VDU Žemės ūkio akademija jubiliejinius metus pasitiko 100-mečio kelionėje į Dotnuvą
Žemės ūkio akademija įsteigta 1924 m. spalio 15 d. Šie jubiliejiniai – 100-mečio metai skirti paminėti šią sukaktį. Jubiliejinių metų startu bei simboliniu sugrįžimu į Akademijos lopšį tapo praėjusią savaitę surengta prasminga, turininga, o kartu ir aktyvi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės išvyka traukiniu į Dotnuvą, kur ir buvo įsteigta bei visą tarpukarį veikė Žemės ūkio akademija, tuo metu turėjusi vienintelę modernią jungtį su pasauliu – geležinkelį.
100-mečio kelionėje – teatro eilės ir profesoriaus emerito skaitiniai
VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės išvyka į Kėdainių rajone šalia Dotnuvos įsikūrusią Akademijos gyvenvietę tapo netikėtu reginiu ir kauniečiams. Mat autobusas, vežęs ekskursantus į Kauno geležinkelio stotį, pirmiausia trumpam stabtelėjo Kaune, Kęstučio gatvėje, prie 27-tuoju numeriu pažymėto pastato, kuriame Lietuvos žemės ūkio akademija veikė po Antrojo pasaulinio karo, 1947–1964 metais. O tada iš autobuso pabiro grupė ano meto „studentų“, pasidabinusių autentiškomis studentiškomis kepurėlėmis, apdarais ir nešimų senoviniais kartoniniais lagaminais. Iš tiesų šie persirengėliai – VDU Žemės ūkio akademijos teatro „Jovaras“ aktoriai – VDU ŽŪA absolventai ir esami VDU studentai, vadovaujami šio teatro vadovės Remigijos Sadzevičienės. Praėjusios amžiaus trečiojo dešimtmečio atmosferą įtaigiai skaitomomis eilėmis ir ištraukomis iš tuo metu leistų studentiškų laikraščių „Jovaro“ trupė puikiai kūrė ir Kauno geležinkelio stotyje, ir traukinyje pakeliui į Dotnuvą.
Tačiau pagrindinė artisto rolė tą dieną atiteko VDU ŽŪA profesoriui emeritui habil. dr. Algirdui Motuzui, šauniai persikūnijusiam į profesorių dr. Viktorą Ruokį – vieną aktyviausių Akademijos kūrėjų ir ideologinių vadovų. Iš tiesų ne vienas jaunosios kartos VDU ŽŪA bendruomenės narys tik išvykos metu sužinojo, kad ilgametis Agronomijos fakulteto dėstytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, istorikas monografininkas A. Motuzas net 30 m. vaidino Akademijos teatre. Traukiniui riedant Dotnuvos link profesorius jautriai priminė paties prof. dr. V. Ruokio biografijos faktus, taip pat skaudų ir tragišką pirmųjų Akademijos rektorių prof. dr. Povilo Matulionio, prof. dr. Juozo Tonkūno, prof. dr. Vinco Vilkaičio gyvenimo kelią.
Dainos simbolinėje Dotnuvos geležinkelio stotyje ir 100-mečio ąžuolas LAMMC prieigose
Dotnuvos geležinkelio stotis VDU ŽŪA bendruomenės atstovams tapo dar viena simboline atminties stotele. Atvykusiųjų čia laukė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) ir Žemdirbystės instituto atstovai, dainomis pasveikino Onos Auškalnienės vadovaujamas Kėdainių rajono Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis „Seklyčia“. Prisiminta, kad į šią geležinkelio stotį keliavo žemės ūkio mokslui svarbi selekcinė medžiaga, iš šios stoties tie, kam rūpėjo Lietuvos ir jos mokslo ateitis, buvo deportuojami į Sibirą.
