Tiriant bioekonomikos sritį: įžvalgos iš konferencijos „Darni bioekonomikos plėtra: teorija ir praktika“
2024 m. gegužės 8 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko ketvirtoji konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2024: teorija ir praktika“. Tai jau ketvirtasis tarptautinis renginys, kas dvejus metus organizuojamas VDU Bioekonomikos plėtros fakultete, o šiais metais bendradarbiaujant su VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutu. Šiais metais konferencija subūrė socialinių mokslų ekspertus ir mokslininkus iš įvairių šalių: Lietuvos, Latvijos, Čekijos Respublikos, Danijos, Rumunijos, Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Kazachstano, Norvegijos, Indijos, Graikijos, Izraelio, Suomijos, Estijos, Belgijos.
Sveikindami konferencijos dalyvius, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą tvariam bioekonomikos vystymuisi.
Profesorė dr. Lene Lange iš LL-BioEconomy (Danija), pabrėžė svarbų žinių ir įgūdžių dalinimosi aspektą, kuris gali padėti išsaugoti išteklius ir skatinti pereinamąjį į žiedinę ekonomiką. „Mokslininkai, atliekantys tyrimus bioekonomikos srityje, gali pagreitinti pereinamąjį procesą nuo linijinės prie žiedines ekonomikos ir bioekonomikos. Kol kas šie procesai yra nišiniai, daug eksperimentų atliekama praktiškai, bet jie retai aprašomi ir analizuojami“. Profesorė dr. Lene Lange ragino pagreitinti alternatyvių tiekimo grandinių, ūkininkavimo formų ir valdymo sistemų įgyvendinimą, daugiau dėmesio skirti socialinėms inovacijoms, įtraukiant ir prisitaikant politinius dokumentus priimant sprendimus regioniniu, vietos ir organizaciniu lygmenimis.
Profesorė dr. Agnieszka Jaszczak, iš Varmijos ir Mazūrijos universiteto Olsztyno mieste (Lenkija), kuri taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkė, kalbėjo apie Tvaraus dizaino (r)evoliuciją, pabrėžė, kad dabar švietimas yra pagrindinis kelias į žaliosios ekonomikos plėtrą.
Doc. dr. Sandija Zeverte-Rivza iš Latvijos Gyvybės mokslų ir technologijų universiteto pristatė tyrimo rezultatus apie skaitmeninimo transformacijas bioekonomikoje, fokusuojantis į inovacijas ir darnumo iššūkius. Ji sutelkė dėmesį į skaitmeninių technologijų integraciją gamyboje, naujus verslo modelius, švietimą ir kt. Ji paaiškino energijos poreikio, išteklių naudojimo ir perdirbimo riziką, saugumo aspektus siekiant tvarumo.
Doc. dr. Patrik Rovný, mokslininkas iš Slovakijos žemės ūkio universiteto Nitroje, plenariniame pranešime apie alternatyvias žemės ūkio sistemas ir jų poveikį vartotojams dalijosi įžvalgomis į šiandieninių vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų problemą, kuriems trūksta baltymų, mineralų ir vitaminų. Jis pristatė tyrimo rezultatus apie tvarų žemės ūkį ir vartotojų nuomonę apie alternatyvius ūkininkavimo sistemas. Deja, rezultatai rodo, kad tik 33% respondentų nesutinka, jog pesticidų naudojimas ES turi daugiau naudos nei rizikos.
Wim Haentjens, Europos Komisijos Generalinio direktorato „Tyrimai ir inovacijos – Bioekonomika ir maisto sistemos“ skyriaus atstovas, diskutavo apie ES bioekonomikos strategiją kaip pagrindinę politikos priemonę. Jis pristatė ES bioekonomikos strategijos etapus ir pokyčių ir inovacijų palaikymą.
Plenarinė sesija
Kviestinis pranešėjas Prof. Dr. Agnieszka Jaszczak
Kviestinis pranešėjas Prof. Dr. Lene Lange
Kviestinis pranešėjas Doc. Dr. Patrik Rovný
Kviestinis pranešėjas Doc. Dr. Sandija Zeverte-Rivza
Kviestinis pranešėjas Wim Haentjens
Teorijos ir praktikos sinergijos sesijoje tema “Teritoriniai žiedinės sistemos sprendimai darnios bioekonomikos vystymui”, kurį pristatė Agro2Circular ir buvo finansuotas Europos Sąjungos programos “Horizontas 2020”, bei sukvietė ekspertus aptarti inovatyvų požiūrių dėl atliekų perdirbimo į aukštos vertės produktus. Šią specialią sesiją organizavo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas, o ją moderavo Virginija Kargytė. Pranešimai iš Ispanijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos aptarė sprendimų įgyvendinimą, kartu tęsiant diskusijas apie žiediškumo poveikio vertinimą ir verslo modelių plėtojimą. Vadovaujant organizacijoms tokioms kaip CETEC tyrimų centrui, Tecnoalimenti, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, VTT Suomijos technologijų tyrimų centrui ir GREEN – Bocconi universitetui, ši sesija siekė skatinti bendradarbiavimą ir žinių mainus, kad būtų skatinamos darnios bioekonomikos iniciatyvos Europoje.
Teorijos ir praktikos sinergijos sesijos diskusijos 
Konferencijoje buvo pristatyta apie 30 žodinių pranešimų ir 35 stendinių pranešimų, kuriuos parengė tyrėjai iš įvairių šalių, įskaitant Ukrainą, Čekijos Respubliką, Norvegiją, Kazachstaną, Rumuniją, Latviją, Lenkiją ir Lietuvą.
