VDU Žemės ūkio akademijoje šurmuliuojančiose parodose – sprendimai balansui tarp ekonominių poreikių ir aplinkos
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksta du tarpusavyje koreliuojantys renginiai: inovacijų sklaidos paroda „Inno panorama 2022“ ir Veislinių ūkinių gyvūnų paroda. Abiejų renginių ašis – Europos žaliojo kurso strategija, Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika, ekologija, žemės ūkio modernizacija, mokslo ir verslo sinergija.
Parodose – pažangių technologijų demonstracijos ir naujovės gyvulininkystėje
Savo formatu inovatyvaus renginio organizaciniai partneriai – VDU Žemės ūkio akademija, Žemės ūkio ministerija ir VšĮ „Ekoagros“. Šiųmetis „Inno panoramos“ išskirtinumas yra tai, kad kiekvienas, atvykęs į renginį, tampa ne tik jo lankytoju, bet ir dalyviu.Bendroje ekspozicijos erdvėje rugsėjo 22-23 dienomis vyksta tarptautinė konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, todėl su inovacijomis galima susipažinti ne tik stenduose, bet ir pasiklausyti Lietuvos ir kitų Europos šalių profesionalų įžvalgų bei praktinių patarimų.
Lankytojų dėmesiui „Inno panorama 2022“ ekspozicijoje pristatomos technologijos, leidžiančios naudoti mažiau trąšų bei energetinių resursų, idėjos, trumpinančios maisto tiekimo grandines, įvairūs inovatyvūs ir tradiciniai ekologiški produktai.
Gyvulininkystės paviljono akcentas – taikant pažangias technologijas išauginti aukštos genetinės vertės beveik pusšimtis 7 skirtingų mėsinių veislių galvijai, 9 veislių avys, daugiau nei 20 veislių triušiai, keli šimtai įvairių veislių paukščių.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atidarydama renginį, citavo amerikiečio mokslininko mintį: jeigu pasaulyje žūtų vabzdžiai, žūtų pasaulis ir žmonija, o jeigu žūtų žmonės, planeta klestėtų. Perfrazuodama šią įžvalgą, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė teigė tikinti, jog ekologiniai sprendimai gali padėti rasti balansą, kad pasaulyje klestėtų ir žmonija, ir gamta.
„VDU Žemės ūkio akademija svariai prisideda prie to, kad ekologinės inovacijos būtų diegiamos šalies žemės ūkyje bei su juo susijusiuose sektoriuose. Tikimės, kad drauge su partneriais priimti sprendimai, sukurtos inovacijos bei pateiktos rekomendacijos mūsų agrosektorių skatins tapti vis labiau draugišku aplinkai“, – kalbėjo prof. dr. A. Miceikienė.
Tikslas – aplinkos apsauga ir tvarumo tęstinumas
Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros Tvarumo direktorato direktorius Pierre’as Bascou, kreipdamasis į parodos lankytojus, dalyvius ir organizatorius, dėkojo už Lietuvoje vykstantį renginį, kurio idėja – tvarumas ir ekologija. „Šiuo metu, kai patiriame ekonominės krizės pasekmes, labai svarbu ne nustumti į antrą planą, bet užtikrinti aplinkos apsaugą ir tvarumo tęstinumą. Šio balanso pagrindas yra ekologinis sektorius. Jo dalyviams šiandien tenka misija ne tik patiems atsakingai dirbti, bet ir pasauliui skleisti žinią apie tvarumo svarbą“, – į tarptautinės konferencijos „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“ aktualumą šiandienos kontekste atkreipė dėmesį P. Bascou.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, ES Bendrojoje ir nacionalinėje žemės ūkio politikoje ekologinei gamybai skiriama daug dėmesio, tačiau šiandienos iššūkiai, kuomet pajamos nepadengia gamybos išlaidų, skatina suklusti bei siekti, kad ekologiškos produkcijos gamyba ir vartojimas nemažėtų. Ekosektoriui žemės ūkio ministras linkėjo išlaikyti ambicingus tikslus, pastebėdamas, kad paroda „Inno panorama“ ir yra ta erdvė, kurioje įgytos žinios padeda augintojams ir gamintojams pereiti į aukštesnį savo veiklų lygmenį.
„VšĮ „Ekoagros“ direktorės Virginijos Lukšienės teigimu, tarptautinės konferencijos „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“ turinys yra apie pokytį ir įkvėpimą keisti vidaus rinkos struktūrą bei instrumentų paieška, kaip didinti vidaus vartojimą. Turint tikslą konferenciją paversti realiu proveržiu, dalyvauti joje buvo pakviesti ekspertai iš Belgijos, Danijos, Prancūzijos, kurie dalijasi savo šalių patirtimis.
Agrosektorius – inovacijų lyderis
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis, ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas, žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir derintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas buvo vieningi – ekologinio ūkininkavimo tikslas yra didinti produkcijos pridėtinę vertę diegiant inovacijas ir bendradarbiaujant su mokslu.
Pagrindinio renginio rėmėjo AB „East West Agro“ direktorius, VDU Žemės ūkio akademijos absolventas Gediminas Kvietkauskas simboliškai apibendrino parodos turinį ir tikslus, atkreipdamas dėmesį, kad žemės ūkis šiandien yra inovacijų lyderis įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, o sektoriaus variklis – technologijos, gimstančios mokslo ir įvairių agroverslų sąveikoje.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Saulio Daniulio pastebėjimu, ekosektorius šiandien atlieka dvi misijas – ir ekonominę, ir aplinkosauginę, todėl jis turėtų sulaukti išskirtinio dėmesio ir paramos. „Šiuo metu, pavyzdžiui, soją, kaip vertingiausią baltyminį pašarą, Lietuva importuoja, logistikos grandinėje susidarant milžiniškiems anglies dvideginio kiekiams, nors mūsų ūkininkai soją geba sėkmingai išauginti ir vietoje ir ją demonstruoja parodoje. Tačiau už tai nėra jokios finansinės paramos. Valstybės tikslas turėtų būti kuo labiau skatinti ekologinę gamybą ir vartojimą. Mūsų vaikai yra nusipelnę ugdymo įstaigose gauti aukščiausios kokybės ekologišką maistą. Taip užaugusi karta supras, kad brangu yra ne sveikai valgyti, o gydyti ligas, atsirandančias nuo nesveiko maisto“, – teigė S. Daniulis, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvoje ekologiniai ūkiai šiuo metu sudaro tik kiek daugiau nei 7 proc.
