VDU ŽUA dėstytojo dr. Giedriaus Pašakarnio „Erasmus+“ mokymosi vizitas Olandijoje
2024 m. birželio 5-7 d. Midelburge (Olandija) vyko 15-asis LANDNET praktinis seminaras, kurį organizavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos ir Vidurio Azijos regioninis biuras (UN FAO REUT) kartu su Kadaster (Registrų centro atitikmuo Olandijoje) ir Zelandijos provincija (Provincie Zeeland, Olandija). Į praktinį seminarą susirinko vyriausybių ir privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, universitetų mokslinių tyrimų institutų atstovai iš Europos ir Vidurio Azijos regiono, paminėti žemės konsolidacijos projektų Europoje rengimo 100-metį, bei pasidalinti patirtimis, kaip kompleksinė žemės konsolidacija gali padėti įgyvendinti viešuosius projektus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, ekosistemų atkūrimu, biologinės įvairovės ir aplinkos sąlygų gerinimu.
Šiame praktiniame seminare, Erasmus+ paramos dėka, dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽUA) Inžinerijos fakulteto, Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lektorius dr. Giedrius Pašakarnis.
Pirmąją dieną, daugiausia dėmesio buvo skiriama aptarti žemės konsolidacijos patirtis Olandijoje, kur didžiojoje dalyje šalies teritorijoje (75%) jau kartą efektyviai buvo panaudota žemės konsolidacija. Per 1924-2024 metų periodą parengta daugiau negu 600 žemės konsolidacijos projektų, kurie apėmė daugiau negu 2 milijonus hektarų teritoriją. Šiuo metu Olandai rengia 4 stambius žemės konsolidacijos projektus, kurie apima 18 500 ha. Olandų žemės konsolidacijos projektai unikalūs tuo, kad dėmesys skiriamas ne tik kaip padaryti patogiau žemės ūkio produkcijos gamybai, bet ir kaip sukurti reikiamą infrastruktūrą (keliai ir vandentvarka), bei kraštovaizdžiui ir aplinkosaugai.
Turbūt daugelis, kas yra buvęs renginiuose Olandijoje, patvirtins, kad olandai išradingi ir moka įdomiai pravesti praktinius seminarus ir daug dėmesio skiria net ir smulkioms detalėms. Pavyzdžiui, baigiantis pranešimui skirtam laikui, pranešėjas iš seminaro sekretoriaus gauna perspėjimą dviračio skambučiu. Tam, kad geriau įsijaustų į situaciją ir suprastų kokius iššūkius patiria rengiamų žemės konsolidacijos projektų rengėjai, praktinio seminaro dalyviai buvo suskirstyti į 8 grupes po 7-9 žmones, kur kiekvienas gavo savo rolę ir stalo centre esančiame žemėlapyje atsižvelgiant į kolegų veiksmus turėjo dėlioti specialias siūlomų sprendinių „puzzle“ detales ir paaiškinti savo sprendimą.
Giedrius Pašakarnis (kairėje, apačioje) gavo užduotį savo ėjimais rengti sprendinius, kurie derėtų tarp gyvulininkystės ūkio ir aplinkosaugos.
Vėliau, praktinio seminaro dalyvius dvejais autobusais pakvietė ekskursijai pas aktyviausius Zelandijos provincijos ūkininkus, kurie jau yra dalyvavę žemės konsolidacijoje ir gali paliudyti jos naudą.
Vietos ūkininkas pasakoja apie gaminamą ekologišką žemės ūkio produkciją konsoliduotuose žemės sklypuose
Važiuojant autobusu nebuvo galima nepastebėti, kad kaimo vietovėje pakelės tai vienoje, tai kitoje pusėje apsodintos medžiais, o vietiniai keliukai pakloti molio plytomis/trinkelėmis.
Zelandijos provincijos kraštovaizdis, kur pakelės apsodintos medžiais
Antrąją dieną, praktinis seminaras prasidėjo nuo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų žemės konsolidacijos situacijos Europoje apžvalgos, kur Lietuva kartu su Bulgarija gavo kritikos dėl palankios situacijos, bet neveiksnumo. Buvo įvardinta, kad Lietuva ir Bulgarija turi reikiamą teisinę bazę reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, sukurtą institucinę struktūrą turinčią projektų rengimo patirtį (Lietuvos atveju: Nacionalinę žemės tarnybą ir buvusį Valstybės žemės fondą), matininkus turinčius patirties rengiant projektus ir projektų finansavimo mechanizmus. Kalbant apie kitas Baltijos šalis, Latvijai buvo akcentuojama, kad dar reikia padirbėti prie teisinės bazės reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, o Estija pagirta, kad, nors ir mažais žingsneliais, bet juda į priekį taikydama žemės konsolidaciją prie Rail Baltica projekto (tuo pačiu akcentuota, kad per mažos projektų teritorijos ir tik aplink vėžę).