Nepamirštamų įspūdžių ekskursijos dalyviams suteikė dotnuviškis kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas, atskleidęs nežinomų faktų apie Žemės ūkio akademijos įkūrimą ir veiklą, joje dirbusius iškilius mokslininkus. VDU ŽŪA bendruomenės atstovai nulenkė galvas prie Nepriklausomybės kryžiaus, mokslininkų selekcininkų Dionizo Rudzinsko, Stasio Nacevičiaus, agronomų tremtinių paminklų, aplankė prezidento Antano Smetonos ir kitus reikšmingomis progomis pasodintus ąžuolus.
VDU ŽŪA delegacijos į Dotnuvą kulminacija taip pat tapo iš Akademijos medelyno atvežto 100-mečio ąžuoliuko sodinimo ceremonija – LAMMC prieigoje augsiančiam medeliui plataus vainiko ir tvirčiausio kamieno sutartinai linkėjo ir LAMMC direktoriaus pavaduotojo Žemdirbystės instituto veiklai dr. Antano Ronio vadovaujami šeimininkai, ir svečiai.
Žemės ūkio verslas, drauge patyrę ne vieną išbandymą, ir šiandien yra stiprioji mūsų valstybės pusė
Turiningai bei šiltai vyko ir paskutinioji išvykos dalis – susitikimas su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto bendruomene. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akademikas prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, priminęs Lietuvos žemės ūkio mokslo ir studijų ištakas Dotnuvoje, teigė, kad iki 1940 m. buvo iš esmės sukurta Lietuvos žemės ūkio mokslo ir studijų sistema, sėkmingai rengiami aukštąjį išsilavinimą įgiję žemės ūkio specialistai, vykdoma nacionalinė augalų selekcija, sukurtas bandymų stočių tinklas, vykdomi išsamūs dirvožemio, augalininkystės, agrochemijos, gyvulių mitybos, botaniniai, fitopatologiniai, pradėti inžinieriniai tyrimai, parašytos ir išleistos pirmosios knygos, vadovėliai, monografijos lietuvių kalba, publikuojami žurnalai ir informaciniai leidiniai ūkininkams.
Rektorius emeritas prof. habil. dr. Albinas Kusta, VDU ŽŪA rektoriaus pareigas ėjęs 1994–2004 metais, pasakojo apie sudėtingus to laikotarpio iššūkius ir pasiekimus – šaliai atkūrus Nepriklausomybę buvo kuriama nauja studijų sistema, naujos programos, atsiradus ES investicinei paramai, buvo įsteigtas ir sukurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras – slėnis „Nemunas“, plėtojami tarptautiniai ryšiai, akademijos erdvėje pradėtos rengti pirmosios, vėliau tradicinėmis tapusios žemės ūkio parodos.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, apibendrindama renginį teigė, kad 1924-aisiais jauna Lietuvos valstybė suprato, kad tik koja kojon žengiantys žemės ūkio mokslas, studijos ir gamyba gebės kurti Europoje aukštai vertinamą lietuvišką produkciją.
Pasak kanclerės, žemės ūkio mokslas ir žemės ūkio verslas, drauge patyrę ne vieną išbandymą, ir šiandien yra stiprioji mūsų valstybės pusė. Bendradarbiaudama su agroverslu VDU Žemės ūkio akademija yra prisiėmusi lyderės misiją rengti Lietuvai šiuolaikiškų tarpdisciplininių kompetencijų įgijusius specialistus bei plėtoti mokslinius tyrimus, kurti ir diegti sektoriui aktualias inovacijas. Šis šimtmetis žemės ūkio mokslą ir agroverslą subūrė į brandžią modernią bendruomenę. Tai yra didžiausia vertybė, kurią nešamės į Akademijos ateitį, prisimindami ir pagerbdami visus, kas Akademiją kūrė.
Pasitinkant VDU ŽŪA 100-metį prof. dr. A. Miceikienė linkėjo dvasingų prisiminimų, prasmingų darbų ir naujų idėjų. Akivaizdu, kad pirmasis 100-mečiui skirtas renginys šį kanclerės linkėjimą išpildė su kaupu.
