• Titulinis
• Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)

Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)

Prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra, Bioekonomikos tyrimų institutas, zita.kriauciuniene@vdu.lt

Doc. dr. Ernestas Zaleckas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra, ernestas.zaleckas@vdu.lt

Doc. dr. Jurgita Kulaitienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Augalų biologijos ir maisto mokslų katedra, jurgita.kulaitiene@vdu.lt

Doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Augalų biologijos ir maisto mokslų katedra, nijole.vaitkeviciene@vdu.lt

Lekt. dr. Rita Čepulienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra, rita.cepuliene@vdu.lt

Melsvieji varpiai (Thinopyrum intermedium (Host) Barkworth & D.R. Dewey) yra kviečiams giminingas žolinis augalas. Iš šios daugiametės žolės mokslininkai išvedė perspektyvią veislę, kurią pavadino „Kernza“. Tai jog „Kernza“ yra daugiametis augalas, o ne vienmetis, kaip įprasti kviečiai, yra jo pagrindinis pranašumas. Kernza® javai, dar vadinami tiesiog Kernza, yra daugiamečiai grūdiniai javai, kuriuos sukūrė Kanzaso valstijoje (JAV) įsikūrusi pelno nesiekianti tyrimų organizacija (The Land Institute). Tai melsvųjų varpių rūšis, kuri buvo specialiai išvesta dėl savo daugiamečio augimo tipo ir tinkamumo auginti grūdams. Kernza yra pirmasis daugiametis grūdinis augalas pasaulyje ir buvo sukurtas tradicinės selekcijos būdu, siekiant padidinti melsvųjų varpių sėklų derlių. Kernza yra unikali, nes tai daugiametis augalas, o tai reiškia, kad jis auga metai iš metų ir nereikia kasmet sėti, kaip tradicinių kviečių veislių.

Lietuvoje šis augalas tiriamas pirmą kartą. Moksliniai tyrimai atliekami vykdant „NordForsk“ programos projektą, kurį finansuoja LR Žemės ūkio ministerija. Eksperimentai padės kaupti žinias apie pasėlių sistemas, įskaitant naują daugiamečių javų auginimą grūdams. Žinios bus naudingos konsultuojant dėl daugiamečių Kernza pasėlių projektavimo ir valdymo, atsižvelgiant į geografinę vietą ir auginimo sąlygas, taip pat, pagal gaunamą produkciją (pašarai, grūdai). Ūkininkai domisi Kernza auginimu. Juos skatina galimybės padidinti arba išlaikyti ūkio pelningumą, pagerinti dirvožemio būklę, sumažinti darbo jėgos poreikį ir sąnaudas, taip pat išvengti nepadengto dirvožemio laikotarpių, apriboti azoto nuostolius į atmosferą ir dirvožemį. Atsiranda subsidijavimo ir ženklinimo sistemos, apmokančios už ekosistemų paslaugas, atlyginančios ne tik už derlių, bet ir už bendrą ekosistemos našumą bei mūsų žemės ūkio veiklai reikalingų gamybos sistemų tvarumą. Siekiant prisidėti prie Europos Žaliojo kurso ir su juo susijusių strategijų, pvz., „Nuo ūkio iki stalo“ ir „Biologinės įvairovės strategija“ įgyvendinimo, bus pateiktos projektų išvadomis pagrįstos rekomendacijos politikai, kuriose bus parodytas daugiamečių daugiafunkcinių pasėlių auginimo ūkiuose poveikis tvariam žemės ūkio vystymuisi. Šiame projekte ir su juo susijusiuose projektuose įgytos žinios leis prisidėti prie tvaraus žemės ūkio vystymosi Skandinavijos ir Baltijos šalyse. Bus siekiama prisidėti žiniomis, kad ūkininkai galėtų lengviau priimti sprendimus, duomenimis, skirtais naudoti kraštovaizdžio modeliuose, taip pat svarbiomis žiniomis švietime. Numatoma potenciali tiesioginė ir netiesioginė nauda pasauliniams tvarumo tikslams ir nacionaliniams aplinkosaugos tikslams (pvz. www.miljomal.se) ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos tikslams (www.helcom.fi). Šis projektas padės valdžios institucijoms ir politikos formuotojams įgyti žinių, reikalingų skatinant žemės ūkio ekosistemų pertvarkymą, siekiant tvarios žemės ūkio plėtros. Šis projektas suteiks žinių nacionaliniams darnaus vartojimo ir gamybos veiksmų planams ir įgyvendinimo strategijoms rengti.

Pagrindinis šio projekto tikslas – sustiprinti Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimą moksliniuose tyrimuose, siekiant ištirti Kernza adaptacijos galimybes Šiaurės-Baltijos šalių regione ir nustatyti grūdų ir pašarų gamybos potencialą bei kokybę.

Lauko eksperimentai atliekami kiekvienoje partnerėje ir bendradarbiaujančioje šalyje, siekiant įvertinti Kernza produktyvumą, atsparumą žiemai ir poveikį klimatui, taikant skirtingas agrotechnologijas, atsižvelgiant į vietos auginimo sąlygas. Projekto vykdymo metu įgytomis žiniomis ir patirtimi bus dalijamasi su kitais mokslininkais ir neakademinėmis suinteresuotosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skiriant Šiaurės ir Baltijos šalims.

Numatomi spręsti uždaviniai:

1. Kernza agrotechnologijos grūdų auginimui nustatymas.
2. Kernza agrotechnologija pašarų derliui ir maistinei vertei nustatyti.
3. Kernza žiemojimas ir prisitaikymas prie augimo sąlygų Šiaurės ir Baltijos šalyse.
4. Kernza agrotechnologijos poveikis klimatui.
5. Demonstraciniai eksperimentai suinteresuotųjų šalių informavimui ir informacijos sklaidai.

TMTTV projekto partneris Lietuvoje − Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija − vykdo šias veiklas:

1. Vykdo ilgalaikį daugiamečių javų Kernza lauko eksperimentą, kuriame:

• tiria pagrindines dirvožemio savybes ir augalų produktyvumą,
• atlieka grūdų kokybines analizes.

2. Kaupia duomenis ŠESD įvertinimui, dirvožemio organinės anglies balansui, kurie bus naudojami atliekant gyvavimo ciklo analizę ir modeliavimą.
3. Tiria Kernza žiemojimą ir prisitaikymą prie augimo sąlygų.
4. Organizuoja lauko dienas / seminarus projekto tema.
5. Rengia Kernza auginimo Lietuvoje rekomendacijas augintojams ir grūdų kokybinį vertinimą.
6. Vykdo projekto rezultatų sklaidą spaudoje, konferencijose, socialiniuose tinkluose, seminaruose, lauko dienose.

1 lentelė. VIKING eksperimento variantai

VIKING konsorciumas

1 pav. VIKING projekto partneriai Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Koordinatorius: Švedijos žemės ūkio universitetas / Swedish University of Agricultural Sciences (SLU), Partneriai: Estijos žemės ūkio universitetas / Estonian University of Life Sciences (EMU), Norvegijos bioekonomikos tyrimų institutas / Norwegian Institute of Bioeconomy Research (NIBIO), Gamtos išteklių institutas Suomijoje / Natural Resources Institute Finland (LUKE), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) / Vytautas Magnus University (VMU), Orhuso universitetas (Danija) / AArhus University, Danijos technologijų institutas / Danish Technological Institute, Viskonsino universitetas (JAV) / Wisconsin University.