Savo patirtimi dalinosi Vokiečiai, Olandai, Lenkai, Belgai, Estai, Prancūzai, Ispanai ir Sakartvelai. Vokiečiai pristatė savo įspūdingą rengiamų projektų skaičių (pvz. 2021 metais inicijuota 2820 žemės konsolidacijos projektų, 1 803 000 ha teritorija). Olandai parodė daugiau pavyzdžių iš įgyvendintų projektų (pvz. saulės elektrinių parkas vietos bendruomenės reikmėms, kultūros paveldo objektų išsaugojimas ir pan.). Pranešėjas iš Lenkijos, pristatydamas šiandienos aktualijas, pacitavo 1903 metų vyriausybės leidinio ištrauką, kuri yra aktuali ir šiandien „…kai ūkininkas mato apjungtus, patogios formos laukus, jis prisiriša prie tokios žemės ir šalies…“. Belgų atstovė pabrėžę, kad žemėtvarkos specialistai turėtų nuolatos lankyti ūkininkų renginius (pvz. lauko dienas) ir rodyti ką galima padaryti per žemės konsolidaciją, o taip pat pastebėjo, kad keičiasi ūkininkų požiūris ir mielai perleidžia (apsikeičia) savo žemės sklypus gamtos išsaugojimo projektams. Prancūzijos atstovai pademonstravo, kaip žemės konsolidacijos projektuose aktyviai veikia jų Žemės Fondas (SAFER). Atstovai iš Sakartvelo pristatė jų pasiruošimo žemės konsolidacijai progresą (paruošti žmogiškieji ir instituciniai resursai) ir tolimesnius veiksmus, kur artimiausiu metu planuojama identifikuota potencialias teritorijas šalies mastu žemės konsolidacijos projektų rengimui prioritetine tvarka ir pasitvirtinti teisinę bazę.
Paskutinę dieną seminaro dalyviai daugiausia dėmesio skyrė aptarti iššūkius ir galimybes, kurias suteikia kompleksinė žemės konsolidacija. Savo patirtimi dalinosi Olandų Kadastro atstovai, Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos atstovai ir Miuncheno technikos universiteto profesorius. Pasisakymuose visur buvo akcentuojama klimato kaitos mažinimo priemonės tokios kaip apželdinimas miškais, renatūralizacija, gėlo vandens apsauga, taršos mažinimo priemonės ir pan. Profesorius iš Vokietijos atkreipė dėmesį, kaip atrodo parengti žemės konsolidacijos projektai pasieniuose tarp skirtingų valstybių, kur akivaizdžiai matosi valstybių atstovams nepavyko rasti bendros kalbos ir pažiūrėti kompleksiškai sprendžiant klausimus, kurie įtakoja abi šalis tiek bendros infrastruktūros, tiek aplinkosaugos klausimais. Praktinio seminaro paskutinis pranešimas buvo Ukrainos Nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto (Kijevas) atstovų , kurie pristatė karo nualintos šalies situaciją. Pranešėjas akcentavo, kad jau dabar aišku, jog visa rytinė šalies dalis, besiribojanti su Rusija, persiorientuos iš pramonės ir taps orientuota į žemės ūkį ir gynybą, bet prieš tai reikia išminuoti laukus nuo įvairaus tipo sprogmenų (pvz. 5-7% artilerijos sviedinių nesprogsta ir lieka dirvožemyje). Tuo pačiu Ukrainos atstovai nepraranda optimizmo ir jau savo universitete pristatė žemės konsolidacijos magistrantūros studijų programą per kurią, nuo šių metų rudenio, ruoš specialistus gebančius rengti žemės konsolidacijos projektus.
Po seminaro lekt. dr. G. Pašakarnis viešėjo HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge), kur buvo proga susipažinti su studijų programomis ir studijų baze.
Viena iš auditorijų, HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge)
Studentams, apie Universiteto dėmesį Darnaus vystymosi tikslams nuolat primena koridoriuose esantys minkšti kubai
Posėdžių kabinetų sienos su skirtingai motyvais. Viena iš posėdžių salių su gamtos ir žemės ūkio motyvais, o lubos – saulės panelės
Lektorius dr. G. Pašakarnis dėkoja Žemėtvarkos ir geomatikos katedros kolegoms, padėjusiems pasiruošti „Erasmus+“ mokymosi vizitui, Inžinerijos fakulteto dekanui dr. Rolandui Domeikai už pagalbą teikiant paraišką finansavimui, „Erasmus+“ personalo mobilumo koordinatorei Ernestai Cipkuvienei ir „Erasmus+“ mainų skyriaus vadovui Konstantinui Kurževui už pagalbą organizuojant „Erasmus+” mokymosi vizitą.
Išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma atsakinga.
Lektorius dr. Giedrius Pašakarnis
