antanas Juostas
