VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete – konferencija tvarios Lietuvos ateičiai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu sėkmingai atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją įrodė esantys šios srities mokslo lyderiai Lietuvoje. Vasario 14 d. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas surengė mokslinę konferenciją „Regionai – bioekonomikos plėtros proveržio Lietuvoje katalizatoriai“, į kurią bendrai diskusijai aptarti sektoriaus plėtros galimybes bei galimas sinergijas tarp regionų jį vystant vietos lygmeniu pakvietė valstybės institucijų, savivaldybių, verslo bei mokslo atstovus.
Spartus gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje ir klimato kaita skatina žmoniją ieškoti būdų, kaip apsirūpinti maistu, energija, medžiagomis, įvertinus tai, kad iškastiniai gamtos ištekliai yra riboti, o jų naudojimas didina neigiamą poveikį aplinkai. Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika, kuri apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų perdirbimą į maistą, pašarus, kitus vertingus bioproduktus ir bioenergiją, gali padėti tausoti aplinką, apsirūpinti maistu, pasiekti didesnį energetinį saugumą, taip pat didinti pramonės ilgalaikį konkurencingumą bei skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Europos Komisija, peržiūrėjusi 2012 m. patvirtintą ES bioekonomikos strategiją, 2018 m. spalio mėn. paskelbė jos atnaujinimą ir tai, kad siūloma gerokai didinti šios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, t. y. iki 2027 m. pasiūlyta skirti 10 mlrd. eurų.
Šiuo metu bioekonomika jau užima svarbią dalį ir bendroje Lietuvos ekonomikoje. Šiame sektoriuje sukuriama apie 13 proc. Lietuvos BVP, dirba per 17 proc. visų šalies dirbančiųjų, o eksportui pagaminamos produkcijos vertė sudaro beveik 44 proc. viso Lietuvos eksporto. Bioekonomikos vystymas plačiai numatytas ir Lietuvos regionų plėtros kryptyse. Pavyzdžiui, Kauno regione numatoma vystyti sumaniąją pramonę, žemės ūkio mokslą, biotechnologijas, ekoinovacijas.
Darbingos atmosferos konferencijos dalyviams linkėję VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė neabejojantys, kad mūsų šalies mokslo ir verslo sinergija išties gali tapti tvarios ateities ekonomikos varikliu.
Apie ES bioekonomikos strategiją, gerosios patirties pavyzdžius renginio metu kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė, Šiaurės ministrų tarybos regioninės plėtros tyrimų centro „Nordregio“ tyrimų direktorė, generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Karen Refsgaard, bioekonomikos situaciją ir atskirų regionų potencialą pristatė VDU ŽŪA prof. dr. Vlada Vitunskienė, prof. dr. Vilija Aleknevičienė, doc. dr. Daiva Makutėnienė, Virginija Kargytė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Gintarė Vaznonienė, doc. dr. Rimantas Dapkus.
Bioekonomikos plėtros proveržio galimybes maisto gamyboje ir jo tiekimo grandinėse, vietos maisto sistemų, biotechnologijų kūrime, bioenergetikos sektoriuje verslo ir mokslo atstovų akimis apžvelgė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto direktorė dr. Alvija Šalaševičienė, to paties universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja doc. dr. Loreta Bašinskienė, VDU ŽŪA prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Ilona Kiaušienė, doc. dr. Gintarė Vaznonienė, Rimantas Čiūtas, Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentė dr. Inga Matijošytė, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Šilininkas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko direktorė Roma Stubrienė.
Renginyje dalyvavusi Ukmergės r. mero pavaduotoja Klavdija Stepanova teigė jo metu išgirdusi daug naudingų dalykų, juolab kad šiame rajone bendradarbiaujant su VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto ekspertais sėkmingai jau pradėta kurti vietos maisto tiekimo sistema. „Ukmergės rajonas šalyje garsėja ekologinių maisto produktų gamyba. Tad pasitarę su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovais ėmėmės įgyvendinti projektą, pagal kurį dviejų Ukmergės ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų auklėtiniams tiekiamas ekologiškas maistas. Džiaugiamės, kad viešąjį konkursą iš gamintojų surinkti produktus, o jų yra net apie 80 skirtingų pavadinimų, laimėjo socialiai atsakinga vietos įmonė – Ukmergės r. vartotojų kooperatyvas. Kainų skirtumą tarp įprastinių ir ekologiškų produktų padengia vietos savivaldybė“, – pasakojo K. Stepanova, neabejojusi, kad ši ukmergiškių iniciatyva gali būti gerosios praktikos pavyzdys ir kitiems Lietuvos regionams bei tebūnie nedidelis, bet žingsnis tvarios ekonomikos link.