Konferencijos pirmoje paralelinėje sesijoje“Bioekonomikos indėlis į Europos žaliąjį kursą” buvo pristatyta gausybė įžvalgų ir diskusijų, atskleidžiančių įvairius šio svarbaus klausimo aspektus. Sesiją moderavo doc. dr. Jurgita Baranauskienė ir doktorantė Kristina Gesevičienė, kurios sukvietė ekspertus ir tyrėjus išnagrinėti iššūkius ir galimybes bioekonomikos vystymosi srityje. Pirmojoje sesijoje buvo akcentuojamas didėjanti visuomenės rūpestis dėl aplinkosaugos ir darnumo, ką pabrėžė doc. dr. A. Novikova iš Lietuvos. Tyrėja Steliana Rodino iš Rumunijos pažymėjo poreikį didinti sąmoningumą apie aplinkos grėsmes ir būdus siekti žalesnės ateities. Nepaisant žadančių pažangos bioekonomikos srityje, Rumunija vis dar atsilieka nuo ES vidurkio ir susiduria su svarbiomis kliūtimis. Svarbus aspektas, pabrėžtas tyrėjos dr. Joanna Storie iš Estijos, kuri akcentavo poreikį padidinti bioekonomikos produktų gamybą, nesukuriant žalos biologinei įvairovei, pabrėžiant tokius principus kaip vengimas, minimizavimas, atkūrimas ir kompensavimas.
Pirmosios sesijos momentai
Antrą paralelinė sesiją „Inovatyvios, darnios ir įtraukios bioekonomikos vaidmuo kaimo vietovių plėtros procese” moderavo doc. dr. Anne Poder ir lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis. Joje dėmesys buvo sutelktas į inovatyvios, darnios ir įtraukios bioekonomikos svarbą kaimo plėtrai. Pranešimai koncetravosi apie verslumo orientuoto į bioekonomiką skatinimą, strateginį planavimą ir inovacijų įtraukimą einant žiediškumo link. Ryškiausios diskusijos apėmė kulinarinio turizmo integraciją kaimiškose vietovėse ir bioekonomikos verslumo palengvinimą per bendradarbiavimo modelius, tokius kaip pramonės suinteresuotų šalių dalyvavimas organizuojant hakatonus. Sesijos interaktyvus pobūdis leido pranešėjams paaiškinti savo idėjas, apibendrinti pastebėjimus ir aktyviai dalyvauti diskusijose su dalyviais.
Po pertraukos antroji sesija tęsėsi su moderatorėmis doc. dr. Gintare Vaznoniene ir lekt. dr. Ingrida Kazlauskiene, kurios pažymėjo, kad diskusijos buvo apibrėžiamos moksliniu požiūriu, koncentruojantis į empirinių tyrimų rezultatus, o ne tik į teorines refleksijas. Ši sesija suteikė galimybę pranešėjams pasidalinti savo išvadomis ir iškelti mokslinius bei praktinius klausimus. Be to, sesija tapo derlingu pagrindu tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, nes tyrėjai rado bendrą kalbą su kolegomis iš skirtingų sričių, pradedant potencialių bendrų verslų ir ateities bendradarbiavimo galimybių kūrimą.
Antrosios sesijos momentai
Trečioji sesija “Biologinių išteklių ir bioproduktų logistika ir marketingas”, kurią moderavo doc. dr. Milita Vienažindienė ir dr. Elena Plotnikova, sutelkė dėmesį į biologinių išteklių ir bioproduktų logistikos ir marketingo aspektus. Pasitelkdami pasaulinių ekspertų patirtį iš Rumunijos, Lietuvos, Slovakijos ir kitų šalių sprendė aktualius klausimus, tokius kaip žaliasis marketingas, tvarioji logistika ir poreikis užtikrinti ryšį tarp akademinių tyrimų ir komercinio pritaikymo. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tvariam vartojimo modeliui ir akademinių žinių suderinimui su konkrečiais rinkos poreikiais.
Trečiosios sesijos momentai
Ketvirtą sesiją „Inovatyviūs verslo sprendimai bioekonomikoje”, moderavo dr. Lina Lauraitienė ir doktorantė Silva Katutytė. Šioje sesijoje mokslininkai iš penkių šalių (Graikijos, Indijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos) pasidalino savo įžvalgomis. Tyrėjai sutelkė dėmesį į inovacijų tvaraus ir aplinkai draugiško produkto kūrimo srityje pritaikymą. Kiti pranešimai buvo skirti įmonių ir valdžios iššūkių vertinimui, susijusių su politikos įgyvendinimu, kuris skatintų darnų verslą ir ekonomiką. Pabaigoje buvo aptarti dirbtinio intelekto ir mokesčių metodų naudojimo galimybės skatinant žalias inovacijas.
Ketvirtosios sesijos momentai
Apibendrinant konferencijos darbą, galima teigti, kad tai yra puiki vieta idėjų generavimui ir mainams, skatinant tarpdisciplininius dialogus tarp įvairių mokslo, politikos formuotojų ir verslo atstovų, nuspalvinant kelią link darnios, įtraukios ir tvirtos bioekonomikos – apimant bendrą įsipareigojimą siekti tikslų, numatytų Europos Žaliajame kurse.
